Visai neseniai internete išplito nuotraukos, kuriose įamžintas sportinis batas. Tiesa, šįkart ir vėl internautų stovyklos pasidalijo į dvi dalis – vieni tikri, kad tai rožinės spalvos batas su baltais raišteliais, o kiti teigia, kad jis pilkas su mėtinės spalvos raišteliais.
„Twitter“, „Facebook“ ir „Instagram“ tiesiog pradėjo lūžti nuo šio bato nuotraukų ir komentarų – žmonės pykosi, įrodinėjo savo tiesą ir negalėjo patikėti, kad kiti mato kitas spalvas nei jie.
Kai prieš kelerius metus internautai ėmė šėlti dėl suknelės spalvų, mokslininkai pateikė versiją, kodėl skirtingi žmonės ją mato skirtingai.
Šis ginčas įdomus tuo, kad ne mažiau, nei su socialiniais tinklais, yra susijęs ir su žmogaus biologija, su tuo, kaip mūsų akys ir smegenys prisitaikė matyti spalvas.
Šviesa į akį patenka per lęšiuką. Skirtingo ilgio spinduliai mūsų smegenyse suvokiami kaip skirtingos spalvos. Šviesai pasiekus tinklainę, dirginami fotoreceptoriai, kurie informaciją apie šviesą elektrinių impulsų pavidalu perduoda smegenims, o šios, apdorojusios signalą, mūsų sąmonėje suformuoja vaizdą.
Šviesa, patenkanti per lęšiuką, yra masė ilgių ir krypčių elektromagnetinių bangų, kurios yra skleidžiamos šviesos šaltinių arba atsispindi nuo mus supančių objektų. Mums nereikia sąmoningai vargi – smegenys savaime atpažįsta, kokia spalva atsispindi nuo kokio objekto ir „nupiešia“ pasaulį tikromis spalvomis, iš atspindžio „atimdama“ šviesos šaltinio spalvą.
Tąkart neuromokslininkas Bevilis Conway‘us papasakojo, kodėl žmonės mato skirtingas spalvas: „Žiūrint į šį vaizdą mūsų regos sistema bando atmesti dienos šviesos chromatinį iškreipimą. Todėl žmonės atmeta arba mėlynąją šviesos spektro dalį ir dėl to mato baltą/auksinę suknelę, arba geltoną dalį, ir tada mato mėlyną/juodą suknelę.
