Tai parodė Valstybės kontrolės atlikta audito ataskaita, vertinanti generinių (pigesnių) vaistų prieinamumą ir Konkurencijos tarybos išvados.
Lietuvoje kompensuojamus vaistus per 1,2 milijonų gyventojų.
Lietuviai nežino, vaistininkai neinformuoja
Lietuvoje kompensuojamus vaistus vartoja 40 procentų gyventojų. 80 procentų visų šiems vaistams skiriamų išlaidų yra kompensuojama iš Privalomojo sveikatos drausimo fondo lėšų. Viena iš priemonių, siekiant mažinti vaistų kainas ir didinti vaistų prieinamumą gyventojams, yra generinių vaistų įtraukimas į vaistų kompensavimo sistemą. Pasibaigus ar baigiantis originalių vaistų patento apsaugai, tokios pat veikliosios medžiagos vaistus (generinius) gali gaminti ir kiti gamintojai, todėl jų kainą valstybė labiausiai ir gali reguliuoti.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2015 m. gyventojai, įsigydami kompensuojamųjų vaistų, sumokėjo 54 mln. EUR priemokų – penktadalį visų kompensuojamųjų vaistų pardavimo kainos. Jei būtų įsigyjama mažiau kainuojančių generinių vaistų, priemokų suma būtų du kartus mažesnė – 27 mln. EUR.
Visgi, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė tikina, kad jų atliktas situacijos stebėjimas nustatė, kad pirkėjai dažniausiai nė nežino, kad pigesnius, tačiau to paties veikimo vaistus gali įsigyti.
„Deklaruojamas vaistų kainas mes vadiname butaforinėmis. Čia yra bėda, nes visos kompensavimo kainos skaičiavimą mes grindžiame tomis deklaruojamomis. Rinkos yra labai koncentruotos, konkurencija vyksta grupėje. Šioje rinkose yra didžiulė informacijos asimetrija. 90 procentų pacientų renkasi tai, ką jam apsako gydytojas arba vaistininkas. Jie nežino, kad gali keisti generiniu vaistu. O tik vienas iš keturiolikos vaistininkų tinkamai informuodavo apie mažiausiai kainuojantį vaistą“, - Audito komitete pasakojo J.Šovienė.
Vaistinės taps fronto linija
Lietuvos vaistininkų sąjungos atstovė tikino, kad reali situacija yra visai kita. Ir viskas priklauso ne nuo vaistininkų pasiūlomų vaistų, o nuo pirkėjo įpročių.
„9 iš 10 žmonių renkasi gydytojo pasiūlytą vaistą. O 91 procentas žino, kokį vaistą išsirinks dar prieš ateidami. Šiandien matome dviprasmišką situaciją. Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad derėsis su vaistų gamintojais. Gamintojai sako, kad kainų sumažinti jie negali. Mes esame frontas - žmonėms nekeis savo vaistų vartojimų įpročių. 20 procentų pacientų daugiau, nei 20 metų vartoja tokį patį vaistą“, - pasakoja Lietuvos vaistininkų sąjungos atstovė.
Sveikatos apsaugos ministerija reaguoja
Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad nors generinių vaistų Lietuvoje daugėja, visgi, vykdomos tik pavienės priemonės, stebėsena nenuosekli, o aiškios strategijos nėra.
Valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas tikino, kad po atlikto audito buvo Sveikatos apsaugos ministerijai buvo teikiamos ir rekomendacijos
„Pateikėme ministerijai dvi rekomendacijų grupes - skatinti pasirinkti vartoti generinius vaistus ir papildyti nacionalinę vaistų politiką. Tęsti kompleksinių priemonių teisę įsigyti visą reikiamą informaciją, kad būtų imamasi priemonių finansinių. Tai įvyko, yra nacionalinės vaistų politikos gairės papildyta siekiais, kad augtų procentinė generinių vaistų dalis – po 1 proc. kasmet. Vyriausybės nutarimas patobulintas, rengiama nauja redakcija, kuria siekiama pakeisti bazinių kainų skaičiavimo kainą“, - esamą situaciją nubrėžia L.Čiakas.
Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė tikina, kad gautos valstybės kontrolės rekomendacijos parodė, kad vaistų politika tinkamai formuojama nebuvo, o dabar tai jau yra taisoma.
„Reaguojame į pastabas ir šiuo metu yra parengtas Vyriausybės nutarimo projektas. Artimiausiu metu bus parengtas naujas kainynas ir patvirtintas. Turime pripažinti, kad nebuvo suformuotos vaistų politikos“, - tikina Sveikatos apsaugos viceministrė.
