Prašydama paremti dešimties parlamentarų ketvirtadienį Seime teikiamą pataisą, kad GMP ekipažą sudarytų ne du, o trys nariai, ir rasti lėšų Greitosios medicininės pagalbos vairuotojų apmokymams, praėjusį savaitgalį į premjerą Saulių Skvernelį kreipėsi Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" koordinacinė taryba.
Šiuo metu yra aiškiai nurodyta, kad darbo metu keliamas svoris neturėtų viršyti nuolat keliamų krovinių vyrams nuo 18 iki 39 metų amžiaus ne daugiau kaip 25 kg, moterims – 15 kg. Vyrams nuo 40 metų amžiaus ne daugiau kaip 20 kg, moterims – 10 kg; vienkartinio kėlimo – vyrams ne daugiau 30 kg, moterims – 15 kg. Jei krovinio masė viršija leidžiamą svorio normą, krovinį turi kelti ar nešti keli žmonės.
Be to, galvos skausmu GMP darbuotojams tampa ne tik per didelis paciento svoris. Jie papildomai pas pacientus dar gabenasi medicininę įrangą ir gaivinimo priemones. O jų kiekis ir svoris nuolat didėja. GMP darbuotojai pažymi, kad vis dažniau atvykę pas pacientus susiduria su grasinimais ir bauginimais.
Tyrimo rezultatai pribloškia
Įvertinusi GMP darbuotojų signalus apie didelių fizinių krūvių pavojų darbuotojų sveikatai, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) 2019 metų birželio mėnesį atliko tikslinius prevencinius elektroninius inspektavimus GMP paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ).
Birželį buvo patikrintos 37 GMP paslaugas teikiančios įmonės. Iš jų 23 viešųjų įstaigų pirminės sveikatos priežiūros centrai ar poliklinikos, kuriuose yra GMP padaliniai, 13 viešųjų įstaigų GMP stočių ir 1 uždaroji akcinė bendrovė.
Kėlimo rankomis rizika buvo įvertinta 34 įmonėse. Daugiau kaip pusėje įmonių, atsižvelgiant į darbo organizavimo aspektus, nustatyta tiek toleruotina (29 įmonėse), tiek ir nepriimtina (22 įmonėse) rizika dėl pacientų kėlimo rankomis.
Iš 37 įmonių tik 3 įmonėse (Panevėžio, Kauno, Vilniaus miestų greitosios medicinos pagalbos stotyse) GMP brigadą sudaro 3 darbuotojai, kitose įmonėse GMP brigadoje yra 2 darbuotojai. Dviese pacientus kelia 35-iose iš tirtų įmonių Trise pacientus kelia tik Kauno ir Vilniaus miestų GMP darbuotojai.
VDI turimais duomenimis, dėl krovinių kėlimo rankomis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 26 d. buvo nustatytos profesinės stuburo tarpslankstelinių diskų ligos su nugaros nervų šaknelių pažeidimu 4 GMP darbuotojams.
Įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte atkreipiamas dėmesys, kad iš trijų narių sukomplektuotas GMP brigadas itin aktualu turėti vykstant į nuošalias vietoves, nes dėl didelių atstumų būna sudėtinga pacientų nešimui operatyviai pasikviesti į pagalbą priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnus.
Pabrėžiama, kad miestuose GMP stotys turi galimybę į komandą pasitelkti studentus ir savanorius. Be to, čia į iškvietimus vykstam mažesniais atstumais negu mažesnių gyvenviečių GMP.
Abejoja dėl lėšų panaudojimo
Kauno GMP stoties direktorius, GMP asociacijos vadovas Nerijus Mikelionis siūlomas permainas buvo linkęs vertinti skeptiškai.
„Jei pacientas sveria 150 kg, tai keli žmonės turi sudaryti brigadą – penki? Įstatymiškai įtvirtinti, kad visose brigadose būtų trys darbuotojai, galima, tačiau kitas klausimas, kokios reikalingos lėšos, kad tas trečias žmogus atsirastų ir tų lėšų panaudojimo efektyvumas. Juk toli gražu ne visada reikia nešti pacientą, yra kitų sprendimo būdų, apie ką reikia kalbėti, apie ką ne visada kalba įstaigos, kurios garsiausiai kelia šitą klausimą“, – kalbėjo jis.
Jis atkreipė dėmesį, kad į pagalbą minimais atvejais galima pasitelkti savanorius, kurie tikrai aktyviai nori dirbti.
„Čia vėlgi yra požiūrio ir darbo organizavimo klausimas, reikia tik kviesti šiuos žmones. Dar vienas dalykas – egzistuoja speciali įranga, skirta pacientams kelti. Taigi čia jau reiktų galvoti ir skaičiuoti, kas labiau apsimoka. Vienų hidraulinių neštuvų, kurie patys pakelia pacientą ir įkelia automobilį, kaina prasideda nuo 40 tūkst. eurų. Taigi jei turime virš 200 automobilių GMP brigadų, tai galima paskaičiuoti, kokios būtų investicijos“, – savo nuomonė dėstė N. Mikelionis.
Anot jo, lygiai taip pat galima palyginti, kiek kainuotų dar vieno žmogaus įvedimas į brigadas.
„Viena darbo vieta, t. y. darbo etatas, kad būtų padengta visa para, reikalingi 5 žmonės. Taigi grubiai paimkime 220 brigadų, tai yra 1100 naujų darbuotojų, įvertinant „Sodrą“, minimalų darbo užmokestį, sakykime, tai reikėtų 1000 eurų per mėnesį, kad viską padengtų. Taigi papildomai bendrai viskas atsieitų 12 milijonų eurų“, – skaičiavo pašnekovas.
N. Mikelionis svarstė, jog vargu ar tai padėtų išspręsti problemą. „Ją reikia spręsti organizuojant darbą, atsiunčiant papildomų brigadų, pasitelkiant savanorius, perkant įrangą, o ne privaloma tvarka įpareigojant turėti tris žmones. Visada atvykusi brigada pasako, kad pacientas sveria daug, mums reikia pagalbos, tada atvažiuoja kita brigada, galima pakviesti ugniagesius gelbėtojus. Tokių atvejų pasitaiko ir esame labai jiems dėkingi, taip pat pasitelkiami aplinkiniai“, – kalbėjo Kauno GMP stoties vadovas.
Savo ruožtu įstatymo projekto autoriai pabrėžia, kad įgyvendinant įstatymo pakeitimus ASPĮ, laikydamosi įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose numatytų reikalavimų GMP brigadų narių kvalifikacijai, turės galimybę į GMP brigadų sudėtis įtraukti ne tik darbo santykiais su ASPĮ susijusius asmenis, bet ir praktikantus, savanorius ir pan.
