Po ilgalaikio tyrimo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro (ONTB) pareigūnai sulaikė, o teismas leido suimti 5 vyrus, įtariamus turto prievartavimu. Visi suimtieji gerai policijai žinomi, kratų metu rasta daug įkalčių, nurodančių jų nusikalstamą veiklą, tačiau ar kriminalistų darbas nenueis šuniui ant uodegos?
Suimtieji – Virginijus Jonaitis-Žibčikas (47 m.), garsiosios Biržų Pašto karvelių grupuotės užsilikęs „senbuvis“, jo sūnus Gerhardas Jonaitis (28 m.), Kęstutis Koplunas (45 m.) ir Valdas Žukauskas (32 m.) – biržiečiai. Tik Giedrius Rimkus (44 m.) – Rokiškio gyventojas, neteistas. Beje, pastarasis paliktas laisvėje, o tėvui ir sūnui Jonaičiams iš pradžių tebuvo paskirtas 10 dienų suėmimas.
Pasirodė, kad Žibčiką neseniai teismas pripažino nepakaltinamu, o jo sūnų Gerhardą nuo ilgesnio laisvės suvaržymo gelbėjo jo turimas ekologinis ūkis – teismas leido jam nuimti derlių. Tačiau, praėjus 10 parų tėvas su sūnumi į laisvę nebuvo paleisti, tad šių metų derliaus nuimti jiems nebeteks. Pareigūnai teismui pateikė neginčijamų įrodymų, kad kardomoji priemonė šiems veikėjams būtina ilgesniam laikui ir teismas leido abu Jonaičius tardymo izoliatoriuje laikyti dar 2 mėnesius.
Kiti, įtariami kartu prievartavę turtą, tardymo izoliatoriuje iš karto buvo apgyvendinti ilgesniam laikotarpiui: K. Koplunas (kažkada trumpai „skraidęs“ su Pašto karveliais, teistas, taikytas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas) – 2 mėnesiams, o V. Žukauskas (praeityje teistas, ne kartą taikytos LR Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo normos) – mėnesiui.
Sekė beveik metus
„Akistatos“ duomenimis, „išsiskraidžius“ Karveliams ir Žibčikui grįžus iš kalėjimo, jis ir jo aplinka buvo policijos stebima iš tolo.
Pernai rudenį pareigūnų darbą suaktyvino kai kurių ūkininkų skundai, kad minėti vyrai neduoda ramybės, grasinimais ir kitais būdais atiminėja pinigines lėšas, kurios ūkininkams skiriamos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, jog įtariamieji siekė užvaldyti žemės sklypus, o dalyvaujančius varžytynėse ar aukcionuose ūkininkus terorizuodavo, kad pastarieji susimokėtų „duoklę“, kad galėtų įsigyti norimą turtą. Pvz., vienas ūkininkas pranešė, jog V. Jonaitis su savo parankiniais reikalauja iš jo 150 000 litų iš tos pinigų sumos, kurią jam skyrė Nacionalinė mokėjimo agentūra.
Pareigūnai, surinkę pakankamai informacijos, pasitelkė antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovotojus ir penkiuose miestuose atliko 13 kratų. „Praėjusių metų pabaigoje gauta informacija buvo nuodugniai tikrinama, palaipsniui fiksuojami įkalčiai, renkami kiti įrodymai, kol pagaliau buvo galima realizuoti tai, ką mūsų darbuotojams pavyko surinkti ir užfiksuoti per ilgalaikį tyrimą,“ – po sėkmingos operacijos sakė Panevėžio apskrities VPK viršininkas Rimantas Bobinas.
Įgavo pasitikėjimą
Tačiau, ar visuomet gera pradžia – pusė darbo? Štai neseniai Biržų apylinkės miesto teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje V. Jonaitis-Žibčikas buvo kaltinamas apgaule įgyjęs didelės vertės svetimą turtą – pagal BK 180 str. 2d. (sukčiavimas).
Pasak nukentėjusiojo Žygimanto Š., su V. Jonaičiu jis susipažino dalyvaudamas įvairiuose aukcionuose. Pastarasis padaręs paslaugaus ir patikimo žmogaus įspūdį, todėl 2011 metais Žygimantas Š. įgaliojo V. Jonaitį jo vardu pirkti žemės sklypus. Kaip ir visi patyrę sukčiai, iš pradžių, kad įgytų pasitikėjimą, V. Jonaitis sandorius vykdė tvarkingai. Klaipėdoje Žygimanto Š. vardu nupirko žemės sklypą ir sąžiningai sutvarkė dokumentus.
Tačiau kitas sandoris gimtuosiuose V. Jonaičio Biržuose Žygimantui Š. pasibaigė nemažu jo sąskaitos ištuštinimu. Vyras ketino aukcione nusipirkti Biržų centre parduodamus statinius ir žemę aplink juos, tad, įgaliojęs V. Jonaitį sutvarkyti pirkimo-pardavimo dokumentus, pats Turto fondui pervedė 161 204 litus.
Ir čia atsitiko, kaip toj dainoj „anei skrypkos, anei pyragėlio“. V. Jonaitis dokumentus sutvarkė, tačiau įgytus pastatus bei žemės sklypą tuoj pat pardavė už 200 000 litų, o gautus pinigėlius susižėrė į savo kišenę.
Virginijus bei jo sūnus Gerhardas bandė įtikinti teismą, kad, girdi, pinigus Žygimantui gražinę – grynais, tačiau liudininkų parodymai bei rašytiniai įrodymai bylojo ką kitą. Dar V. Jonaitis teismui bandė aiškinti, jog pastatus, girdi, pirkęs iš savų lėšų, tačiau teismas nepatikėjo ir šiais kaltinamojo išvedžiojimais.
Mat V. Jonaitis 1996 metų gegužę buvo nuteistas laisvės atėmimu 8 metams su turto konfiskavimu. Iš įkalinimo vietos vyras grįžo po 6 metų, 2002 metų gegužę. Patikrinus Sodros duomenų bazėje nebuvo rasta duomenų apie jo draudžiamas pajamas, banko sąskaitose nebuvo lėšų, reikalingų minimo pastato Biržų mieste įsigijimui.
Nesuprato, ką daro
Tad teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai. Rodos, teisybė turėjo triumfuoti.
Deja, teismui buvo pateikti teismo psichologijos ekspertizės aktai, kad V. Jonaitis „nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo, po nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu serga ... (šioje vietoje parašyta diagnozė, kurios skelbti negalime – aut.past.) – dėl ligos jis tiek veikos padarymo metu, tiek šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.“
Kitaip tariant, žmogus, sugebantis regzti gudrius sandorius, apmauti savo bendrus, prievartauti turtą, yra visiškas... kvailys. Suklusti verčia ir teismo psichiatro eksperto pavardė – Konstantinas Daškevičius, kuris, kaip žinia, yra nustatęs psichines ligas ne vienam žymiam nusikaltėliui ir taip padėjęs išvengti belangės...
Tad pagal šio žymaus psichiatro rekomendacijas šį sukčių – V. Jonaitį – „dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti stacionare bendro stebėjimo sąlygomis, atsižvelgiant į jo padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra agresija prieš žmones“.
Taigi, pasirodė, kad vargšelis V. Jonaitis, visiškai nesuvokė, ką daro, tad negali atsakyti už savo veiksmus...
Teisme dalyvavęs Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras, dirbantis Biržuose, Tomas Bajorūnas ne itin noriai komentavo situaciją. „Mes gavome ekspertų išvadas ir turime jomis remtis. Man, kaip žmogui, gal irgi kyla minčių, kodėl tos ligos tokia užslėpta forma ir, kodėl iki šiol toji liga nepasireiškė, – sakė T. Bajorūnas. ¬– Tačiau tam yra teismas, kuris sprendžia, ar tokia ekspertizė patikima ir aiški. Mes remiamės faktais, o ne nuomonėmis“.
Prašo pagelbėti
Tai tik viena iš šiam veikėjui dėl savivaldžiavimo, sukčiavimo, turto prievartavimo ir kitų nusikalstamų veikų iškeltų baudžiamųjų bylų. Kelios jų dar tebenagrinėjamos įvairiuose šalies miestuose ir, kaip matyti iš pastarųjų įvykių, pareigūnams teks smarkiai pasistengti, kad „sergantis“ V. Jonaitis vis tik atsakytų už savo padarytus nusikaltimus.
Beje, pareigūnai siekdami objektyviai ir išsamiai surinkti įrodymus ir nustatyti kitus nukentėjusius asmenis, prašo Panevėžio apskrities ir kitų šalies gyventojų, nukentėjusių nuo V. Jonaičio ir jo sulaikytų draugų, kreiptis į Panevėžio apskrities VPK, esantį Panevėžyje, Tulpių g. 60, tel. (8 45) 503 014, 503 312. Asmenys, turintys informacijos, tačiau vengiantys viešumo, gali kreiptis anoniminiu tel. (8 45) 503 333 arba anoniminiu elektroniniu paštu [email protected].
Drebėjo žemė
O štai, jei pažvelgsime į Biržų nusikaltimų istoriją, tai surasime ir daugiau pavyzdžių, kaip sirgdami ar simuliuodami psichines ligas, vyrai bandydavo išvengti teismo.
Be jokios abejonės reikšmingiausia praėjusiame šimtmetyje nusikaltėlių grupuotė Biržuose buvo Pašto karveliai. Tas pavadinimas kilo iš to, kad gaujos nariai mėgdavo būriuotis ant puikaus senoviško Biržų pašto pastato laiptų. Įžūliai užkabinėdami praeivius, savo cinišku elgesiu vyrukai šiurpino miestelėnus.
Netrukus Biržus sudrebino sprogimai. Pirmasis jų 1993 metų kovo 26-osios naktį nuaidėjo prie „Biržų pieno“ akcinės bendrovės pirmininko namų. Užtaisas buvo skirtas tik pagąsdinimui, nes pirmininkas nesutiko mokėti 10 procentų bendrovės pelno tuo metu save mafijos tėvu besivadinančiam Vidui Antonovui, kuris reketuodavo Biržų, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio ir aplinkinių rajonų verslininkus. Manoma, kad kaip tik Pašto karveliai jam teikdavo visą reikalingą informaciją, padėdavo sprogdinant.
Po mėnesio granata įskriejo į pieno produktų parduotuvę „Svajonė“. Žmonės matė kaip ją švystelėjo pro šalį prabėgdami du jaunuoliai. Ir šis sprogimas apsiėjo be didesnių nuostolių. Tačiau trečias kartas nemelavo. Birželio 14-osios naktį galingas sprogimas nušlavė pieno baro pastatą prie turgaus. Sprogdinant turėjo būti panaudota apie 650 gramų trotilo. Šiuo įvykiu baigėsi nusikaltėlių karas prieš „Biržų pieną“. V. Antonovas buvo sulaikytas ir nuteistas, o Karveliams tai buvo neįkandamas kąsnis.
Tų pačių metų vieną gegužės naktį buvo susprogdintas V. G. priklausantis mūrinis ūkinis pastatas su garažu. Prieš tai pastato savininkui Karveliai siūlė pusvelčiui parduoti jiems namą. Kai šis nesutiko vietoje garažo liko duobė lyg sprogus aviacinei bombai. Policija sulaikė Aldeviną Š.-Ciklopą. Pas jį buvo rasta ginklų, sprogmenų, šovinių. Net šautuvas, kuris jau seniai buvo pavogtas iš buvusio Biržų rajono komunistų partijos sekretoriaus.
Vaidino ligonį
Jau pačią pirmą dieną po suėmimo Ciklopas ėmė elgtis kaip psichiškai nesveikas žmogus. Rokiškio psichiatrinės ligoninės medikai pripažino jį nepakaltinamu. Tuomet prokurorai pareikalavo pakartotinės ekspertizės, kurią atliko Utenos psichiatrinės ligoninės ekspertai. Šių išvada buvo priešinga – pakaltinamas. Ciklopo laiškai, kurie pateko pareigūnams buvo nepanašūs į psichinio ligonio kliedesius. Juose Aldevinas prašė motinos perduoti jam maisto bei smulkiai instruktavo, kad motina turi surinkti kaimynų, draugų liudijimus, koks jau nuo seno Aldevinas yra psichinis ligonis, keistai elgęsis.
Beje, Ciklopas buvo lyg tarpininkas tarp dviejų Karvelių grupuočių. Pas jį lankydavosi abiejų Karvelių grupuočių lyderiai ir nariai. Vienai jų tuomet vadovavo vėliau nušautas Sigitas Bareika-Cibė, kitai mums jau pažįstamas – V. Jonaitis-Žibčikas. Tiek Cibės, tiek Žibčiko karveliai tarpusavy nekariavo, buvo pasidalinę įtakos sferomis. Tiesa, po Cibės laidotuvių Žibčiką ir dar kelis jo draugužius smarkiai sudaužė panevėžietis Vitalijus Tuzovas-Psichas su pagalbininkais. Juos sulaikant policijai teko net pašaudyti, tačiau sumuštieji pareiškimų policijai nerašė, tad mušeikos netrukus buvo paleisti. V. Tuzovas išsiaiškino, kad Žibčikas paskambino Tulpiniui Virginijui Baltušiui ir pranešė, kada iš laidotuvių išvažiavo Gintaras Maskoliūnas (pastarasis ir dar du jo draugai ir buvo nušauti grįžtantys iš laidotuvių) ir Virginijus Marščionka.
Gavo į kaulus
Žibčikui ligoninėje buvo konstatuotas smegenų sukrėtimas ir susiūtos kelios žaizdos galvoje, tačiau gultis į stacionarą jis kategoriškai atsisakė. Beje, apie tai jis pats pasakė Tulpinių teisme. „Man namuose buvo sutrenkta galva, todėl aš neatsimenu, kas mane sumušė, – teisme liudijo V. Jonaitis. – Žinau tik tiek, kad dėl šio įvykio policijos buvo sulaikyti R. Sparnauskas, V. Tuzovas ir V. Dudėla, nes jie buvo netoli mano namų“. Neprisiminė Žibčikas ir ar tą dieną skambino V. Baltušiui.
Cibės laidotuvės, kuriose dalyvavo Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio banditai, buvo labai įspūdingos. Atvyko svečiai net iš Latvijos ir Estijos. Gatvė prie laidojimo rūmų prisipildė kramtomąją gumą žiaumojančių „kvadratinių“ vyrukų. Daugelis mafijos vadeivų atvažiavo lydimi asmens sargybinių. O važiuojant iš laidotuvių netoli Panevėžio ir Pasvalio rajonų ribos, ties Sereikonių kaimu, Panevėžio Tulpiniai sušaudė tris jiems neįtikusius konkurentus.
Nevengė vagysčių
Po šio įvykio Karveliai prarado pozicijas. Dalis jų išvyko į užsienį ir kurį laiką užsiėmė narkotikų kontrbanda.
Žibčiko grupuotės branduolys buvo pastovus. Jį nuolat papildydavo nepilnamečiai, kurie dar buvo vadinami ir Žvirbliukais. Karveliai neišvengė policijos dėmesio. Ne vienas jų buvo pasodintas už reketą, vagystes. Kalėjimo duonos paragavo ir dabar su V. Jonaičiu sulaikytas Kęstutis Koplunas, tuomet turėjęs Kešos pravardę. Jis buvo pasižymėjęs kaip butų vagis.
1994 metų kovo mėnesį pagal tuo metu veikusį prevencinį įstatymą buvo sulaikytas ir pats Žibčikas su savo artimiausiais sėbrais Tarzanu ir Voldžiu. Deja, po mėnesio policija buvo priversta juos paleisti, nes baudžiamajai bylai įrodymų tą kartą nepakako.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
