Sigitas STASAITIS
Pamatę, kad pinigų pilni bankomatai stovi už prekybos centrų vitrinų, mūsų šalies nusikaltėliai greitu ir sumaniu būdu ėmė grobti pačius bankomatus. Per pusmetį užregistruota net tuzinas tokių nusikaltimų. Bankininkai pagaliau pareiškė sugalvoję būdą bankomatų grobimus sustabdyti... dažais. Ką gi, su vitrinas daužančiais nusikaltėliais galima kovoti, bet bankininkai nežino vaistų nuo bankomatuose elektroniką naudojančių nusikaltėlių.
Kompiuteriai įgyvendino utopiją
Šiandien įprasta banko plastikinė kreditinė kortelė, tūnanti kone kiekvieno žmogaus piniginėje, sugalvota buvo gerokai anksčiau nei visi įsivaizduoja. 1888 metais amerikietis rašytojas Edvardas Belamis (1850-1898) išleido fantastinį romaną "Žvelgiant atgal: 2000-1887". Bestseleriu tapusiame kūrinyje rašytojas svajojo, kad kada nors už pirkinius bus galima apmokėti ne banknotais, o specialiomis kortelėmis.
Kai po Antrojo pasaulinio karo sumažėję bei ištobulėję kompiuteriai buvo sujungti į tinklą, kai bankų operacijas pradėta apskaityti nebe mechaniniais skaitytuvais, o kompiuterių programomis, Ralfui Šneideriui ir Frankui Maknamarai kilo puiki idėja naudoti pinigus pakeičiančias kreditines korteles, kurių įrašus galima nuskaityti elektroniniais skaitytuvais ir perduoti į banką. Taip 1950 metais gimė kreditinės kortelės"Diner Club", 1958-aisiais JAV jau veikė "American Express" nacionalinis kreditinių kortelių aptarnavimo tinklas, o iki 1990-ųjų kreditinės kortelės išplito po visą pasaulį.
Argi ne puiku, kad mažutis plastiko gabaliukas sutaupo begales darbo ir pakeičia krūvą žmonių? Nebereikia paštininko ar kasininko, kuris rizikuodamas būti apiplėštas žmogui paduotų algą ar atneštų į namus pensiją. Negana to, už pirkinius mokant banko kortele, nebereikia grynųjų nešiotis, juos saugoti, skaičiuoti (visa tai daro kompiuteriai). Prekybininkams pamainos pabaigoje nebereikia maišo pinigų skaičiuoti, saugoti, su ginkluota palyda vežti juos į banką ar parduotuves. Tai dar ne visi kortelių privalumai. Jos ypač praverčia keliautojams - galima be vargo mokėti už prekes ar paslaugas ta pačia kortele beveik visose šalyse, nes bankai susisiekia internetu.
Žaibiško apiplėšimo planas
Tačiau kuo daugiau žmonės naudojasi kreditinėmis kortelėmis, tuo agresyviau nusikaltėliai braunasi vogti į elektroninę erdvę. Ir, deja, vis sėkmingiau. Tai daroma kelias būdais.
Pirmas ir pats paprasčiausias - paties bankomato vagystė. Lietuvos nusikaltėliai šiemet pastebėjo, jog dauguma bankomatų stovi parduotuvėse už stiklinių durų ir vitrinų. Vakarų šalyse stiklai nakčiai uždengiami nuleidžiamomis grotelėmis, bet mūsų komersantai turtingi, įsilaužimų nebijo, naiviai tikėdami, jog naktį brautis į didžiąsias parduotuves beprasmiška - užkaukus signalizacijai policija ar apsaugos tarnybos vyrai atlėks per kelias minutes. Tačiau banditai gudriai sugalvojo. Jie vogtu mikroautobusu (savo būtų gaila) įsirėžia į prekybos centro vitriną ar duris, iššokę bankomatą prikabina trosu prie mikroautobuso, o tam vienas juokas atplėšti bankomatą nuo jį laikančių varžtų. Ištempę laukan, supuolę plėšikai bankomatą įsimeta į autobusiuką ir pasprunka greičiau nei pasirodo policija. Tokiu būdu pagrobti bankomatą trunka vos 1-2 minutes.
Suimti pirmieji trys
Pernai nuo rugpjūčio pasipylė bankomatų grobimai šituo būdu. Naktį per vitrinas įsilaužus į prekybos centrus ar parduotuves, bankomatus bandyta pagrobti Akmenėje, Palangoje, Šventojoje, Garliavoje, Kaune, Šiauliuose, Vilniuje, Ariogaloje bei kituose miestuose. Iš 12 bandymų plėšikams 5 baigėsi sėkmingai, žlugo - 7.
Kartą įsibrovėlius išgąsdino sargas, porą sykių nutrūko trosas. Kurioziškai baigėsi apiplėšimas naktį į gruodžio 4-ąją Vilniuje. Įsibrovėliams pavyko mikroautobusu išvilkti laukan ir įsikrauti bankomatą, bet staigiai truktelėjus iš vietos, masyvus aparatas pro galines duris triukšmingai išdribo lauk. Iššokę plėšikai vėl įkėlė grobį į mikroautobusą, bet vos ėmus važiuoto jis ir vėl iškrito. Ilgiau gaišti nusikaltėliai nevykėliai nebegalėjo - palikę dėžę gulėti, keikdamiesi nurūko.
Likusius nesėkmingus nusikaltėlių mėginimus sugadino bankininkai, bankomatus tvirčiau pritvirtinę prie grindų bei sienų.
Ilgą laiką rinkę žinias bei sekę įtariamuosius, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo pareigūnai su Kauno bei Mažeikių rajonų kriminalistais sulaikė pirmuosius tris bankomatų plėšikus. Jie veikė grupe, bankomatus grobė visoje Lietuvoje - Kauno, Telšių, Šiaulių rajonuose.
Nors abejonių nekelia, kad bankomatų plėšikų yra gerokai daugiau, bankininkai, sako, jau sugalvojo būdą, kaip sustabdysią šiuos nusikaltimus. Išradinėti dviračio nereikia - priemonės patikrintos Skandinavijos bankomatų bei inkasatorių. Nuo šiol kartu su pinigais į bankomatus bus įdedamos kapsulės su ryškiais nenuplaunamais dažais. Dabar net jei nusikaltėliams pavyks pagrobti bankomatą, vos pravėrus jo pinigų bunkerį, kapsulė sprogs ir pinigai pavirs beverčiais dažytais banknotais - tokių tikrai nepriims jokia parduotuvė ar bankas.
Moksleivis pergudravo sistemą
Prieš kelerius metus apsukrūs Lietuvos nepilnamečiai (!) buvo radę būdą, kaip "inteligentiškai" ištuštinti bankomatą į jį nesilaužiant ir nenaudojant jokios elektronikos.
Skandalas prasidėjo 2004-ųjų pavasarį. Patikrinus kelis Šiauliuose esančius bankomatus aptikta, jog juose trūksta net 43 380 litų. Aparatus aptarnaujantys mechanikai traukė pečiais - nė vienas bankomatų neišlaužtas, nėra net menkiausių krapštymo žymių. Stambi suma paslaptingu būdu išgaravusi.
Atlikus išsamią bankomatų fiskalinės atminties reviziją pastebėta, jog kelių plastikinių kortelių savininkai ne kartą kišo į bankomatus savo kreditines korteles, užsakydavo vis stambesnes pinigų sumas, kurių nė nebuvo jų sąskaitose, tačiau paskutinę sekundę operaciją atšaukdavo. Nustatyta, kad šios kortelės, kuriomis vykdytos keistosios operacijos, priklauso Šiaulių buitininkų bei lengvosios pramonės mokyklų moksleiviams...
"Hansabanko" Vindikacijos skyriaus vadovai kreipėsi į Šiaulių ekonominės policijos pareigūnus. Netrukus šie į komisariatą parsivežė tuziną jaunuolių ir dvi merginas. Dauguma jų - šiauliečiai, keli mokytis atvykę iš gretimų rajonų. Beveik visi aštuoniolikmečiai, dviem iki pilnametystės trūko poros mėnesių.
Tardydami jaunuolius kriminalistai išsiaiškino, kaip primityviai jie pergudravo bankomatus, kurių tobulinimui, saugumui ir patikimumui bankai išleidę milijardus.
Pagal vieną versiją, kartą viename "Hansabanko" bankomatų kažkuris iš moksleivių norėjo pasiimti savo stipendiją. Įkišęs plastikinę kortelę ir surinkęs PIN kodą, vyrukas užsakė 30 litų. Kai plyšyje pasirodė trys banknotai, sekundę pamąstęs vaikinas ištraukę tik vidurinį, o viršutinį ir apatinį palikęs plyšyje. Visi bankomatai turi daviklius - jei iškišti pinigai per kelias sekundes nepaimami, jie įtraukiami atgal. Kai du banknotai buvo įtraukti, moksleivis tuoj pat atspausdintame kvite perskaitė užrašą, kad pinigai neišmokėti, nuo sąskaitos nenuskaityta nė cento. Kalbama, kad po to vaikinai bankomatuose užsakydavo dideles sumas, tačiau visada ištraukdavo tik išlindusių pinigų viduryje esančias kupiūras, viršutinę ir apatinę palikdami bankomatui įsitraukti atgal ir "apsikvailinti".
Vaikinai buvo teisiami
Pagal kitą versiją, būdas apmauti bankomatą aptiktas atsitiktinai - norėjęs bankomate pasiimti stipendiją nekantrus moksleivis čiupo dar tik pradėjus lįsti iš plyšio pinigus, bet draugo niuktelėtas, kupiūras stumtelėjo atgal. Milijonus visokiausių netikėtumų pergalvoję bankomatų kūrėjai nepagalvojo apie tokį atvejį. Kai daviklis išduodamų banknotų kelyje užfiksavo pasipriešinimą, į bankomato procesorių buvo pasiųsta informacija, jog pinigai negali išlįsti pro plyšį ir sugrąžinami atgal, bet banknotus stumdantis mechanizmas kažkodėl neatsijungė, o banknotus "išspjovė" lauk.
Bankininkai tyli, kuriuo iš šių būdų vaikinai apkvailino jų "kvailąją dėžę", tačiau faktas, kad buvo pasinaudota bankomato netobulumu. Iš pradžių trijų ar keturių kortelių savininkai tenkinosi paėmę po keliasdešimt litų. Bet apetitas ateina bevalgant - po to jaunuoliai per kelias dienas pasisavino net per 35 000 litų. Tyrimo metu nustatyta, kad bankomato dosniai dovanojamus pinigus traukė tie patys 3 moksleiviai, už atlygį naudojęsi draugų ir bendramokslių kortelėmis.
Kvailų aparatų sąskaita praturtėję vaikinai ėmė gyventi plačiai - prisipirko brangiausių mobiliųjų telefonų, apsirengė pagal paskutinę madą, puotavo restoranuose, nešykštėdami vaišino draugus. Tik karališką gyvenimą gana greitai nutraukė ekonominės policijos pareigūnai, vaikinams iškėlę baudžiamąją bylą. Pareigūnams pas sulaikytuosius pavyko rasti tik menką dalį grobio - po kelis tūkstančius litų.
Trys vaikinai pernai Šiauliuose buvo nuteisti. Jie įpareigoti bankui atlyginti 33 170 litų žalą, sumokėti didžiules baudas baudas.
Saugokis priklijuoto skenerio!
Iš karto po skandalo bankomatų elektronika buvo patobulinta. Bet labiausiai išprusę nusikaltėliai pinigus grobia kitaip. Jie nesikėsina į pačius bankomatus, o tuština kreditinių kortelių savininkų sąskaitas. Tai padaryti galima vėlgi keliais būdais.
Apie primityviausią - kreditinės kortelės vagystę - išsamiai net nekalbėsime, nes savo turtą reikia saugoti.
Nusikaltėliai vis dažniau naudoja metodą, dėl kurio žyla inžinieriai, bankomatų kūrėjai. Specialiose parduotuvėse prekiaujama įvairių kortelių skeneriais, kita elektronine aparatūra. Įsigiję skenerį nusikaltėliai jį primontuoja prie bankomato. Nieko neįtariantis pilietis imdamas pinigus nė neįtaria, kad jo kortelės PIN kodą bei sąskaitos numerį, kitus rekvizitus nuskaito ne tik banko bankomatas, bet ir nusikaltėlių skeneris. Prisirinkę pakankamai duomenų, nusikaltėliai apšvarina piliečių, kurių duomenys nuskaityti, sąskaitas.
Tokių sumanių vagysčių ir nuostolių vis daugėja, ir niekas gerai nesugalvoja, ką daryti - šitiems nusikaltėliams kapsulės su dažais gi nepakiši. Lietuvoje jau buvo sulaikytas ne vienas iš užsienio atvykęs ilgapirštis, bandęs vogtais duomenimis Lietuvoje išgryninti pinigus - žinoma, iš svetimų užsienio piliečių sąskaitų. Keliems jų sėkmingai pavyko pagrobti šimtatūkstantines sumas, pora įkliuvo. Bet kas iš to - tokie įkliuvėliai paprastai apsimeta kvaileliais, meluoja esą nepažįstamo žmogaus pasamdyti bankomate paimti kažkieno pinigus. O jų sėbrai - užsienyje. Kol apie juos perduodamos žinos, kol tos šalies policija juos suranda, visi įkalčiai būna sunaikinti.
Naudingi patarimai
Belieka patarti, kaip apsaugoti pinigus sąskaitose, kurias valdo kreditinės kortelės. Kortelės PIN kodą dera įsiminti, o neužsirašyti ant pačios kortelės ar popieriuko piniginėje. Jei bijote, kad užmirštie, PIN kodą užsirašykite nusikaltėliams nepasiekiamoje ir nematomoje vietoje - pavyzdžiui, ant rankovės vidinio pamušalo.
Mes paprastai naudojamės tais pačiais bankomatais. Įsidėmėkite, kaip atrodo nedidelis dangtelis, dengiantis bankomato skylę, skirtą kreditinei kortelei įkišti. Jei priėjęs pastebėtumėte prie skylės pritvirtintą naują nematytą įrenginį, bankomatu nesinaudokite, o praneškite apie tai bankui ar policijai.
Prie bankomatų kartais rikiuojasi eilės. Tad prieš imdami pinigus neskubėkite - apsidairykite, ar per petį jūsų nestebi pašalinė akis. Būtų geriausia, kad bankomato klavišais renkamo PIN kodo nematytų net jūsų vaikai - bankai žino daug atvejų, kai tėvų sąskaitas apšvarina plastikinę kortelę nušvilpę paaugliai vaikai. Jei aplink daug žmonių, geriausia, jei renkamą kodą pridengtumėte ranka, kad jo negalėtų niekas pamatyti.
Jei pastebėjote, kad plastikinė kortelė pavogta - reikia nedelsiant pranešti bankui, kad būtų kuo greičiau užblokuota jūsų sąskaita. Tada ne laikas domėtis, kokiu numeriu paskambinti. Geriausia, kad iš anksto į savo mobilųjį telefoną įsivestumėte numerį, kuriuo galima paskambinti į banką, policiją, kitas pagalbos tarnybas. Nelaimės metu ištinka didžiulis stresas, neretai sunkiai sekasi net naudotis telefonu.
S. Stasaičio nuotr.
(zaibiskai) Per pusmetį užregistruota tuzinas pačių bankomatų grobimų.
(vaikinai) Nustebę net užsienio bankininkai - bankomatus pergudravo profesinės mokyklos moksleiviai. (taiso) Bankininkai nuolat prižiūri ir taiso bankomatus, bet apsiginti nuo vis gausėjančios sukčių armijos nepajėgia.
