Informacinių technologijų specialistai įspėja, kad sena ir nebepalaikoma programinė įranga programišiams gali tapti raktu, leisiančiu pasisavinti lėšas iš asmeninės ar bendrovės sąskaitos. Pasinaudoję neištaisyta programinės įrangos spraga, piktų kėslų turintys asmenys, gali įdiegti kenkėjišką programėlę, leisiančią perimti prisijungimo prie internetinio banko duomenis.
Anot komunikacijos specialistų, vartotojui apsilankius užkrėstuose tinklalapiuose, atsidarius el. paštu gautus failus ar paspaudus reklamas, nepastebimai įdiegiamos parazitinės programos. Jos pradeda veikti automatiškai, užkrovus banko puslapį, ir siekia nuskaityti prisijungimui reikalingus duomenis.
Būtina atnaujinti programinę įrangą
Šiaulietis informacinių technologijų inžinierius Marius Šilinskas ramina, kad situacija nėra kritinė:
„Grėsmė reali, bet kol kas neteko girdėti, kad kažkas tuo būtų pasinaudojęs. Ši problema opi socialiai, nes reikalauja didelių investicijų.“
Suinteresuoti asmenys kompiuterio sistemą gali atakuoti per telefono liniją ar atsiųstus elektroninius laiškus. Kompiuterį užkrėsti virusu taip pat galima apsilankius internetiniuose tinklalapiuose. „Pagal statistiką apie 10 proc. Lietuvos internetinių tinklalapių yra užkrėsti. Ne paslaptis, kad valstybiniai tinklapiai ne kartą buvo nulaužti ir juose buvo patalpintas kenkėjiškas kodas, kol technikai jo nepašalino. Todėl kompiuterį užkrėsti virusu galima nebūtinai tik apsilankius neaiškiuose tinklalapiuose“, - perspėja M. Šilinskas.
Specialisto teigimu, dažniausiai kompiuteris užgrobiamas nusikalstamai veiklai vykdyti. Pasinaudoję senos programinės įrangos spragomis, programišiai gali šnipinėti kompiuterį ir jį užvaldyti, stebėti, ką jūs veikiate, klausytis pokalbių, naršyti po asmenines bylas, užgrobti internetinių prisijungimų duomenis.
Gera antivirusinė įranga nuo virusų apsaugo tik iš dalies. Nėra tokios antivirusinės programos, kuri visiškai apsaugotų nuo kenkėjiškų programų - priešingai, kai kurios tik sulėtina kompiuterio darbą, kol su jais tampa nebeįmanoma dirbti.
„Kompiuterį galimą sulyginti su namu: dabar naudojama operacinė sistema yra namas „Windows XP“, antivirusinė programa namo langai ir durys. Jei durys ir langai su grotomis, kas draudžia vagiui įlįsti pro skylėtą sieną?“ - retoriškai klausia M. Šilinskas.
Siekiant sumažinti riziką netekti asmeninių duomenų siūloma nuolat atnaujinti kompiuterio programinę įrangą, nes laiku neatnaujintos programos ilgainiui tampa pažeidžiamos. Tačiau reikia nepamiršti, kad ne visos programinės įrangos tinka senesniems kompiuteriams. Todėl prieš diegiant naują operacinę sistemą, rekomenduotina pasitarti su specialistu. Sukčiavimo atvejus atpažinti galima
Informacinių technologijų inžinierius pasakoja, kad programišiai siekdami pasipelnyti iš naivių žmonių, pirmiausiai išsiunčia el. laiškus su nuoroda prisijungti prie savo elektroninės bankininkystės. Kai žmogus suveda savo prisijungimo duomenis, pamato užrašą, kad tinklalapis laikinai neveikia ar kad sąskaita blokuota. Tačiau iš tiesų tuo metu asmens suvesti duomenys iškart išsiunčiami sukčiams, kurie tik gavę kodus iš karto bando ištuštinti sąskaitą ar ją panaudoti pinigų plovimo srautams.
M. Šilinskas perspėja, kad bankai tokių prašymų nesiuntinėja: „Bankai neprašo pateikti prisijungimo kodų raštu ar telefonu. Net pačioje sistemoje visi vartotojo duomenys užkoduoti ir net administracija prie jų neprieina ir nemato, dėl to jie negali padaryti kodų kortelės kopijos ar pasakyti, koks jūsų pamirštas slaptažodis.“
Atpažinti sukčiavimą nesunku. Jei gavote laišką su prašymu prisijungti prie elektroninės bankininkystės ar jungiantis per nuorodą matote neaiškų adresą interneto naršyklėje, ne banko adresą, jau galite įtarti, kad kažkas nori pasinaudoti jūsų duomenimis. Taip pat apie galimą sukčiavimo atvejį galite įtarti, jei elektroninio siuntėjo adrese po @ simbolio yra neaiškių ženklų, nes po šio turi būti nurodytos tik banko domenas (internetinis adresas be www).
„Siekdami apsisaugoti nuo sukčių, turėtumėte ignoruoti ir neatidarinėti nežinomų siuntėjų laiškų. Prie elektroninės bankininkystės jungtis tik per oficialius jų tinklalapius, ne per nuorodas. Jei jungiantis ne per banko oficialų tinklalapį nepavyko prisijungti, gavote kokią klaidą ar nematytą pranešimą, nedelsiant skambinkite į banką to banko trumpuoju numeriu“, - pataria M. Šilinskas.
Reikia saugoti savo duomenis
Specialistai sako, kad reikia atidžiai vertinti ir stebėti, kur ir kada vedami slapti prisijungimo prie interneto banko duomenys. Jei interneto bankas pradeda prašyti slaptažodžių itin dažnai ar neįprastose vietose, nemaža tikimybė, kad kompiuteryje veikia parazitinė programa. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant atsijungti nuo interneto banko, išjungti naršyklę ir perduoti kompiuterį specialistams, kad šie patikrintų, ar ten nėra virusų. Taip pat apie tokį incidentą reikia informuoti banką.
Norint papildomai apsidrausti, net ir atsinaujinus programinę įrangą, interneto banko vartotojams vertėtų pradėti naudoti elektroninį ar mobilųjį parašą, o įmonėms nusistatyti reikalavimą mokėjimo nurodymus pasirašyti ne vieno, o kelių įmonės atstovų parašais.
Numatytos teisinės bausmės
Už neteisėtą kompiuterinių programų naudojimą ir sukčiavimą taikoma administracinė, baudžiamoji ir civilinė atsakomybė. Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą kompiuterinių programų naudojimą atsiranda tuomet, kai kompiuterinė programa naudojama komerciniais tikslais, tai yra gaunant arba siekiant gauti pajamų ar kitos turtinės naudos.
Naudojantys nelegalią programinę įrangą užsitraukia administracinę baudą iki 2000 litų ar laisvės atėmimą iki dvejų ar daugiau metų. Be to, turi atlyginti materialinę ar moralinę žalą. Kompensacijos išmokėjimas apskaičiuojamas nuo atitinkamo kūrinio teisėto pardavimo kainos, didinant ją iki 200 proc., jei veiksmas atliktas tyčia - iki 300 proc.
Diana JANUŠAITĖ
