Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerija socialiniuose tinkluose pasidalino įspėjimu nepasimauti ant sukčių kabliuko.
Internete reklamuojami preparatai, kuriuos neva rekomenduoja žinomas gydytojas profesorius Rimantas Kėvalas, tik reklamoje jis pristatomas kaip kitos srities specialistas ir panaudotas kitas vardas.
„Sukčiai siautėja be jokių ribų. Šįkart savo melagystėms skleisti pasirinko visiems puikiai žinomą Kauno klinikų profesorių Vaikų ligų klinikos vadovą Rimantą Kėvalą. Sukčiai profesorių „pavertė“ gydytoju endokrinologu Jokūbu Viržintu.
Būkite budrūs ir nepirkite nežinia ko. Nerizikuokite savo ir savo artimųjų sveikata“, – įspėjo Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie SAM.
Įspėja neapsigauti
Primenama, kad visada galima pasitikrinti, ar siūlomas įsigyti produktas yra registruotas kaip vaistas:
„Tereikia atsidaryti šią nuorodą: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications ir įrašyti produkto pavadinimą. Jei paieška nieko nerado, vadinasi šis produktas nėra vaistas.“
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba taip pat pasidalino patarimais, kaip neužkibti ant panašaus tipo sukčių aferų.
„Vaistus reikia pirkti vaistinėse arba jų internetinėse svetainėse, kurios yra pažymėtos specialiu logotipu. Logotipu galima pasitikėti tik tada, kai jis yra aktyvus. Kitaip tariant, paspaudus logotipą, turi atsirasti vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu, sąrašas (Lietuvos atveju šią informaciją matysite www.vvkt.lt svetainėje).
Šį logotipą privalo turėti kiekviena legali internetinė vaistinė visose Europos Sąjungos šalyse. Logotipas privalomas tik vaistų prekybai internetu. Nei maisto papildams, nei medicinos pagalbos priemonėms jis neprivalomas.
Tačiau įsigijus minėtų produktų iš legaliai veikiančių vaistinių, galima būti tikriems, kad šie gaminiai yra saugūs, nes jų pardavėjas yra legalus ir kontroliuojamas.
Kai kurių nereceptinių vaistų nuo 2019 metų galima įsigyti mažmeninės prekybos vietose, t. y. parduotuvėse bei degalinėse. Prieš vartojant šiuos vaistus būtina atidžiai perskaityti pakuotės lapelį“, – primena specialistai.
Taip pat pažymima, kad neaiškius produktus įsigyti siūlančios interneto svetainės dažniausiai išsiskiria specifiniu stiliumi, turi daug skambių šūkių:
„Dauguma rubrikų, skilčių ar ikonų yra neaktyvios, pats tekstas neretai būna „suveltas“, tarsi pažodžiui išverstas iš užsienio kalbos, dažniausiai su gramatinėmis klaidomis. Svetainėse cituojami fiktyvūs gydytojai.
Įvedus jų pavardes į google ar kitą paiešką, dažniausiai nei tokių asmenų, nei tokių gydymo įstaigų, kurios pateikiamos kaip jų darbovietė, nerandama. Svetainės su fiktyvia informacija tarpusavyje yra labai panašios.
Kartais naudojama ta pati platforma, pakeistas būna tik preparato pavadinimas bei pastarojo nuotrauka, dažnai nuorodos iš vienos svetainės veda į kitą (-as), pasitaiko atvejų, kaip yra imituojamas Sveikatos apsaugos ministerijos puslapis.
DĖMESIO! Visos internetinės parduotuvės privalo nurodyti savo pavadinimą, buveinės adresą, telefono numerį bei elektroninio pašto adresą, kuriais vartotojas galėtų susisiekti su pardavėju.
Jei šių duomenų internetinės parduotuvės svetainėje nėra arba pardavėjas susisiekimui pateikė tik kreipimosi formą tiesiogiai interneto svetainėje – neverta rizikuoti pirkti.“
Taip pat teigiama, kad kai kuriose apgaulingus siūlymus talpinančiose svetainėse nurodomas telefonas, kuriuo kviečiama užsisakyti produktus „čia ir dabar“, kol galioja akcija.
„Atsiliepę asmenys dažniausiai kalba su didžiuliu entuziazmu, skubina nedvejoti, pažada papildomų dovanų ar nuolaidų.
Paklausti, ar tai išties patikimas, legalus, registruotas vaistas, nesutrinka, aiškina, jog jis labai populiarus užsienio šalyse, kad Lietuvoje tai dar naujiena, kad Lietuvos institucijos kaip tik dabar sprendžia šį klausimą ir kad visai netrukus produktą bus galima įsigyti visose vaistinėse.
Kartais teigiama, jog produktas specialiai neregistruojamas, nes taip nukentėtų farmacijos verslas“, – apie sukčių naudojamas aferas rašė tarnyba.
