Sukčiai nusitaikė į pigių prekių internetu ieškančius gyventojus. Telefonus, muzikos grotuvus ar net automobilius perkantys žmonėsi gali likti it musę pešę – pervedę pinigus į nurodytą sąskaitą pirkinio gali ir nesulaukti.
Skelbimų svetainių administratoriai pataria pernelyg nedžiūgauti pastebėjus mažesnę nei kitur siūlomą prekės kainą – skelbimo autorius gali būti apgavikas.
Kriminalinė kronika
Šiais metais Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo tris tyrimus dėl sukčiavimo interneto skelbimų svetainėse. Trys iš nukentėjusiųjų – šiauliečiai.
Šią savaitę į policijos pareigūnus pagalbos kreipėsi trisdešimtmetis Lyros gatvės gyventojas A. Š. Vyras gruodžio 10–ąją skelbimų svetainėje „mainyk.lt„ rado patikusį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. Kadangi pardavėjo siūloma kaina už telefoną buvo kiek mažesnė nei kitose skelbimų svetainėse, vyras sutiko pervesti pinigus į nurodytą banko sąskaitą. Pervedęs 220 litų vyras išsvajoto telefono nesulaukė.
Prieš keletą dienų į policijos pareigūnus pagalbos kreipėsi 37–erių metų šiaulietis R. K. Vyras pasakojo prieš keletą dienų vienoje skelbimų svetainėje radęs skelbimą, kuriame siūlomas 700 litų vertės mobiliojo ryšio telefonas. Vyras susidomėjo pasiūlymu ir susisiekė su pardavėju. Šis paprašęs pervesti pinigus į nurodytą sąskaitą pažadėjo prekę atsiųsti paštu. Siuntinys atkeliavo, bet jame vietoj telefono buvo įdėtas tik perlenktas kartono lakštas.
Pirmadienį Naujojoje Akmenėje, Respublikos gatvėje, gyvenantis 31–erių metų G. N. internetu už grotuvą sukčiui pervedė 200 litų.
Kad mokėti internetiniam pardavėjui avansą nepatikima, neseniai įsitikino du gyventojai. Šiauliuose, Gardino gatvėje, gyvenantis trisdešimtmetis M. J., naršęs interneto portale www.skelbiu.lt, susidomėjo žaidimų kompiuteriu ir susisiekė su jo pardavėju. Šis paprašė į nurodytą banko sąskaitą pervesti 250 litų avansą. Šiaulietis, nieko blogo neįtardamas, įvykdė prašymą ir pinigus pervedė, bet prekės nesulaukė, o pinigų taip pat niekas jam negrąžino.
Šiaulių rajone, Noreikių kaime, gyvenantis 32–ejų metų A. P. taip pat tapo internete aukų tykančio apgaviko auka. Pastaruoju metu vyras planavo pirkti automobilį, tad užsuko į interneto portalą www.autoplius.lt. Čia radęs patinkantį automobilį – BMW 530 – pervedė į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą 1 700 litų avansą. Kad mašinos pardavėjas – tik apsimetėlis, Noreikių kaimo gyventojas netruko įsitikinti: pardavėjas automobilio nesiteikė pristatyti, o avansą pasiliko sau.
Tai ne pirmas atvejis, kai apgavikai apsimeta automobilių pardavėjais. 35–erių metų Ginkūnų gyventojas nukentėjo po to, kai susidomėjęs interneto svetainėje „autogidas„ 2002–ųjų metų automobiliu „Volkswagen Passat“ susisiekė su pardavėju. Šis paprašęs pervesti beveik pusketvirto šimto litų avansą. Pirkėjas nieko blogo neįtardamas pervedė prašytus pinigus, o mašiną matė kaip savo ausis: gavęs pinigus pardavėjas daugiau nesiteikė atsiliepti telefonu.
Pastaruoju metu neretai nukentėdavo ne tik internetiniai pirkėjai, bet ir pardavėjai. Po mėginimo parduoti seną telefono aparatą – skola greituosius kreditus teikiančiai bendrovei. Taip nutiko dvidešimtmetei Šiaulių rajono gyventojai, kuri dar liepos mėnesį susidomėjo interneto svetainėje rastu skelbimu apie superkamus telefono aparatus. Tuomet skelbimą radusi mergina pati paskambino telefonų pirkėjui. Jis sutiko pirkti merginos siūlomą telefoną ir paprašė atsiųsti jam banko sąskaitos, į kurią esą galėtų pervesti pinigus, duomenis. Mergina neįtarė bendraujanti su sukčiumi net tuomet, kai jos pašnekovas paprašė ne tik sąskaitos numerio, bet ir elektroninės bankininkystės kodų bei slaptažodžių. Trumpąja žinute gautais merginos elektroninės bankininkystės kodais ir slaptažodžiais apgavikas netruko pasinaudoti: praėjus keliems mėnesiams, spalio 10–ąją, mergina sužinojo, jog greituosius kreditus teikiančiai bendrovei ji skolinga 750 litų.
Buvo atvejis, kai apgavikas apsimetė batų pardavėju. Tuo neseniai įsitikino K. Korsako gatvėje gyvenanti devyniolikmetė šiaulietė, interneto svetainėje www.tarpmergaiciu.one.lt radusi skelbimą apie parduodamus batus. Skelbimu susiviliojusi mergina susisiekė su batų pardavėju ir į jo nurodytą sąskaitą pervedė 155 litus, bet batų nesulaukė. Pinigai į sąskaitą taip pat nesugrįžo. Policininkams teko pradėti dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.
Sukčių išduoda maža prekės kaina
„Šiaulių naujienų“ kalbinti skelbimų svetainių atstovai pripažįsta, kad apgavikai keliasi į skelbimų svetaines, užkirsti kelią jų apgavystėms bandoma įvairiais būdais.
„Iš praktikos pastebėjome, kad sukčių padaugėjo 2011 metais. Tuo tarpu didžiuosiuose Europos autotransporto skelbimų portaluose jie jau veikia seniausiai, bandydami išvilioti pinigus iš pirkėjų. Mes stengiamės su jais kovoti blokuodami jų kontaktinius duomenis, tokius kaip telefono numeris, el. paštas, IP adresas. Dažniausiai jie bendrauja el. paštu, forumuose galima rasti informacijos apie jų sukčiavimo principus. Mes bendradarbiaujame su policija ir teikiama visa informacija apie sukčių skelbimus“, – teigia interneto svetainės „autogidas.lt“ atstovas Justas. Tačiau akivaizdu, kad sukčiai vis dar randa landų.
Skelbimų svetainės „skelbiu.lt„ atstovas Artūras neslepia, jog nerasta būdų, kaip apsaugoti žmones nuo apgavysčių. „Jeigu nukentėjęs žmogus į mus kreipiasi, mes galime rekomenduoti kreiptis į policiją, galime išimti skelbimą, kad nenukentėtų daugiau žmonių“, – sako skelbimų svetainės atstovas. Artūras sakė nematąs reikalo blokuoti skelbimo autorių, nes radęs auką sukčius netrukus vartotojo vardą gali vėl pasikeisti.
Skelbimų svetainės atstovas nepataria žmonėms pinigų už prekę pervesti internetu. „Visada reikėtų susitikti. Mes patariame pasidomėti ir dominuojančia prekės kaina. Apgavikai linkę siūlyti kiek žemesnę kainą“, – pastebi Artūras. Jis pataria prieš perkant daiktą pasiskaityti ir kitų pirkėjų atsiliepimus apie pardavėją. Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į komentatoriaus IP adresą, nes gerus komentarus gali apie save rašyti ir pats apgavikas.
Prašoma patvirtinti tapatybę
Tik nedaugelyje interneto portalų pardavėjų prašoma patvirtinti savo tapatybę per internetinę bankininkystę.
Jei išaiškėja, kad pardavėjas, gavęs pinigus už prekę, dingo ir neišsiuntė jos pirkėjui, toks vartotojas yra blokuojamas. Antrą kartą jis prekiauti nebegali, nes identifikacijos metu sistema jį atpažįsta ir blokuoja.
Vieno iš portalų, kuriame skelbiasi automobilių pardavėjai, vystymo vadovas Viktoras Daukšas sako, kad patikimas pardavėjas parduodamo automobilio skelbime visada nurodo veikiantį stacionaraus ar mobiliojo telefono numerį ir nereikalauja jokio užstato, suteikia galimybę atlikti bandomąjį važiavimą ir apžiūrėti automobilį.
Palikti užstatą rekomenduojama tik pasirašius automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir su visais mašinos dokumentais gavus raktelius.
Tais atvejais, kai automobilio savininkas ir pardavėjas yra ne tas pats asmuo, patariama paprašyti notaro patvirtinto įgaliojimo pardavėjui.
Asta VOLKOVAITĖ
