Aferistai bando apgauti patiklius piliečius į elektroninio pašto dėžutes siųsdami pranešimus apie neva loterijose laimėtus milijonus.
Iš viso pasaulio į asmenines elektroninio pašto dėžutes plūstančios vilionės – pranešimai apie neva įvairiose loterijose laimėtus milijonus – graso patikliųjų piliečių sąskaitas paversti nuliais.
„Džiaugiamės galėdami pranešti, kad Nyderlandų internetinėje loterijoje Jūsų elektroninio pašto adresas laimėjo milijoną eurų! Norėdami atsiimti apdovanojimą, atsakykite į šį laišką pateikdami savo detalius asmeninius duomenis“, – rašoma viename iš daugelio kasdien VL redakciją pasiekiančių elektroninių laiškų iš užsienio. Duomenų apsaugos specialistai ir policijos pareigūnai ragina gyventojus išlikti budriems ir nepasiduoti akimirkos džiaugsmui, gavus tokius ar panašius nepažįstamų užsieniečių pranešimus apie neva laimėtus ar paveldėtus milijonus.
Siūlyti pinigų – dar nenusikaltimas
Elektroniniai laiškai su pasiūlymais užmegzti tarptautines verslo partnerystes su Anglijos ir Škotijos bankininkais, pasidalyti paveldėtus juvelyrikos pirklio iš Afrikos turtus ar tiesiog atsiimti Europos internetinėse loterijose laimėtus milijonus be perstojo atakuoja lietuvaičių elektroninio pašto dėžutes. Kiek lengvatikių neatsispyrė užsieniečių kerams ir atsakė į gautus laiškus juodu ant balto išguldydami visą savo asmeninę informaciją, pradedant namų adresu, telefono numeriu ir baigiant asmens kodu ar net savo banko sąskaitos numeriu, pasakyti sunku. Tačiau specialistai neabejoja, jog ypač šio ekonominio sunkmečio metu, tiek fi nansinių vilionių, tiek joms naiviai pasiduodančiųjų gali padaugėti.
Tiesa, kol žmogus nuo sukčiaus nenukentėjo – tiek Lietuvos kriminalinė policija, tiek Valstybinė duomenų inspekcija pagelbėti mažai kuo gali, mat siūlyti pinigų, nors ir melagingai, nėra nusikaltimas. Visgi perspėjama, kad tobulėjant informacinėms technologijoms, koja kojon žengia ir aferistų metodai. Todėl vagišių pamėgtą telefoninį sukčiavimą vis dažniau papildo ir tam tikra jo atmaina – internetu į mūsų elektroninius paštus skriejančios žinutės.
Duomenis sužino iš mūsų pačių
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas pataria absoliučiai visus savo duomenis saugoti kaip savo akį, nes tik taip galima išvengti vis tobulėjančių aferistų pinklių. „Elektroninio pašto adresas yra lygiai tokia pat asmeninė informacija kaip ir jūsų namų adresas, todėl, kai į inspekciją kreipiasi žmonės gavę neva milijonus siūlančius laiškus, pirmiausia bandome išsiaiškinti, o iš kur siuntėjas sužinojo, kam ir kokiu adresu tą laišką atsiųsti. Žinoma, jeigu melagingi laiškai gaunami į darbovietės elektroninį paštą, klausimų lyg ir nekyla, nes darbuotojų elektroniniai adresai skelbiami viešai. Tačiau iš kur užsienio siuntėjai gali žinoti žmogaus privatų elektroninį adresą – išsiaiškinti gana sudėtinga“, – sako duomenų apsaugos inspekcijos vadovas.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai tyrimų skyriaus viršininko Dariaus Kiaušo manymu, dažnai patys žmonės nepakankamai saugo savo asmeninius duomenis, skelbdami juos kur papuolė. „Privačius elektroninius adresus užsieniečiai gali susirinkti tiesiog iš skelbimų. Pavyzdžiui, ką nors pirkdamas ar parduodamas žmogus paskelbia savo kontaktinius duomenis žiniasklaidos puslapiuose arba internetinėje erdvėje. Dažniausiai nurodomas ne tik asmeninis telefono numeris, bet ir elektroninio pašto adresas. Tokiu būdu šie duomenys tampa jau nebe slapta, o lengvai prieinama informacija. Be to, aferistų laiškus lietuvaičiai neretai gauna iš tų šalių, į kurias emigravusi nemaža dalis mūsų tautiečių, todėl visai tikėtina, kad patys lietuviai talkina užsienio sukčiams, surasdami jiems elektroninius gyventojų adresus“, – svarstė pareigūnas.
Gresia ištuštinta sąskaita
Kas gali nutikti, jei atsakysite į nepažįstamojo laišką, pateikdami smulkią informaciją apie save? „Geriau to nė nebandyti patikrinti, – sako A.Kunčinas. – Tie, kurie renka asmeninius gyventojų duomenis, iš anksto žino, kur juos panaudos. Sužinojus asmens kodą, sąskaitos numerį ir kitus duomenis, o vėliau išsiklausinėjus dar daugiau papildomos informacijos, atsiranda didžiulės galimybės ją panaudoti taip, kaip jūs tikrai nenorėtumėte. Dažnai asmens duomenys renkami norint juos parduoti organizuotoms grupuotėms, užsiimančioms nusikalstama veika – šantažu, sąskaitų tuštinimu ir panašiais dalykais. Siekiantys praturtėti žmonės labai gudrūs, jie tik ir ieško būdų, kaip pažeisti įstatymus. Taip, kaip programišiai sugeba „nulaužti“ įvairias internetines svetaines, lygiai taip pat sukčiai sugeba tikslingai panaudoti surinktus asmens duomenis“.
Anot specialisto, internetu plintantys melagingi elektroniniai laiškai Lietuvą pasiekdavo jau prieš gerą dešimtmetį. Žinoma, jie buvo kiek kitokie – siunčiami tik įmonėms, siūlant dalyvauti kokiame nors nepaprastai pelningame projekte. Tiesa, pirmiausia buvo reikalaujama tam tikrą sumos dalį įmokėti. Be abejo, susigundžiusių įmonių pinigai prapuldavo kaip į balą, o sukčių tuoj pat nelikdavo nė kvapo.
Bando paveikti psichologiškai
Pastaruoju metu nuolat prasimanoma vis tobulesnių ir įmantresnių sukčiavimo elektroninėje erdvėje būdų. Štai vienas įspūdingiausių laiškų VL redakciją pasiekė net iš Vakarų Afrikos. Jame nepasikuklinta ištisą graudenantį rašinėlį sukurpti, kad tik atskleistume savo banko sąskaitos numerį. Siera Leonės gyventojas Martinas Viljamsas rašo: „Esu vienintelis Džordžo Viljamso sūnus. Mano tėvas buvo aukso ir brangakmenių pirklys, tačiau jo broliai jį mirtinai nunuodijo, nes ginčijosi dėl žemės. Prieš tris mėnesius, inkstų operacijos metu, mirė ir mano motina. Dar prieš skausmingą mirtį, gulėdama ligoninės palatoje, ji man patarė prašyti sąžiningo užsieniečio pagalbos, kuris galėtų mano paveldėtus 10 milijonų dolerių saugiai priglausti savo banko sąskaitoje. Po pinigų pervedimo aš palikčiau Afriką ir atvažiuočiau gyventi į jūsų šalį, o jūs man patartumėte, kur tokią didžiulę sumą pinigų būtų protingiausia investuoti. Dievas mato – aš apie tai nieko neišmanau! Už pagalbą įgyvendinant šį sumanymą atsidėkočiau pasiūlydamas 20 proc. nuo paveldėtos sumos“.
Specialistų teigimu, kaip rodo šis ir kiti pavyzdžiai, aferistų išradingumas – beribis. Sukčiai turi bent po kelis šimtus įvairių pasiūlymų, kurie gali sugundyti žmogų išduoti savo duomenis. Ypač stipriai psichologiškai žmones paveikia už širdies griebiančios liūdnos istorijos, kurias sukurti nesudėtinga bet kuriam savo amatą įvaldžiusiam sukčiui. Be to, lengvatikius psichologiškai paveikia ir tokie paprasti dalykai, kaip laiške naudojama svetima, bet išpuoselėta kalba, arba ne bet kam, o būtent jums rašantis įtakingas ir turtingas verslininkas. „Jei laiškus gautume iš Lietuvos – nekreiptume į juos dėmesio. Be to, nesunkiai patikrintume, kas tiesa, o kas melas. O žinutė iš užsienio – ir patrauklesnė, ir paveikesnė. Deja – ir sunkiau patikrinama“, – sako duomenų apsaugos inspekcijos vadovas.
Saugokime privatumą
Įžūlumo sukčiams nestinga – jų pramanai neaplenkia net ir valdininkų pašto dėžučių. Štai prieš porą savaičių gundantį pasiūlymą registruotu paštu gavo ir Kauno meras Andrius Kupčinskas. Laiške pranešama, kad meras gali būti 2006 m. Benine avarijoje žuvusio Peterio Kupčinsko giminaitis, todėl jam atitenka 13,5 mln. dolerių palikimas. Tiesa, laiško autorius Kauno merui siūlė 60 proc. palikimo, mat likusius pinigus norėjo pasilikti sau už paslaugas.
Kriminalinės policijos pareigūnas D.Kiaušas aferistams primena, kad už sukčiaujant įvykdytą nusikaltimą, priklausomai nuo padarytos žalos, baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų. Žmones policija ragina, gavus palikimą siūlančius laiškus, pirmiausia pamąstyti, ar tikrai jie turi giminaičių toje užsienio šalyje, kurių palikimą galėtų paveldėti. O neva laimėjusieji loterijose – apgalvoti, ar jose dalyvavo. Antra vertus, patariama į jokius panašaus pobūdžio laiškus neatsakyti, o dar geriau jų nė neatidaryti ir tuoj pat ištrinti, jau nekalbant apie savo asmeninių duomenų pateikimą nepažįstamiems laiškų siuntėjams. Taip pat patartina tiesiog užblokuoti įkyrius ir nepageidaujamus elektroninio pašto adresus savo pašto sistemoje, kad tas pats siuntėjas daugiau nieko negalėtų jums atsiųsti.
A.Kunčinas sako, kad žmonės turėtų labiau saugoti savo privatumą ir niekam nedalyti savo asmeninių duomenų. „Pastebime, jog gyventojai pagaliau suprato, kad reikia saugoti savo asmens kodą, tačiau dar niekaip neįsisąmonina, kad ir visos kitos asmeninės informacijos, taip pat ir elektroninio pašto adreso, negalima dalyti į kairę ir į dešinę. Suprantama, internetas turi labai daug privalumų, teikia didžiules galimybes, tačiau kuo galingesnė priemonė, tuo didesnius pavojus kelia. Net galėčiau makabriškai palyginti: turėdamas kirvį gali nužudyti vieną kitą žmogų, tačiau, jei rankose Kalašnikovo automatas, – gali išguldyti šimtus“, – kalbėjo specialistas.
Virginija Mačėnaitė
