Teismas nepasisakė, kokiais atvejais pinigus turėtų būti galima atsiimti. Dėl to turės apsispręsti Seimas.
Kaip ten bebūtų, net ir leidus atsiimti pinigus, žmonės gali ir negauti tiek, kiek dabar turi asmeninėje pensijų fondo sąskaitoje.
Į pensijų fondą pervedami ir svetimi pinigai
Kaip žinoma, II pensijų pakopoje kaupiantys gyventojai kiekvieną mėnesį gauna 3 proc. mažesnį atlyginimą.
Ši jo dalis kaip tik ir yra pervedama į asmeninę sąskaitą fonde.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirba 2 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, tai 60 eurų nuo jos yra pervedami fondams.
Tačiau žmonės kaupia ne tik savo pinigus. Kiekvieną mėnesį iš valstybės biudžeto (t. y. visų sumokėtų mokesčių) jiems į asmeninę sąskaitą yra pervedama dar 1,5 proc. šalies ūkio darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio vidurkio.
Šiemet taip pervedama po 27,04 euro per mėnesį. 2019 m., kai įsigaliojo dabartinė tvarka, įmoka iš valstybės biudžeto buvo 16,4 euro per mėnesį. Vėliau kasmet keitėsi.
Kaip ten bebūtų, jeigu žmogus maksimaliai kaupė nuo pat 2019 m. iki šių metų pabaigos, už jį iš valstybės biudžeto į pensijų fondą bus pervesta iš viso 1518 eurų.
Be to, šie pinigai buvo nuolat investuojami ir turėjo duoti tam tikrą grąžą.
Priemoka iš valstybės biudžeto gyventojams buvo numatyta būtent paskatinti kaupimą pensijai.
Taigi, jeigu įstatyme bus numatyta, kad sukauptus pinigus bus galima atsiimti nesulaukus pensijos, ar nereikėtų grąžinti pensijai skirtų priemokų iš valstybės biudžeto?
Pinigus palikti gyventojams ar grąžinti į biudžetą?
Komentuodama minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė neseniai teigė dar nežinanti, ar gyventojams reikėtų leisti pasiimti ir tuos pinigus, kurie už juos buvo sumokėti iš valstybės biudžeto.
Ji sakė, kad apie tai, taip pat ir apie atvejus, kada apskritai leisti pasiimti sukauptus pinigus, bus dar diskutuojama su visomis suinteresuotomis šalimis.
„Turime labai aiškias gaires, esame išstudijavę kitų šalių patirtį, apibrėžiant, kokiais atvejais kaupiantiesiems senatvei pensijų fonduose leidžiama išsiimti pinigus.
Tačiau suprasdami, kad tai palies kas antrą mūsų gyventoją, norime apie tai diskutuoti plačiau ir giliau“, – sako M. Navickienė.
Tuo metu jos pirmtakas, ankstesnis ministras, o dabar – Seimo narys Linas Kukuraitis, yra įsitikinęs, kad iš valstybės biudžeto sumokėtų pinigų nereikia atiduoti tiems žmonėms, kurie sukauptus pinigus išsiims nesulaukę pensijos.
Panašios nuomonės laikosi ir pensijų fondų veiklą prižiūrinčio Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Lietuvoje kaupimą senatvės pensijai rėmė valstybė. Jeigu mes kalbame apie lėšų išėmimą, mano vertinimu, valstybės parama, ypač turint omenyje aktualius poreikius gynybai, ji turėtų būti įvertinta. Valstybė rėmė būtent kaupimą pensijai. Jeigu dabar atsiranda kažkokie kiti motyvai, klausimas, ar tada tikslingai būtų panaudotos valstybės lėšos“, – neseniai kalbėjo G. Šimkus.
Jo nuomone, iš valstybės biudžeto sumokėti pinigai neturėtų atitekti juos atsiimantiems gyventojams.
„Arba tai turėtų grįžti valstybei, arba tai turėtų likti kaupime. Aš manau, kad ne (neturėtų grįžti žmonėms), nes valstybė rėmė būtent kaupimą senatvės pensijai“, – teigė LB valdybos pirmininkas.
Kaip ten bebūtų, galutinį žodį turės tarti Seimas, priimdamas atitinkamas įstatymo pataisas.
M. Navickienė žadėjo, kad jų projektą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turėtų parengti ir pateikti Seimui dar šioje pavasario sesijoje.
Skaičiuojama, kad šiuo metu II pakopos fonduose pensiją kaupia 1,4 mln. šalies darbuotojų. Šių metų pradžioje visų jų sukaupto turto vertė siekė 7,1 mlrd. eurų.
Taigi, vidutinė suma, kurią yra sukaupęs vienas žmogus, yra 5071 euras.
