Pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Facebook“ viena moteris teigė esanti nedirbanti vieniša mama, už vaiką gaunanti neįgalumo ir socialinę pašalpą, taigi iš viso per mėnesį turinti 900 eurų pajamų.
Ji nurodė, kad namuose prakiuro pečius, ir baiminosi, kad jai, nedirbančiai ir gyvenančiai iš pašalpų, niekas nesutiks parduoti pečiaus išsimokėtinai, nesuteiks ir paskolos, o ji neturi tiek pinigų, kad iškart sumokėtų visą kainą ir įsigytų naują.
Moteris teiravosi, ar yra kokių nors išeičių, kaip ji galėtų gauti pinigų naujam pečiui ar jo remontui.
Štai kam gali skirti ir 825 eurų pašalpą
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas nurodė, kad krosnių ir kaminų remonto darbams gali būti skiriama tikslinė 825 eurų pašalpa, jei vienam asmeniui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 528 eurų.
Jis pridūrė, kad kreipimosi dėl pašalpos atveju yra vertinamas visų šeimos narių užimtumas: darbingo amžiaus asmenys kreipimosi metu turi dirbti arba būti užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, slaugyti neįgalų asmenį, auginti vaiką iki 3 metų ir pan.
Taigi, jei minima moteris gyvena Vilniuje, ji gali kreiptis į savivaldybę užpildydama prašymą ir nurodydama pašalpos reikalingumo motyvus:
„Taip pat reikės pateikti patirtas ar numatomas išlaidas pagrindžiančius ir kitus pagal aplinkybes reikiamus dokumentus. Individualiu atveju skirtų ir išmokėtų tikslinių pašalpų grąžinti nereikia.“
Klaipėdoje tvarka – tokia pati: jei per 12 mėn. iki kreipimosi pajamos asmeniui neviršija 528 eurų, gali būti skiriama materialinė parama šildymo įrenginiui (pečiui) įsigyti.
„Kad būtų įvertinta individuali asmens situacija ir suteikta išsami konsultacija, siūlome kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją“, – nurodė Socialinių išmokų skyriaus vedėja Gina Vilimaitienė.
Vis tik Kaune vienkartinė išmoka naujam kietojo kuro katilui įsigyti nėra teikiama: „Apgailestaujame, tačiau padėti minimu atveju negalėsime.“
Ar galima gauti lizingą ir kreditą, gyvenant tik iš išmokų?
Bendrovės „SB lizingas“ generalinis direktorius Mindaugas Valančius patikino, kad gaunant net ir mažesnes pajamas vartojimo kredito sutartį būtų įmanoma sudaryti.
Anot jo, svarbu tik tai, kad tos pajamos būtų reguliarios. Taigi tai gali būti tiek įprastos darbo pajamos, tiek įvairios išmokos ar pašalpos, jei jos yra oficialios ir užtikrina tam tikrą finansinį stabilumą.
Generalinis direktorius paminėjo, kad tarp „SB lizingas“ kredito gavėjų pasitaiko asmenų, kurių pajamas sudaro įvairios, pvz., socialinės, ar kitos nuolatinės išmokos.
„Tačiau svarbu suprasti, kad kiekvienas prašymas yra vertinamas individualiai. Pvz., yra vertinamas pajamų ir finansinių įsipareigojimų santykis, kredito istorija, pragyvenimo išlaidų normos ir kiti rodikliai“, – pabrėžė M. Valančius.
Jo aiškinimu, šis vertinimo procesas yra reikalingas tam, kad būtų užtikrinta, jog kreditas neapsunkins kliento ir bus suteiktas atsakingai, atsižvelgiant į jo galimybes jį grąžinti:
„Todėl, net jei pajamos yra mažesnės, svarbu pateikti tikslią ir išsamią informaciją apie savo finansinę padėtį, kad kredito įmonė galėtų priimti objektyvų ir kliento interesus atitinkantį sprendimą.“
Pašalpos akiniams, būsto nuomai ar sulaukus 100 metų amžiaus
G. Grubinskas paminėjo, kad Vilniuje tikslinė pašalpa gali būti teikiama ne tik krosnių, kaminų, stogo remonto, vandentiekio įrengimo, pelėsių naikinimo, dezinfekcijos ar elektros instaliacijos darbams kompensuoti, bet taip pat ir:
- mokamiems tyrimams ar akiniams įsigyti;
- įsiskolinimui už būsto komunalines paslaugas padengti;
- įsiskolinimui už būsto nuomą padengti (jei nuomojamasi ne iš privačių fizinių asmenų ir yra pasirašytas dokumentas dėl skolos mokėjimo dalimis ar priimtas teismo sprendimas dėl skolų priteisimo);
- medicinos priemonėms (klausos aparatams, insulino pompoms, kraujospūdžio matuokliams, inhaliatoriams) ir techninės pagalbos priemonėms įsigyti pagal gydytojo rekomendaciją, jeigu jos nėra kompensuojamos.
Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė vardijo, kad tikslinės pašalpos Kauno savivaldybėje gali būti skiriamos asmenims su negalia (kai mėnesio pajamos neviršija 352 eurų), sunkios ligos (kai neviršija 528 eurų) ar gaisro atvejais.
Anot jos, vienkartinės pašalpos skiriamos ir šalpos pensijos gavėjams, iš įkalinimo įstaigų grįžusiems asmenims ar gyventojams, sulaukusiems 100 metų.
Savivaldybių atstovai nurodė, kad tos pačios rūšies pašalpa tam pačiam asmeniui gali būti skiriama daugiausia vieną kartą per 12 mėn.
Kokias didžiausias pašalpas savivaldybės gali skirti
G. Grubinskas paminėjo, kad tikslinės pašalpos dydžiai nustatomi pagal kasmet besikeičiantį bazinės socialinės išmokos (BSI) dydį, kuris 2024 m. siekia 55 eurus.
Ir vardijo, kad, pvz., gaisro ir stichinės nelaimės atvejais daugiausia gali būti skiriama 132 BSI (7260 eurų), įsiskolinimo už būstą išlaidų atveju – iki 25 BSI (1375 eurai), išlaidų mokamiems medicininiams tyrimams atlikti apmokėjimo atveju – iki 3 BSI (165 eurai) ir t. t.
Vilniaus savivaldybės atstovas atskleidė, kad per pastaruosius 3 metus dėl tikslinės pašalpos Vilniuje dažniausiai buvo kreipiamasi:
- ligos atveju (vidutiniškai išmokėta 359–430 eurų);
- įsiskolinimui už būstą padengti (453–542 eurai);
- dėl baldų, buitinės technikos ir kitų daiktų įsigijimo (446–784 eurai);
- dėl būsto remonto išlaidų padengimo (465–632 eurai);
- gaisro ar stichinės nelaimės atveju (4,7 tūkst.–6,4 tūkst. eurų).
E. Kačiulienė nurodė, kad Kaune sunkios ligos atveju gali būti skiriama 440 eurų, asmenims su negalia – nuo 55 iki 220 eurų, šalpos senatvės pensininkams – 55 eurai, iš kalėjimo grįžusiems asmenims – 110 eurų, o gaisro atveju gali būti skiriama 825–3300 eurų.
Klaipėdoje pastaruosius 3 metus pašalpoms iš viso buvo skirta nuo 1,67 mln. iki 2,33 mln. eurų, taigi vienam asmeniui vidutiniškai buvo išmokėta po 242–501 eurą.
