Jei pritars sostinės taryba, atsirastų 15 naujų pavadinimų, skirtų šiems signatarams: Romualdui Ozolui, Vladimirui Beriozovui, Kazimierui Uokai, Eduardui Vilkui, Medardui Čobotui, Valerijonui Šadreikai, Jokūbui Minkevičiui, Petrui Poškui, Stanislovui Gediminui Ilgūnui, Jonui Mačiui, Juozui Dringeliui, Pranciškui Tupikui, Gintautui Iešmantui, Nijolei Ambrazaitytei ir Romualdai Hofertienei.
Greta šių viena gatvė būtų pavadinta Signatarų vardu.
Dar vienas signataro – sovietmečio disidento, ekonomisto Kazimiero Antanavičiaus – gatvė atsiras Naujininkuose. Jo vardu bus pervadinta dabartinė Taboro gatvė.
Tuo metu Taboro pavadinimas būtų suteiktas Čigonų gatvei Naujininkuose.
Dar kelioms Naujosios Vilnios gatvėms ketinama suteikti pavadinimus pagerbiant tarpukario Vyriausybių vadovus – sovietų tremtinį Ernestą Galvanauską, pokaryje į Madagaskarą emigravusį Leoną Bistrą, nacių koncentracijos lageryje Štuthofe kalėjusį kunigą Alfonsą Lipniūną.
Naujininkuose svarstoma naujas gatves pavadinti lietuvių rašytojo ir diplomato Igno Šeiniaus, XX amžiaus poeto Antano Miškinio gerbei.
Šnipiškių seniūnijoje turėtų atsirasti Laumėnų gatvė, Paneriuose – Guopstų, Dainių, Žvėryne – Vilkų, Verkiuose – Almino gatvės.
1990-ųjų kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Kovo 11-osios aktą, kuriuo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Jį pasirašė 124 signatarai.
