26 metų gynėja marijampoliečių gretose pakeitė sunkią traumą patyrusią Dovilę Saurazaitę.
LMKL.lt paruoštame reportaže legionierė papasakojo, kada susidomėjo krepšiniu, kaip jaučiasi vėl sugrįžusi į Lietuvą, kaip leidžia laisvalaikį ir pasidžiaugė, kad Marijampolėje sulaukia daug palaikymo.
„Buvau penkerių metų, kai susidomėjau krepšiniu. Turėjau pusbrolį, kuris žaidė krepšinį, matydavau jį ir taip pati susidomėjau. Pirmiausiai buvau krepšinio komandos palaikymo šokėja, bet galiausiai mečiau. Mano svajonė buvo WNBA, todėl koledže ėmiau sunkiai dirbti, jausti žaidimą. Esu dėkinga treneriams, kurie man daug padėjo ir leido pasiekti tai, ką turiu dabar“, – kalbėjo krepšininkė.
– Esate baigusi medicinos mokslus. Kaip rasdavote laiko tokiems sunkiems mokslams ir krepšiniui?
– Visada turi daryti tai, ką nori daryti, norėjau įgyti išsilavinimą ir suteikti džiaugsmo savo šeimai. Visada gyvenime randi laiko tiems dalykams, kuriuos nori daryti iš tikrųjų.
–Kokia dar veikla jus domina be krepšinio, kuo norėtum užsiimti baigusi karjerą?
– Norėčiau dirbti trenere. Norėčiau dirbti su jaunimu, galbūt koledže. Jei pasisektų, norėčiau dirbti aukštame lygyje, galbūt norėčiau tapti NBA arba WNBA trenere. Bet dabar mano planas – žaisti krepšinį.
– Koks jausmas vėl grįžus žaisti į Lietuvą?
– Jausmas labai geras. Kai žaidžiau čia pirmą kartą, tai buvo tarsi naudinga nauja patirtis, turėjau gerą komandą, trenerius, mielą miestą, todėl dabar džiaugiuosi grįžusi į „Sūduvą“.
– Kas pasikeitė per tą laiką tiek Marijampolėje, tiek ir LMKL?
– Labai daug kas nepasikeitė. Manau, pagrindinis skirtumas tas, kad dabar mes siekiame aukščiausių tikslų.
– Kaip leidžiate laisvalaikį?
– Daugiausiai laiko užima krepšinis, treniruotės, poilsis. Be to, žiūriu NBA rungtynes, įvairiausius televizijos šou, stebiu, kaip sekasi mano koledžo komandai.
LMKL.lt
