Savaitės žmogus – premjeras Andrius Kubilius, pritariantis biudžeto lėšų švaistymo moratoriumui bei sulaukęs eurokomisarės Dalios Grybauskaitės įvertinimo už pastangas gelbėjant socialdemokratų nualintą šalies finansų sistemą.
Vakar A. Kubilius davė išskirtinį interviu „Respublikai“.
- Iki šiol naujai Vyriausybei opozicija duodavo bent 100 dienų ramaus darbo. Ar gavote tos ramybės?
- Negavau, bet turbūt dėl to, kad startavome nelaukdami tokios sukakties. Taip elgtis privertė ir situacija šalyje, ir kalendorius.
Mes aiškiai suvokėme, kad iki Kalėdų turime priimti šių metų šalies biudžetą su jį lydinčių įstatymų paketu. Šis biudžetas yra su labai dideliu ir ambicingu tikslu: sumažinti deficitą nuo beveik 6 mlrd. Iki milijardo litų.
Natūralu, kad atlikus tokį darbą būtų naivu tikėtis, jog visi sakys, kad palauks šimtą dienų ir tik tada pradės kritikuoti, pykti, bartis.
Sau buvau tyliai pasakęs, kad po tokių reformų jau sausio viduryje būsime dideliame jausmų ir emocijų sūkuryje, nes tai, ką mes padarėme, daugeliui buvo šokiruojančios naujienos. Šokiravo ir tai, kad pasiūlėme atmerkti akis ir visą šalies situaciją pamatyti realiai.
Reikia matyti, kad krizės reiškiniai, kurie matomi visame pasaulyje, skaudžiai muš ir mus. Bet tai nereiškia, kad reikia pasiduoti pesimizmui. Kai pjauni pūlinį, juk skauda tik tuo momentu.
- Kaip reaguojate į ypač aršią savo pirmtako Gedimino Kirkilo kritiką?
- Iš opozicijos labiau norėtųsi daugiau solidumo ir garbingumo. Juk palikimas, kurį paveldėjome iš G. Kirkilo valdžios, - bandymas neigti tiesą ir realybę. Tai gana skaudžiai atsiliepė valstybei ir visuomenei.
Tikiu, kad opozicija galbūt atras savo padoresnį gyvenimo būdą ir kada nors turėsime galimybių kartu susėsti ir kalbėti apie Lietuvos reikalus. Valstybei reikia bendro valdžios, opozicijos, visuomenės susitelkimo.
Kovą socialdemokratų suvažiavime bus renkamas naujas partijos lyderis, kandidatas į prezidentus, tad tokiais atvejais partijose užverda aistringas gyvenimas ir atsakomybė už valstybę nusirita į antrą planą.
- Ar nesigailite, kad, būdamas opozicijoje, rėmėte G. Kirkilo Vyriausybę?
- Dabar matau, kad priimdami šį sprendimą turėjome naivių iliuzijų padėti socialdemokratams sukurti modernesnę valdžią su šiuolaikine darbotvarke. Po metų tuo nusivylėme ir nutraukėme savo paramą.
Bet tokia patirtis buvo naudinga: pamatėme, kad Socialdemokratų partijos galimybės keistis ir atsinaujinti su iš pirmo žvilgsnio lyg ir moderniu lyderiu G. Kirkilu yra ribotos. Iliuzijų praradimas irgi yra vertingas dalykas.
- Kodėl kairieji dabar skatina mitingus prieš naują valdžią? Ar tai nepanašu į norą sugrįžti į postus, „sukaišioti galus“ – paslėpti nusikaltimus, kai buvo grobstoma valstybė?
- Manau, kad ir tai yra priežastis. Tvirtindami finansų stabilizavimo planą kartu pasiekėme ir šalutinį efektą: senosios nomenklatūros ir oligarchinių lašinukų sluoksnis buvo sudrebintas.
Jie pamatė, kad mes sugebėjome įgyvendinti didelį ir skausmingą planą. Tie, kurie po rinkimų į mus žiūrėjo su dideliu nerimu, gavo dar rimtesnį signalą, tad ir prasidėjo giluminis pasipriešinimas.
Didžiausia nervingumo priežastis - ne tie laimėjo rinkimus. Tas pat buvo ir Sąjūdžiui laimėjus pirmuosius laisvus rinkimus, o Parlamento vadovu išrinkus Vytautą Landsbergį.
Nomenklatūros sluoksniuose dabar irgi tvyro panaši baimė, nes jiems ateina pabaiga. Socialdemokratų valdymo metai buvo tas laikas, kai daug kas įsitvirtino labai šiltai, susikūrė įvairius įtakų ir galimybių kanalus.
Pavyzdžiui, Teisingumo ministerijos jau prašiau pateikti pirminį įvertinimą dėl „Alitos“ gamyklos privatizavimo Konstituciniam Teismui (KT) pasakius, kad tai buvo įvykdyta neteisėtai.
Radome paties G. Kirkilo sudarytos komisijos medžiagą, kurioje atsispindi, kad nieko bloga „Alitos“ privatizavime nematyti. Socialdemokratai tyrė saviškių veiksmus, todėl man tokios išvados yra visiškai netinkamos.
Kol kas turime tik precedentus, kaip tokios bylos užgesinamos net ir po KT sprendimo, o precedento, kad būtų nubausti kalti, dar nebuvo. Dabar ieškome būdo, kad tai netaptų gyvenimo norma: teismas pasakė, kad įvykdyti neteisėti veiksmai, bet niekas nenubaustas. Ar vagis, pavogęs ir suvalgęs vištą, jau yra nekaltas?
- Galbūt reikėtų įteisinti asmeninę politikų ir valdininkų atsakomybę?
- Turbūt, bet nenoriu būti gąsdintojas. „Alitos“ atveju valstybė turėjo galimybę uždirbti 30 mln. ar net daugiau, bet ja nepasinaudota. Tokiais atvejais turėtų būti įmanomos įvairios galimybės: neteisėto sandorio naikinimas, žalos išieškojimas ir pan.
- Kiek kainuos „Saulėlydžio“ komisijos išlaikymas ir kada išgirsime pirmuosius jos veiklos rezultatus, nes jau paskelbtas valstybės įstaigų „mirtininkių“ sąrašas skatina valdininkus į pabaigą dar labiau pasitaškyti valdiškais pinigais.
- Komisijos nariai dirba be atlygio. Jos veikla jau prasidėjo, o pirmieji rezultatai bus kovo pabaigoje. Komisijai duota užduotis – padėti visoms vyriausybinėms struktūroms atlikti savo veiklos apžiūrą pasitelkiant auditorius, ekspertus.
Reikalausime permainų racionalaus valstybės įstaigų valdymo bei lėšų panaudojimo srityse. Komisijos užduotis - pasiekti iki 10 proc. biudžeto pinigų papildomą taupymą naikinant besidubliuojančias funkcijas, biurokratines ministerijų vidaus žinybas, begalę viešųjų įstaigų, kurios, pasak spaudos, plauna pinigus. Verslo bendruomenė sunerimusi ir dėl to, kad ją prižiūri apie 150 viena kitą dubliuojančių valstybės įstaigų.
Tokių, kaip sakote, „mirtininkų“ sąrašo dar nereikėtų vardinti, nes jo nėra. Komisija vėliau turės ir dar vieną - esminį tikslą: į biurokratinę sistemą įdėti antibiurokratinius genus, kurie savaime naikins perteklinį biurokratinį aparatą.
- Kaip reaguojate į „Respublikoje“ skelbtus faktus, kurie meta šešėlį komisijos vadovui Valentinui Milakniui?
- Aš jį gerai pažįstu ir tikiu jo padorumu.
- Ar pritariate Seimo pirmininko Arūno Valinsko paskelbtam moratoriumui tučtuojau įšaldyti valstybės lėšų švaistymą?
- Ši idėja skamba gražiai, bet jai realizuoti reikia biudžetinių sprendimų. Kito kelio nėra. Aš pritariu tam, kad yra nemažai abejonių keliančių programų ir jas reikia arba realizuoti, arba jų atsisakyti.
Įšaldyti - gražus žodis. Bet jeigu jį bandai paversti teisiniu mechanizmu, viskas susiveda į biudžeto peržiūrą, ką būtinai darysime po pirmojo metų ketvirčio. Tik tuomet bus galima realizuoti moratoriumo, ar, kaip aš sakau, - tam tikrų programų numarinimo idėją.
- Negi Lietuvoje niekas nemato, kad programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) administracija vykdo nusikalstamą veiklą - atvirai plauna milijonus? Ar nevertėtų atsisakyti šio titulo ir susitelkti į valstybės tūkstantmečio minėjimą?
- Mes paveldėjome tikrai prastą situaciją. Ką ten tame VEKS teisininkai daro, Dieve, tik padėk išsiaiškinti! Paveldėjome visiškai nesuprantamą VEKS valdymo sistemą, programą ir jai numatytas lėšas.
Paveldėjome G. Kirkilo biudžete numatytą eilutę VEKS šiemet skirti 25 mln. litų, o staiga prasidėjo triukšmas, kad to - per mažai. VEKS vadovėms iškart pasakiau, kad papildomų pinigų nerasime.
Pats prašiau, kad jau sausio viduryje būtų pateiktos parašais patvirtintos finansuojamos VEKS programos. Ir taškas. Kol kas nieko negavau, viskas tęsiasi kaip ir buvo, o iš mūsų toliau prašoma papildomų pinigų. Aš šiandien vis dar reikalauju pateikti aiškų VEKS programų skaičių.
Mes padarysime Vilnių Europos kultūros sostine, bet ir patiems menininkams jau laikas nustoti skųstis, o daryti tai, ką galima padaryti. Bus ta sostinė, nors gal mažesnės apimties, nei užsimota. Yra 25 mln. litų iš biudžeto, dar 5 mln. - iš savivaldybės, tačiau man jau susidaro įspūdis, kad VEKS administracija skųsis iki pat šių metų pabaigos.
- Jus veikia spaudimas, kurį grobstytojai organizuoja it figos lapu prisidengdami „tarptautine gėda“?
- Manęs niekas neveikia. VEKS mes paveldėjome, o jeigu būtų mūsų valia - matyt, kitaip galvotume. Ar Vilniui apskritai reikėjo pretenduoti į kultūros sostinės titulą? Nėra prasmės diskutuoti, nes tai nuspęsta be mūsų, prieš trejus metus.
- Pasakykite atvirai - kas jums svarbiau: užsienio nuomonė ar tai, ką mano Lietuvos žmonės? Juk globaliniai ir nacionaliniai interesai vis labiau susikerta - Europa liepė uždaryti Ignalinės atominę elektrinę (IAE) ir mes sutikome?
- Nesu vertintojas ar, pavyzdžiui, visi Lietuvos žmonės piktinosi naujamečiais saliutais, tik pasikartosiu, kad turime labai prastą buvusios valdžios paveldą.
O IAE uždarymas turi ir pliusų, ir minusų. Jėgainę kada nors vis tiek tektų uždaryti, tad ar tai padaryti su Europos Sąjungos pagalba, ar vieniems? Jeigu ankstesnė Vyriausybė būtų efektyviau dirbusi, manau, kad būtų buvę galima pasiekti ilgesnio IAE gyvavimo. Vėl - dėl to irgi privalome nustoti skųstis ir ieškoti geriausios išeities.
- Kas jums patinka „Respublikoje“, kuri šiemet švęs 20 metų jubiliejų, ir ką norėtumėte palinkėti mūsų skaitytojams?
- Patinka tai, kad „Respublika“ nesikeičia. Joje nematau noro pataikauti bet kokioms valdžioms, o tuo šis dienraštis ir skiriasi nuo kai kurių kitų. „Respublika“ nenori sau prisiimti Lietuvos valdovų vaidmens. Iki šiol prisimenu „Respublikos“ pradžią, jos didelius tiriamosios žurnalistikos darbus, kurie tęsėsi ir po Vito Lingio netekties. O dienraščio jubiliejaus metų proga jūsų skaitytojams palinkėčiau tik skaityti „Respubliką“.
Julius Girdvainis
