Prancūzų rašytojas Stendalis rašė, kad meilės kančios purto širdį it baisūs traukuliai.
Kaip rodo naujausi tyrimai, tai nėra nei fantazija, nei poetinė metafora: mylimo žmogaus praradimo skausmas išties fiziškai paveikia širdį, „sudaužytos širdies“ sindromas medikams yra puikiai žinomas.
Daugelis susirgusių meilės liga įsivaizduoja iš liūdesio mirsiantys. Medikai patvirtina, kad širdis tikrai gali „sudužti“.
Sudaužytos širdies sindromas
Išsiskyrimas su mylimu žmogumi arba vaiko mirtis kai kam sukelia širdies veiklos sutrikimus, kurie pasireiškia panašiais simptomais kaip širdies infarktas, pvz., skausmais krūtinės ląstoje, dusuliu, mirties baime.
Nors šie žmonės tinkamai maitinasi, nerūko ir aktyviai sportuoja, jų cholesterolio kiekis kraujyje atitinka normą, kraujospūdis yra veikiau žemas, jie staiga atsiduria ligoninėje įtarus širdies infarktą.
Garsus specialistas dr.Raineris Šubmanas (Rainer Schubmann), jau 12 metų gydantis streso sukeltą kardiomiopatiją, dar kitaip vadinamą „sudaužytos širdies sindromu“, pasakoja savo klinikoje tirdavęs tokių pacientų širdies kraujagysles, ieškodamas susiaurėjimų ir užsikimšimų, kurie paprastai sukelia infarktą, ir nieko nerasdavęs!
Tačiau infarktas nebūdavo tik įsivaizduojamas: ultragarso tyrimai parodydavo, kad širdis deformavosi kaip dėl infarkto. Specialisto manymu, priežastis ir yra skausmas, liūdesys ir neviltis. Ekstremalioje emocinėje situacijoje hormonų pusiausvyra gali visiškai sutrikti.
Antinksčiai išskiria pernelyg daug streso hormonų, o dėl jų širdies kraujagyslės spazmuoja kaip ištikus infarktui. Tokio hormonų pliūpsnio priežastys yra dar neaiškios. Šiuo metu Kelno universiteto kardiologijos skyriuje atliekama studija, kuri galbūt padės išsiaiškinti daugiau.
Širdis spąstuose
Ar dėl „sudaužytos širdies“ galima mirti kaip nuo infarkto? Medikai tai neigia.
Nors pacientams jų būsena atrodo pavojinga gyvybei, kitaip nei įvykus infarktui, širdies raumens ląstelės nežūva. Simptomai praeina po dviejų trijų savaičių. Bet jei pacientai neišmoksta geriau susitvarkyti su sielvartu ir stresu, širdis greitai vėl atsiduria spąstuose.
Ko gera, neseniai nusižudžiusio garsaus Vokietijos vartininko Roberto Enkės širdis buvo „sudužusi“, bet apie tai dabar, aišku, galima tik spėlioti. Be to, reikia skirti tai, ką „sudužusia širdimi“ vadina kardiologai, ir tai, ką turi omeny psichologai. Bet tikrai žinoma - tai tinka tiek “sudužusių širdžių” sindromo aukoms, tiek sergantiems depresija, - kaip svarbu širdies skausmą numaldyti išsikalbant.
Kiek širdis gali pakelti, kol sudūžta, yra labai individualu. Kai kuriems po išsiskyrimo ar artimo žmogaus laidotuvių „sudužusios širdies“ simptomai pasireiškia jau po kelių savaičių. Bet fenomenas gali ir užsitęsti, pasireikšti praėjus mėnesiams po mylimo žmogaus netekties.
Dr.Šubmanas neabejoja, kad jausmai išties veikia širdį, ir net gerokai daugiau nei iki šiol sugebėta ištirti ir įrodyti moksliškai! Tačiau daugelis gydytojų to vis dar nesuvokia. Po operacijos jie kartais net prikaišioja pacientams: „Aš juk suremontavau jūsų širdį! Tai kodėl esate toks liūdnas?“.
O juk kas penktas po infarkto suserga depresija. Ir atvirkščiai, fiziškai nesveika širdis gali sukelti sielos skausmą. 40 proc. ligonių su silpna širdimi suserga ir psichiškai. Depresija visiškai gali varžytis su žinomais infarkto rizikos veiksniais rūkymu ir aukštu kraujospūdžiu.
Moterys verkia dažniau
Atsakymas į klausimą, kas viską labiau ima į širdį, vyrai ar moterys, yra visiškai aiškus - moterys! Joms gresia daug didesnis pavojus susirgti depresija ir joms daug dažniau „dūžta širdis“.Tiesa, ligą sukelia ne vien meilės kančios.
Moterys daugiausiai kenčia dėl konfliktų su partneriu arba šeimos rūpesčių, tuo tarpu vyrai daugiau jaudinasi dėl streso ir konfliktų darbe. Jie visiškai kitaip vertina ir širdies skausmą.
Teiginys, kad nelaimingas vyras eina su bičiuliu išgerti alaus, o moteris per televizorių žiūri muilo operas ir valgo šokoladą, yra ne iš piršto laužtas - specialistai patvirtina, kad moterys yra linkusios užsisklęsti. Be to, jos daugiau verkia.
Vyrai linksta liūdesį kuo nors užgožti, geria daugiau alkoholio ir įninka į darbą. Bet po išsiskyrimo visiškai pasinerti į darbą gali būti ir netinkama strategija. Nors sakoma, kad prasiblaškyti yra sveika, stresai ar net konfliktai darbe širdžiai yra žalingi.
Nuolatiniai nesusipratimai darbe sveikiems žmonėms padvigubina infarkto riziką. Ypač rizikingi yra darbai, kuriuose daugybė reikalavimų yra susieti su didele skuba, kai dirbančiajam nelieka laisvos erdvės sprendimams priimti.
„Sudužusios širdies“ sindromas gresia ir tiems, kurie išeikvoja visas jėgas ir nesulaukia įvertinimo. Pavyzdžiui, dirbančiai mamai, kuri plėšosi visuose frontuose, bet niekam neįtinka.
Deja, tablečių nėra
Ką daryti, kad stresas ir sielvartas nedraskytų širdies? Apsisaugo tas, kas savo bėdas išpasakoja draugams, šeimai ar psichoterapeutui.
Neteisinga yra bandyti stresą nuryti, kuo garsėja vyrai, nors taip elgiasi ir kai kurios moterys. Reikia pasakyti, kad tablečių nuo širdies skausmo nėra.
Žinoma, vaistais galima pareguliuoti nesaikingą streso hormonų, sukeliančių širdies vainikinių kraujagyslių spazmus, išskyrimą.
Bet svarbiausia - išmokti patiems reguliuoti streso lygį. Iš Amerikoje atliktos studijos yra žinoma, kad širdies ligoniai sugeba 50 proc. sumažinti infarkto riziką praktikuodami Rytų atsipalaidavimo technikas.
Žinoma, sudaužytoms širdims būtų labai sveika tiesiog vėl įsimylėti, bet, deja, meilės kaip vaistų niekas išrašyti negali.
