Išties situacija mūsų visuomenėje įdomi ir paauglių bei jaunų merginų elgesys tampa šabloniškas, nepagarbus, nyksta moteriškumas, nyksta pagarba, nyksta gyvas bendravimas… Ką gi, skaitome, ką mums nori pasakyti mūsų skaitytojai…
Šis straipsnis, o galbūt tiesiog, pavadinkime, pamąstymai, gimė gana netikėtai. Bediskutuojant su kolega, pradėjome dėlioti faktus apie merginas, apie jų keitimąsi, gilinomės į jų mąstymą. Vėliau stebėjome tam tikras personas, kad patvirtintume savo suformuluotas nuomones. Kol galiausiai nusprendėme viską išryškinti viename nuosekliame tekste. Gero skaitymo!
Šiandieninėje Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, palaidas ir nesuprantamas merginų elgesys tampa vis aktualesne tema. Spaudoje, televizijoje, socialiniuose tinkluose gausu istorijų, nuotraukų, straipsnių atspindinčių tokį elgesį. O ir be to, įsitikinti galime ir savo akimis: kokį savaitgalio vakarą praeidami pro miesto centrą (bet čia tik lašas jūroje). Konkretinti pavyzdžiais tokių situacijų, mūsų manymu, net nėra prasmės, jos suprantamos, o galbūt įsivaizduojamos ir taip, be to beskaitant tos situacijos išryškės pačios. Pakalbėkime geriau apie viso to esmę. Kas visa tai lemia?
Kodėl per pastaruosius penketą metų tokios tendencijos vystėsi šviesos greičiu? Ar tai dar viena problema, visuomenės yda ar galbūt savotiška degradacija, kuri nukeliaus į „mūsų laikais tokie dalykai nevykdavo“ stalčių (suprask, dėl visko kaltas pats jaunimas)? Atsakymus ir išvadas pateiksime tolimesnėje mūsų kuklaus straipsnio dalyje, o kol kas siūlome nubėgti į artimiausią prekybos centrą ir nusipirkti ko nors saldaus, nes pažadame, jog situacija darysis vis aitresnė ir kartesnė!
Socialinė erdvė – kažkas baisaus!
Visų pirma, norėtume pradėti nuo socialinės erdvės, kuri, mūsų manymu, yra pati žalingiausia ir ypatingai veikianti žmogaus psichiką bei visą mąstymą. Kaip žinome, realybė vis dažniau ir labiau iškeičiama į virtualią erdvę. Pasisėdėjimai kieme, verbalinis bendravimas ir visa, kas tikra, vis labiau tampa virtualiu dalyku. Savęs išreiškimas realybėje virsta įvairiausiais saviraiškos būdais virtualioje erdvėje. Kaip pavyzdį galime pateikti komplimentus ir dėmesį. Šie du komponentai, gauti akis į akį, su nuoširdžia šypsena, vis dažniau iškeičiami į surinktų „like'ų“ sumą bei išradingiausius ir liaupsinančius komentarus. Kaip antai ant naujos, “facebooke“ ar kitame socialiniame tinklapyje, įkeltos nuotraukos.
Bet prie ko priveda, o gal prives toks dėmesio troškimas ir toks idiotiškas to troškimo realizavimas? Suprantamas dalykas, jog kiekvienas žmogus tikisi ir nori gauti dėmesio iš aplinkinių, bet čia reikia nepamiršti didžiausios gyvenimo taisyklės „elkis su kitais taip, kaip norėtum kad elgtųsi su tavimi.“ Visa ta socialinė erdvė, jos poreikis, priklausomybė nuo jos tiesiog užprogramuoja merginų pasąmonę reikalauti dėmesio. Priverčia jas prisidažyt kilogramus „dažų“ ant veido, paryškinti blakstienas, antakius bei lūpas ir nusifotografuoti save – ko pasekmėje įkeldamos tokio turinio nuotraukas tikisi sulaukti virtualių rožių puokštės, virtualiai saldžių bučinių ir „like'ų“ skaičiais save patenkinti visomis išgalėmis.
Nepriimkite klaidingai, mes nesame priešiški tokiems dalykams. Visgi grožis turi būt kažkaip išreikštas. Iš šono žiūrint, atrodytų, kad iš tiesų, tiesiog simpatiška panelė nori parodyti save visam virtualiam pasauliui. Tačiau šioje situacijoje už akių kliūna keli faktai:
1) savęs fotografavimas
2) pasipuošimas, didesnis net negu einant į vestuves
3) monotoniškas tokių nuotraukų kėlimas
4 )pusiau erotiškos nuotraukos, kurios tampa itin populiarios.
Galbūt jums atrodys, kad mes kapstomės per giliai. Tačiau įvertinkime situaciją objektyviai, kas verčia to imtis? Ir kas gi po visu tuo slepiasi? Savaime suprantama, jog dėmesio troškimas. Tas dėmesys, kaip ir minėjome, šitaip yra išreiškiamas ir šitaip jo gaunama. Vienatvės, galbūt atstūmimo jausmas priveda iki to, kad mergina lieka neįvertinta realybėje. Vienintelis kelias – realizuoti save virtualioje erdvėje ir bent akimirką pabūti dėmesio centre.
Toks dėmesio troškimo realizavimas vystosi viesulo greičiu ir į sūkurį įtraukia vis daugiau merginų. Bet visgi tai tik socialinės erdvės faktas. Taigi pasigilinkime į tokias asmenybes, jų elgesį realioje erdvėje, t.y. tikrame gyvenime. Viskas yra taip, jog po šiomis mielomis, švelniomis ir elegantiškomis būtybėmis nuotraukose, realybėje dažniausiai slepiasi arogancijos kupinos personos. Tokioms mes priskiriame etiketę „elitinės“. Anot mūsų, elitinės merginos pasižymi tam tikrais išskirtiniais bruožais. Kaip antai vaikščiojimas „gandro“ poza (viliamės, kad matėte, kaip vaikšto gandrai).
Ši poza tapo ypatingai fenomenaliu reiškiniu – kuomet mergina išdidžiai iškėlusi galvą, su panieka aplinkiniams akyse žengia miesto gatvėmis, aplink save neregėdama nė menkiausio padaro, kuris su ja prasilenkia. Dar kitaip, tokios merginos yra vadinamomis pasikėlusiomis (tokias etiketes klijuoja žmonės, kurie buvo atstumti būtent tokių arogancija trykštančių būtybių). Bet toks pasikėlimas arba tokia vaikščiojimo poza, kurią kitaip galima pavadint elitiniu ėjimu, juk neatsiranda savaime, tiesa? Tai turbūt labiau įgyjamas arba nužiūrimas bruožas.
Vienos merginos tampa tokiomis dėl to, kad augo socialiai turtingoje šeimoje. Materialus apsirūpinimas viskuo savaime verčia žmogų jaustis geriau, geriau prieš kitus. Šitaip savotiškai nuo mažumės išugdoma asmenybė, kuri supranta, kad yra pranašesnė už kitus, nes turi tai, ko kitiems galbūt trūksta.
Kitos tokį bruožą išsiugdo vedamos neapykantos visam pasauliui, dėl nelaimingai pasibaigusios meilės istorijos. Juk visiems teko išgyvent tą pirmąją nelaimingą meilę, tačiau dalis merginų būtent sureikšmina tą pirmą netektį. Pasąmonėje užhipnotizuoja save ir nusistato požiūrį – nepasisekė vieną kartą, nepasiseks ir kitą. Ir vėliau seka įvairių santykių grandinė vien dėl reikalo, o ne meilės. Juk didžioji dalis merginų pripažins, kad geriausias vaistas nuo šitokio širdies skausmo – greitas naujas prisirišimas ir nauji santykiai. Tačiau kiek tie santykiai yra vedami daugiau reikalo nei tos tyros meilės – spėlioti net neverta. Ir trečioji rūšis, apie kurią norime pakalbėti plačiau – prisitaikėlės.
F**k it, I'm Young!
Bandymas atvaizduoti, labiausiai būdingas paauglių pasaulėžiūrai, kuomet jos turi ypatingą norą subręsti, suaugti. Esmė tame, kad toks degradavimas (nepabijokim pavadinti šitaip) prasideda iki pilnametystės liekant ne vieniems ir net ne dvejiems metams. Paauglės jau būdamos 14 metų stengiasi vaizduoti tas subrendusias pilnametes, nuo kurių nuimti visi pančiai (kurios laisva valia gali surūkyti cigaretę bei skanauti sidro ar kokio kito nuodėmingo gėrimo ir rodydamos vidurinį pirštą, visam pasauliui garsiai rėkti: „fuck it I'm young“). Taip ir jaunosios – bando tapti tokiomis pačiomis.
Natūralūs veido bruožai padengiami cheminėmis medžiagomis, rengiamasi itin iššaukiančiais rūbais, cigaretės rankose bei svarbiausia – didžiavimasis visu tuo. Mūsų tokias mintis iliustruoja šis straipsnis. Todėl neišsiplečiant, norėtume pereiti prie pilnametystės sulaukusių merginų.
Tokiame amžiuje ypatingai pasižymima priklausomybe (ne, tai nėra žalingi įpročiai). Nuo mažumės būdamos itin aktyvios, komunikabilios merginos, nenuostabu, kad nuolatos būna dėmesio centre. Nesiskundžia draugų ratu, turi populiarumą bei dėmesį. O kaip būna su tokiomis, kurios nepasižymi šiais privalumais? O su tokiomis ir būna, kad tampa priklausomomis nuo tų dėmesio centre esančių merginų. Jeigu jos paauglystėje neišgyveno lygiavimosi sindromo į vyresnes (tiksliau nesistengė suaugti anksčiau laiko), tada jos patenka į kitą duobę – lygiavimąsi į draugę (ar idealą). Tai reiškia, jog šitaip visiškai atsisakoma savo nuomonės, elgiamasi kaip toji draugė, bandoma ją atvaizduoti.
Žodžiu, tampa susidvejinusia asmenybe, be savo nuomonės, priklausoma ir vedama už pavadėlio. O čia kyla klausimas, kaip toji prisitaikėlė atsikrato visų anksčiau slėgusių kompleksų? Tie kompleksai yra užgožiami tą akimirką, kuomet būnama šalia draugės, į kurią yra lygiuojamasi. Juk tai nėra paslaptis, kad žengti miesto gatvėmis ar šokti klube yra žymiai drąsiau, maloniau ir suteikiama daugiau pasitikėjimo, kai esi supamas draugų. Taigi kompleksai po truputį nyksta, kuomet prisitaikoma, kol galiausiai miesto gatvėmis žengia elitinės damos, apie kurias pasisakėme anksčiau. Tačiau vienas esminis pastebėjimas: tokios prisitaikėlės turi vieną silpnybę – vienatvė jų priešas numeris vienas.
Sakysit, kad su visais žmonėmis šitaip. Tačiau toji vienatvė yra kitokia. Žmogus gali jaustis vienišas dėl meilės, kurios trūksta ir nėra, o mūsų nagrinėjamu atveju vienatvė – ilgesnis laiko tarpas praleistas be tos draugės į kurią lygiuojamasi. Tiksliau ir aiškiau sakant, būtent tuo laikotarpiu elitinė mergina subyra ir tampa tokia pati slegiama gyvenimo, liūdna ir nusivylusi. Tą nesunku pamatyti jos veide, jos elgesyje ar manierose, tą nesunku pastebėti ir iš elgesio socialinėje erdvėje. Taigi šitaip patvirtinamas faktas, kad prisitaikymas tėra imitacija, bet ne originalas.
Kitas aspektas, prie kurio norėtume pereiti, ir kuris, mūsų manymu, yra keičiantis merginų pasaulėžiūrą bei mąstymą – yra išvykos. Išvykas galime suprasti dvejopai:
1) išvykos į didmiesčius (čia kalbama apie merginas, kurios mokslų, o galbūt darbo tikslais iš savo mažų miestelių keliasi gyventi į didžiuosius Lietuvos miestus, kaip antai Vilnius ar Kaunas);
2) išvykos į užsienio šalis.
Pradėkime nuo pirmo punkto. Mažų miestelių merginoms ne paslaptis, jog didieji miestai atrodo savotiškai, kaip rojus. Kaip kažkas yra išsireiškęs – galimybių rojus. Taigi atsiveria didžiosios gyvenimo galimybės. Sakoma, jog norint sužinoti žmogaus silpnybes, reikia perkelt jį į naują nepažįstamą vietą su naujais nepažįstamais žmonėmis. Tokia transformacija iš vienos vietos į kitą ir sumaišo visą pasaulėžiūrą. Atvykus į naują vietą, savaime suprantama, pradžioje slegia drovumas, baimė, nepasitikėjimas savimi. Tačiau pamažu viso to atsikratoma. O tai padaroma susipažįstant su naujais draugais ar kolegomis. Tačiau čia atsiveria viena bedugnė – prisitaikymas, siekiant atsikratyti visų kompleksų. Dėmesio centre esančios merginos „žvejoja“ tokias naivuoles, siekiančias išreikšti save. Ir šitaip iš drovių, šiltų bei mielų merginų tampama arogantiškomis personomis.
Mąstymas apsisuka 90 laipsnių kampu – merginos pradeda manyti, kad savo elgesį pasukus tos populiariosios draugės (ar nužiūrėto pavyzdžio) linkme, susižers tokį patį dėmesį, bus tiek pat gerbiama ir pan. Bet kaip bebūtų apmaudu, tokios visada lieka antromis, kad ir kaip bebūtų stengiamasi. Juk gyvenime viskas būna tik vieną kartą – pirmas suvalgytas mandarinas juk visada bus pirmas ir tuo bus unikalus, o po jo visi kiti sekantys mandarinai tebus tai, ko jau teko ragauti. Būtent taip ir su merginom – unikalumas yra vienas ir jis susiformuoja brendimo laikotarpiu. Jeigu nesuformavai savo asmenybės – tapsi nevykusiu klonu.
Antras punktas – užsienis – tai kur kas rimtesnis žingsnis. Galimybių kituose kraštuose tiesiog apstu, o ką ir kalbėt apie asmeninę laisvę. Žmonės dažnai grįždami iš svetur, pamatę platų pasaulį ir jo galimybes, grįžta su kitokiu požiūriu, galbūt šiek tiek kitu mąstymu bei kitomis vertybėmis. Taigi platus atsivėrusių galimybių spektras daliai merginų tiesiog „išplauna“ protą. Nepriklausomybė nuo tėvų, laisvi elgesio variantai, viskas tampa valios įkaitais. O ta valia laisvės vedama dažniausiai ir palūžta… Būtent po visko ir sugrįžta mūsų jau ne pirmą kartą minimos elitinės merginos, pasišlykštėjusios net sava gimtine, kadangi plačiai atmerktomis akimis jos užsienyje pamatė arba atrado naujas madas, naujas pasilinksminimo galimybes ir todėl savojoje šalyje viskas tampa nebe taip miela. O tada tenka susidariusį įvaizdį užsienyje propaguoti savo šalyje, t.y. visas tas elgesys, išmoktos manieros perduodamos savam ratui ir šitaip spektras plečiasi.
Prieinant reziumė, norėtume pagvildenti „tūsų“ arba tiesiog klubų temą. Atsipalaidavimas yra sveikintinas dalykas. Visi kartais norime atitrūkti nuo rutinos, atsipalaiduoti ir kaip reikiant pašvęsti. Ir pašvenčiame. Tačiau kaip žiūrėti į tokius dalykus, kurie tampa monotonija?
Alkoholis, vakarėliai, klubai tampa ypatinga rutina jaunimo tarpe, o ypatingai merginų. Merginos tiesiog negali gyvent be klubų. Eiliniai pasisėdėjimai gamtoje, elementariausias artimiausių draugų susibūrimo ratas iškeičiamas į klubą. Bet kas verčia taip monotoniškai trinti įvairių klubų grindis? Patiko viename pasirodyme Manto Katlerio pamąstymas, jog merginos į klubus vaikšto tam, kad išsišoktų savo problemas.
Tiesos šiuose žodžiuose, kad ir kaip juokinga būtų, yra tikrai nemažai. Visa tai iš esmės dėl problemų ar šiaip kokių nesėkmių gyvenime. Kiekvienas žmogus yra turėjęs, o galbūt ir turi tų problemų, tačiau visų problemų sprendimui visada yra alternatyvos. Tuo tarpu dalis merginų alternatyvomis laiko alkoholį ir klubus. Kitaip sakant, renkamasis lengvesnis variantas – geriau problemas nustumt į šoną ir jas užgožti linksmybėmis. Taigi tokie pasilinksminimai tampa labiau rutina, nenoru tvarkytis su problemomis. Antras siekis iš klubų – kokteiliai. Tai realios situacijos, kurios ne kartą yra pasakytos iš merginų lūpų: „einu į šį klubą, nes užsieniečiai (nebūtinai) man „pastato“ kokteilių“.
Tokių yra ir nieko čia nepadarysi. Tokios proto stokojančios merginos jaučia malonumą, kai gauna kokteilį iš nepažįstamojo. Taip jau yra, kad materialinės vertybės tokioms yra aukščiau visko. Tačiau po visko jos turi pasirinkimo laisvę, t.y. arba būti Džiuljeta – atsiduoti Romeo, arba Pelene – pabėgti. Kuris variantas dažnesnis – spręsti jums. Ir trečiasis klubų tikslas – tai dar vienas dėmesio realizavimo būdas.
Merginos nesulaukiančios dėmesio realioje erdvėje, nepopuliarios socialinėje erdvėje, nieko keisto, kad renkasi trečią variantą. T.y. alkoholiu kunkuliuojančia drąsa žengti ir pasitrinti prie kokio nors vakaro princo. Ir tada… pergalė! Bet kiek ta pergalė tęsiasi? Iki pirmadienio? Ir laukiam ateinančio savaitgalio… O visgi, kam tie įvairūs draugų ratai, kai „draugą“ gali susirasti kiekvieną penktadienį?
Taigi pažvelgus plačiau į pačią situaciją pamatai merginas besižudančias dėl mados, merginas neįsivaizduojančias gyvenimo be audringų savaitgalių ir t.t. Iš tų švelnių, mielų, grakščių, įdomių, draugiškų, šiltų, supratingų, užjaučiančių padarėlių vis labiau virsta arogantiškos, didybės manijos ir dėl dėmesio besiplėšiančios būtybės. Jų gyvenimuose teegzistuoja vertybės prilygstančios prostitutėms – tobulo grožio siekimas, pinigų manija ir nešvankiai praleistas laikas. O gal tai tokie laikai, prie kurių tiesiog reikia priprasti?
P.S. merginoms, kurios nusivylė, supyko ar dar kitaip neigiamai reagavo skaitant šį straipsnį, siūlome visą kilusį pyktį tiesiog išsišokti!
