Lietuvos darbo birža tik švaistosi pažadais įdarbinti kuo daugiau nepilnamečių. Iš tikrųjų tokia malonė suteikiama tik išrinktiesiems, rašo „Vakaro žinios“.
Pasak dienraščio, paskui tradiciškai verkšlenama, kad vaikai iš dyko buvimo nusikaltimus daro.
Apgavo daugumą
Vilkijos apylinkių seniūnija (Kauno r.) iš rajono švietimo skyriaus gavo nurodymą atrinkti moksleivius viešiesiems darbams - prižiūrėti apylinkės piliakalnius, miestelio gatves, bažnyčią, dirbti ūkio darbus ir t. t.
„Krūvos vaikų pareiškė tokį norą, - „Vakaro żinioms“ sakė seniūnas Arūnas Bačiūnas. - Bet švietimo darbuotojai patikslino, kad įdarbinti leidžiama tik 7 nepilnamečius, pirmenybę suteikiant vaikams iš socialiai remtinų šeimų.“
Iš pretendentų sąrašo dingo ir seniūno pavaduotojos Aldonos Altmanienės sūnaus, ir miestelio policininko dukters, ir kitų geriau gyvenančių šeimų atžalų pavardės. Nepakliuvusieji tarp laimingųjų jautėsi apkvailinti. Juk taip tikėjosi truputėlį užsidirbti.
Vėliau paaiškėjo, kad viena mergaitė iš to septynetuko dirbti atsisakė. Jos vietą neatsargiai užėmė vienas vaikinukas.
„Nenorėdama, kad vieta prapultų, įtraukiau savo sūnų, - prisipažino tuo metu į mokymus išvykusį seniūną laikinai pavadavusi A.Altmanienė. - Ar jau tai labai blogai, kad vaikas tuščiai laiko neleis, užsidirbs?“
Seniūnas nesidžiaugia
„Negerai, nepritariu tokiam pavaduotojos veiksmui, - nuomonę išsakė A.Bačiūnas. - Grįžęs pasakiau jai - nereikėjo taip daryti, bus bėdos.“
Kita vertus, anot seniūno, pavaduotojos sūnus irgi gali būti laikomas socialiai remtinu, nes jo tėvas gyvena atskirai, remia minimaliai.
Blogiausia, seniūno teigimu, tai, kad švietimo skyrius „subalamutino“ vaikus - liepė užrašyti visus norinčiuosius, o paaiškėjo, kad yra tik 7 darbo vietos. Nors nekvalifikuoto darbo Vilkijoje esą yra iki kaklo, darbininkų labai trūksta.
Kuo mes dėti?
Kauno rajono švietimo skyriaus vedėja Irena Marcinkevičienė pareiškė, kad skyrius čia niekuo dėtas. Pernai Vilkijoje įdarbinusi beveik 20 vaikų, šiemet Kauno darbo birža šį skaičių esą beveik triskart sumažino.
„Mes, aišku, norėtume, kad užsidirbtų kuo daugiau vaikų, bet ne nuo mūsų tai priklauso“, - apgailestavo ji.
Pasak Lietuvos darbo biržos Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vedėjos Ingos Liubertės, nuo gegužės prasidėjo akcija - moksleiviai kviečiami atvykti, susipažinti su darbo vietų pasiūla, galimybėmis įsidarbinti. Biržoje užsiregistravo apie 5600 norinčių dirbti moksleivių. Įdarbinta kiek daugiau nei 1100.
„Ne visi darbdaviai nori terliotis su nepilnamečiais, - pripažino ponia Inga. - Mat reikia papildomų dokumentų, pažymų, tėvų sutikimo ir t. t. Be to, ne visus darbus vaikams leidžiama dirbti, ribotas darbo laikas. Tai numatyta Darbo kodekse.“
Reikia pinigų
Parlamentaras Algirdas Sysas puikiai žino, kodėl didelei daliai vaikų Darbo birža šiemet parodė duris.
„Lietuvos darbo birža pinigų iš biudžeto šiais metais gavo truputėlį daugiau nei pernai, tačiau šiemet padaugėjo bedarbių ir pašalpos jiems padidėjo, - paaiškino jis. - Todėl užimtumo fondui jų pritrūko.“
Maža to, pasak parlamentaro, kai buvo svarstomas biudžetas, jo kolegos priekaištavo, jog ir taip per daug pinigų skiriama užimtumo fondui - nedarbas juk mažėja. Tačiau šiemet nedarbas ėmė augti.
„Ne tik dėl vaikų įdarbinimo kilo problema, - pridūrė A.Sysas. - Daug skundų gavau ir iš neįgaliųjų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija čia prašovė, neapskaičiavo, per mažai pinigų tam numatė. Dabar bandome ieškoti papildomų lėšų.“
Vaikai patys kalti
Seimo narys Zenonas Mikutis įsitikinęs: vaikai patys kalti, nes nelabai nori dirbti.
„Bet gal to darbo vaikas per daug ir neieško? - garsiai mąstė seimūnas. - Juk jei nepavyko vienoje vietoje, reikėtų pasiieškoti kitoje. Ir nelaukti, kol atostogos prasidės - per mokslo metus pradėti važinėti,dairytis, aiškintis, domėtis, kas galėtų priimti į darbą.“
Seimūnas nemano, kad darbdaviai būtų skatinami nepilnamečius įdarbinti: „Lengvatos nieko nepakeis. Ir Darbo kodeksas turi būti griežtas - kad darbdaviai vaikų neišnaudotų.“
