.jpg)
Prezidentui Valdui Adamkui šiandien pakartotinai teikus Seimui atleisti Vytautą Greičių iš Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininko pareigų, pasigirsta nuomonių, jog pati balsavimo procedūra, kurios metu Seimas nepritarė jo atleidimui, buvo neteisėta ir neetiška.
Balsavimas, kurio metu Seimas nepritarė V. Greičiaus atleidimui iš AT pirmininko pareigų, buvo atviras.
O Seimo statuto 115 straipsnyje, numatančiame atvejus, kada balsavimas yra slaptas, teigiama, jog tada, „kai renkamas Seimo pirmininkas, jo pavaduotojai, sprendžiamas nepasitikėjimo Vyriausybe, ministru pirmininku ar atskiru ministru klausimas, nepasitikėjimo kuriuo nors Seimo pareigūnu arba Seimo paskirto valstybės institucijos vadovo atleidimo iš pareigų klausimas, taip pat kai balsuojama dėl kaltinimo formuluočių apkaltos proceso metu“, balsuojama tik slaptai.
Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas portalui „Balsas.lt“ teigė, jog Seimo statuto 115 straipsnio „traktavimas yra įdomus“. Iš pradžių tikinęs, jog remiantis 115 statuto straipsniu slaptai balsuojama tik tada, kai kalbama apie pareigūnų nepasitikėjimą, vėliau Seimo narys kategoriškai to tvirtinti negalėjo. „Tvirtumo šiuo klausimu aš negaliu demonstruoti“, - sakė jis.
Anot Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko, semantiškai žiūrint į 115 Seimo statuto straipsnį, gali būti daromas slaptas, atskiras balsavimas dėl AT pirmininko atleidimo iš pareigų, tačiau iki šiol praktika Seime rodžiusi, jog buvo balsuojama kitaip.
J. Sabatausko teigimu, balsavimas dėl V. Greičiaus atleidimo iš AT pirmininko pareigų buvo labiau politinis negu teisinis.
Anot J. Sabatausko, remiantis 115 statuto straipsniu, slaptas balsavimas taikomas tada, kai yra nepasitikima vienu ar kitu pareigūnu, tačiau tuoj pat parlamentaras pridūrė, jog tai viso labo tėra jo nuomonė. „Taip kategoriškai teigti aš nedrįsčiau. Aiškinti statutą gali tik Etikos ir procedūrų komisija“, - sakė J. Sabatauskas.
Kaip portalui „Balsas.lt“ sakė Tėvynės sąjungos frakcijos narys Kęstutis Čilinskas, V. Greičiaus atleidimas iš AT pirmininko pareigų turi būti teisėtas, dėl to balsavimas turi būti slaptas, o balsuoti turi daugiau kaip 71 Seimo narys. „Jei viskas būtų teisėta, tai Seime nebūtų jokių ginčų“, - tvirtino K. Čilinskas.
„Seimas pats statutą rašo, Seimas pats statutą keičia“
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gintaras Steponavičius portalui „Balsas.lt“ teigė, jog Seimo statute nėra pasakyta, kad balsavimas, atleidžiant AT pirmininką, turėjo būti slaptas. „ Jei Seimas taip nusprendžia, tada gali būti slaptas. Tai nėra nepasitikėjimo procedūra ar dar kas nors“, - sakė G. Steponavičius.
Anot G. Steponavičiaus, dėl V. Greičiaus atleidimo iš AT pirmininko pareigų buvo balsuojama taip, kaip ir visais atvejais, kada balsuojama atleidžiant teismų vadovus.
Pasak jo, būta siūlymų daryti slaptą balsavimą, tačiau Seimas nusprendė, kad to daryti nereikia .
Kuo remiantis buvo nutarta vietoj slapto balsavimo padaryti atvirą, G. Steponavičius negalėjo atsakyti. „115 straipsnis nėra tas straipsnis, kurį reikėtų taikyti“, - teigė Seimo narys.
Kuo remiantis Seimas nusprendė dėl V. Greičiaus atleidimo iš AT pirmininko pareigų balsuoti atvirai, negalėjo paaiškinti ir Socialdemokratų frakcijos narys Vytautas Čepas. „Seimas pats statutą rašo, Seimas pats statutą keičia“, - portalui „Balsas.lt“ sakė V. Čepas.
Kas pasiūlė, kad būtų balsuojama atvirai, V. Čepas tikino neprisimenąs.
V. Greičių atleisti reikia, tačiau teisėtai ir etiškai
K. Čilinsko teigimu, nesutarimų dėl V. Greičiaus atleidimo iškilo dėl to, jog nebuvo suprasta, kad „kadencijos pabaiga nėra automatiškai nutrūkę darbo santykiai“. Pasak jo, Konstitucija nustato, kad atleidimas turi būti, o kadencijos pabaiga yra tik „pretekstas, motyvas priimti sprendimą dėl atleidimo“.
K. Čilinskas portalui „Balsas.lt“ aiškino, kad AT pirmininkas netenka pareigų tada, kai yra atleidžiamas, o ne tada, kai pasibaigia kadencija. „Todėl atleidimas, turi būti. Seimo nariai tą irgi turi suprasti – tol, kol jis neatleistas, tol eina pareigas“, - sakė K. Čilinskas.
K. Čilinskas tikina, kad negalima skirti naujo AT pirmininko, kol nėra atleistas dabartinis. „Laikino AT pirmininko negali būti – to nenumato Konstitucija. Todėl paprasčiausiai atleidimas turi būti tada, kai paskiriamas kitas“, - sakė jis.
Pasak K. Čilinsko, procedūra, kurios metu V. Greičius būtų atleidžiamas iš AT pirmininko pareigų, neturi būti panaši į tą, kada būna išreiškiamas nepasitikėjimas.
K. Čilinsko teigimu, vis dėl to taip nutiko dar nepriėmus sprendimo jį atleisti, tačiau jau pateikus kitą kandidatūrą. „Seimas atsidūrė situacijoje tarsi svarstytų V. Greičiaus nepasitikėjimą – dar jis neatleistas, o kitas yra pateiktas. Vadinasi, V. Greičiumi nepasitikima, jis nėra tarp kandidatų naujai kadencijai, o jis pagal įstatymą turi teisę būti perskirtas“, - samprotavo K. Čilinskas.
Kadangi pati balsavimo procedūra buvo panaši į „nepasitikėjimo procedūrą“, Seimas, anot jo, nedrįso balsuoti. „Kai procedūra bus etiška ir teisėta, man atrodo, nebus problemų“, - portalui „Balsas.lt“sakė K. Čilinskas.
Raminta Petrusevičienė, Indrė Bungardaitė
