Lietuvoje ŽIV užsikrėtę žmonės pradedami gydyti per vėlai, dėl to sutrumpėja jų gyvenimas.
Šitaip elgdamasi Lietuva nepaiso PSO rekomendacijų, kurių laikytis įsipareigojo dar 1991 metais.
Vaistai brangūs, bet...
„Jaunas, ŽIV užsikrėtęs žmogus, besigydantis antiretrovirusiniais vaistais ir besilaikantis gydymo režimo, dabar su liga gali gyventi dar 50 metų. Tai didžiulis laimėjimas!“ – liepos pabaigoje Vašingtone (JAV) vykusioje 19-oji tarptautinėje AIDS konferencijoje tvirtino JAV Nacionalinio sveikatos instituto Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų skyriaus direktorius dr. Anthony Fauci.
Tarptautinės AIDS draugijos kas dvejus metus organizuojamame didžiausiame AIDS ligai skiriamame renginyje dalyvavo maždaug 24 tūkstančiai dalyvių, pranešimus pristatė mokslo, diplomatijos, politikos, pramogų pasaulio lyderiai, filantropai – buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas, JAV sekretorė Hillary Clinton, buvusi JAV pirmoji ledi Laura Bush, Norvegijos princesė Mette-Marit, Nobelio premijos laureatė Françoise Barré-Sinoussi, filantropai Billas Gates, pop dainininkas Eltonas Johnas, aktorė Whoopi Goldberg.
Penkias dienas buvo diskutuojama apie svarbiausias priemones, kurios padėtų išvengti užsikrėtimo ŽIV infekcija bei pagerintų gyvenimo kokybę žmonėms, kurie jau yra užsikrėtę.
„Vašingtone buvo akcentuoti ir mūsų šaliai svarbūs dalykai: jeigu norime užkirsti kelią ŽIV epidemijai, reikėtų sutelkti dėmesį į žalos mažinimo programas, – paslaugas rizikos grupių žmonėms ir narkotikų vartotojų gydymą metadonu. O užsikrėtusius ŽIV turėtume gydyti pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas“, – teigia konferencijoje dalyvavusi ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ prezidentė Svetlana Kulšis.
Šiuo metu pasaulyje Jungtinių Tautų AIDS programos duomenims, antiretrovirusiniais vaistais gydomi apie pusė asmenų, kuriems tokio gydymo reikia. Lietuvoje Valstybinės ligonių kasos centralizuotai perkamais antiretrovirusiniais vaistais gydomi 236 ligoniai. O Kalėjimų departamento žiniasklaidos atstovės Audrės Mišeikienės teigimu, įkalinimo įstaigose gydomi dar 25 ŽIV užsikrėtę žmonės. Tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje gydoma apie 500, o Estijos – apie 2000 ligonių.
Valstybinės ligonių kasos Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus specialistė Ugnė Butkutė teigia, jog antiretrovirusinių vaistų pirkimui 2011 m. buvo skirta 4,8 mln. litų, o 2012 m. pirmam pusmečiui – 3 mln. litų. A. Mišeikienė patikino, kad visų nuteistųjų vaistams Kalėjimų departamentas šiemet skyrė 1,65 mln. Lt., nors pernai – 1,9 mln. litų. Beje, dėl netobulų įstatymų šis departamentas, pirkdamas vaistus moka ne 5 proc. PVM, kaip ligonių kasos, o visus 21 procentą.
PSO rekomendacijų nepaiso
2010 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išleido gaires, kuriose pateikė rekomendacijas, kaip ir kada skirti antiretrovirusinius vaistus ŽIV užsikrėtusiems žmonėms. Jose nurodyta, jog toks gydymas turi būti pradėtas, kai žmogaus organizme tam tikrų imuninių ląstelių, kurias naikina žmogaus imunodeficito virusas, vadinamų CD4 ląstelėmis, skaičius yra mažesnis kaip 350 viename kubiniame milimetre (mm3) kraujo.
Taip nuspręsta gavus išsamių tarptautinių klinikinių tyrimų duomenis: įrodyta, jog tuomet pradėjus gydyti žmones, smarkiai padidėja jų išgyvenamumas ir sumažėja sergamumas oportunistinėmis ligomis, – bakterijų, virusų, pirmuonių sukeliamais arba piktybiniais susirgimais, išsekimo sindromu, sumažėja rizika susirgti ir širdies bei kraujagyslių, inkstų ligomis.
Nepaisant to, kad pasaulio medikai rekomenduoja kuo anksčiau pradėti gydyti ŽIV užsikrėtusius žmones, Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys 2010 m. gegužės 3 d. patvirtino „Žmogaus imunodeficito viruso ligos diagnostikos ir gydymo, kompensuojamo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tvarkos aprašą“, kuriame buvo įtvirtinta nuostata, kad priešvirusinis gydymas esant besimptomei infekcijai, taikomas tik tada, kai žmogaus CD4 ląstelių skaičius yra mažesnis nei 200–350 mm3. Pagal PSO rekomenduojamas normas žmonės turėjo būti pradėti gydyti nuo šių metų sausio 1 dienos. Deja, priartėjus šiam terminui buvo nuspręsta ir toliau gydyti ligonius pagal senąją tvarką, t.y. tik nuo tada, kai CD4 ląstelių skaičius sumažėja iki 200–250 mm3, mat buvo sumažintas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas centralizuotai perkamiems vaistams.
ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją primindama, kad Lietuva nesilaiko PSO, kurios nare yra 1991 m. ir kartu su ja įgyvendina daugiau kaip 30 projektų, iš kurių vienas yra ŽIV ir AIDS profilaktika, rekomendacijų.
„Asociacija kreipėsi į ministeriją prašydama, pakeisti aprašą taip, kad jis atitiktų PSO rekomendacijas, ir gydymą galėtų gauti žmonės, kurių CD4 ląstelių skaičius yra mažesnis nei 350 mm3“, – teigia asociacijos pirmininkė Svetlana Kulšis. Tačiau sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis atsakė, jog jeigu šie žmonės būtų pradėti gydyti taip, kaip civilizuotose šalyse, jau šiemet, „galėtų nukentėti visų, sergančiųjų ŽIV ir AIDS gydymo prieinamumas“. Kitaip tariant, ir kiti nebesulauktų vaistų.
Pradedama gydyti dar vėliau
Dokumentai dokumentais, o reali situacija Lietuvoje dar prastesnė: statistika rodo, kad 2010 m. 76 proc. ligonių gydymas buvo pradėtas, kai CD4 ląstelių buvo mažiau, kaip 200 mm3, 40 proc. – mažiau, kaip 100 mm3, o 24 proc. – mažiau 50 mm3. CD4 ląstelių skaičiaus mediana 2010 m., kai nebuvo atliekami valstybės finansuojami imuniteto tyrimai, – 111 mm3 CD4 ląstelių.
Infekcinių ligų gydytoja, Vilniaus universiteto docentė dr. Raimonda Matulionytė teigia, jog pradėjus per vėlai gydyti žmogų, nebeįmanoma pasiekti tokio rezultato, koks būtų buvęs jį ėmus gydyti laiku. „Pirmuosius trejus gydymo metus ligonio kraujyje dėl vaistų poveikio ima daugėti imuninių ląstelių, vėliau nusistovi vadinamoji plato fazė – ląstelių daugėja lėčiau. Jeigu žmogų pradedame gydyti, kai jo kraujyje yra 350 mm3 CD4 ląstelių, galime viltis, kad šių ląstelių kiekis persiris per 500 mm3. O tai jau beveik užtikrins jam pakankamą imunitetą, – apsaugą nuo pagrindinių oportunistinių ligų sukėlėjų, kurie yra aplinkoje. Tačiau jeigu žmogų pradedame gydyti, kai ląstelių tėra 50 mm3, negalime tikėtis, kad jis įgis pakankamą imunitetą, išliks rizika susirgti sunkiomis ligomis“, – aiškina gydytoja.
ŽIV pozityvių žmonių atstovas, prašęs neskelbti jo pavardės, teigia, jog vaistai iš tiesų duoda puikių rezultatų: kai jis pradėjo gydytis, jo kraujyje CD4 ląstelių tebuvo 200 mm3, o dabar yra apie 900. Su liga jis gyvena jau dvidešimt metų ir maždaug dešimt – vartoja vaistus.
Tad kodėl ligoniai pradedami gydyti taip vėlai? „Tai viso pasaulio problema, ne tik Lietuvos, – sako doc. R. Matulionytė. – Dažnai dėl to, kad žmonės nežino, jog yra užsikrėtę ŽIV. Infekcija jiems nustatoma tik tuomet, kai suserga viena iš oportunistinių ligų. Kita dalis – didžiausioji grupė – žino, kad yra užsikrėtę, tačiau tai ignoruoja, ir tik, kai atsiranda pirmieji AIDS požymiai, kreipiasi dėl gydymo ar atsiunčiami pas mus iš priklausomybių gydymo centrų.“
Požiūris į savo sveikatą didele dalimi lemia ir tai, kad dabar priešvirusiniais vaistais Lietuvoje gydomi vos 17 proc. užsikrėtusiųjų ŽIV. „Išsivysčiusiose šalyse gydoma 60-70 proc. ir daugiau užsikrėtusiųjų, – pabrėžia infektologė. – Dar vienas skirtumas – Vakaruose pagrindinė pacientų dalis priklauso skirtingai užsikrėtimo rizikos grupei, todėl skiriasi paties ligonio požiūris į sveikatą ir motyvacija gydytis. Pavyzdžiui, JAV vidutinis ligonis – homoseksualus 50-metis vyras, o pas mus – švirkščiamuosius narkotikus vartojęs ar tebevartojantis žmogus, neretai iš įkalinimo įstaigos, kartais neturintis pastovios gyvenamosios vietos su begale kitų socialinių ir psichologinių problemų. Visgi ir Lietuvoje ligonių proporcijos pagal užsikrėtimo riziką keičiasi, kasmet daugėja narkotikų nevartojusių pacientų“.
Nenoriai kalba apie narkotikų vartotojus ir Lietuvos pozityviųjų grupės pirmininkas: „Mūsų organizacijai tokie žmonės nepriklauso. Vaistai brangūs, juos perka valstybė, todėl vartoti vaistus reikia labai atsakingai“, – teigia jis.
Tačiau „Demetros“ vadovė S. Kulšis, remdamasi tarptautine patirtimi ir „Demetros“ bei VšĮ „Centro poliklinika“ bendradarbiavimu teigia, kad sujungus bendruomenės ir sveikatos priežiūros paslaugų sistemas galima tikėtis palankių poslinkių. „Šiemet sveikatos priežiūros paslaugos tapo prieinamos 11 ŽIV užsikrėtusių žmonių, kurie iki šiol nesilankė arba net nebuvo registruoti pas gydytoją. Tai pavyko pasiekti glaudaus medikų ir „Demetroje“ dirbančių sveikatos paslaugų koordinatorių bendradarbiavimo dėka, – mūsų specialistai motyvuoja apsilankyti pas gydytoją, ne tik užregistruoja, bet, jeigu būtina, ten palydi. Taip pat pacientams jie primena kada vėl apsilankyti pas gydytoją, padeda įsigyti reikalingų vaistų, suteikia psichosocialinę paramą“, – teigia pašnekovė ir priduria, jog ši nevyriausybinė organizacija ketina ir toliau bei plačiau bendradarbiauti su medikais: būtina ne tik motyvuoti žmones pradėti gydytis antiretrovirusiniais vaistais, bet ir padėti jiems nenutraukti tokio gydymo, pavyzdžiui, priminti SMS žinute kada ir kokius vaistus išgerti.
O doc. R. Matulionytė viliasi: „Labai tikimės, kad nuo kitų metų galėsime pradėti laiku gydyti žmones, kurie nori gydytis ir supranta gydymo prasmę“.
Aušrinė Šėmienė
