Ateina, atsineša dešros ir po truputį Pilkį jaukinasi. Iš pradžių pro grotas, valandų valandas, kantriai, diena iš dienos, o dabar po kiek laiko jau ir Pilkio narve.
Buvusių šeimininkų kankintas šuo Pilkis, galima sakyti, išgyveno košmarą, dėl kurio vėliau neprisileido jokio žmogaus. Vis dėlto, didelė Justo kantrybė bei noras susidraugauti su šunimi, padėjo pasiekti nuostabą keliančių rezultatų.
„Nuo pat mažumės jaučiu didelę meilę gyvūnams. Dar vaikystėje tėvams padėjau prižiūrėti naminius paukščius, juos auginau, rūpinausi ir svajojau, kad vėliau savo ateitį galėsiu sieti su gyvūnais.
Taip pat mane ypač domina šunų psichologija, man tai labai įdomi sritis, dėl to dar kur kas seniau mokiausi ir baigiau kinologų mokyklą, o šiuo metu studijuoju veterinarinę mediciną, esu jau 6 kurse ir už kelių mėnesių ją baigsiu“, – pasakoja Justas.
Iššūkiai dirbant su gyvūnais
Į prieglaudą Justas atvyko dėl baigiamojo darbą, kuriam reikėjo atlikti tyrimą ir stebėti šunis.
„Tam, kad tai nebūtų per daug savanaudiška, pradėjau vedžioti prieglaudos šunis. Pradžioje man duodavo iššūkius – didesnius šunis, su kuriais sudėtingiau susitvarkyti, pavyzdžiui, šuo labai tamposi, jį sunku vedžioti, išlaikyti.
Vieną kartą gavau vedžioti būtent tokį, kuris dar ir išskirtinai nemėgo vyrų, tačiau kelis kartus pasivaikščiojus įrodžiau, kad šuo gali būti sukalbamas ir viskas su juo gerai.
Laiko šiai veiklai skiriu įvairiai, tačiau prasidėjus mokslams nepavyksta prieglaudoje lankytis taip dažnai, kaip norėčiau. Visgi, tris kartus per savaitę po 5-8 valandas čia praleidžiu. Stengiuosi pabūti kuo daugiau, kiek tik galiu, o kartais atvažiuoju savaitgaliais ir čia būnu visą dieną“, – sako vaikinas.
Didžiausius iššūkius dirbant su gyvūnais prieglaudoje, Justas įvardina finansų klausimą, kuomet norima tinkamai pasirūpinti gyvūnais, suteikti veterinarinę priežiūrą ir šerti kokybišku maistu. Vis dėlto, tai ne visuomet pavyksta, kadangi dėl perpildytų prieglaudų valstybė neremia ir joms tenka išsilaikyti tik iš žmonių paramos.
„Šiame darbe, ypač studijuojant kinologiją, supratau, jog darbas su gyvūnais reikalauja didžiulės atsakomybės, tačiau esu pradedantysis, dar visko mokausi, stengiuosi kuo geriau suprati gyvūnus, išsiaiškinti jų psichologiją, elgesį ir ateityje svajoju dirbti su gyvūnais kasdien“, – apie ateities planus kalba Justas.
