Po susitikimo S.Skvernelis žurnalistams sakė, kad reikia institucijos, kuri būti atsakinga už smulkios korupcijos atvejų aiškinimąsi.
„Žinomi yra STT pajėgumai, žinomi prioritetai, tai tos nusikalstamos veikos, kurios daro didžiausią žalą ir poveikį, o kitos labai svarbios sritys, kurios galbūt nėra prioritetizuotos, nesulaukia reikiamo dėmesio. Mes tarėmės ir ieškosime būdų bei institucijos, kuri galėtų nepalikti be dėmesio vadinamosios smulkios korupcijos bylų, kad nebūtų baltų dėmių ir tie, kas linkę į korupcines veiklas, nesitikėtų, jog nėra institucinių pajėgumų (tirti)“, – žurnalistams teigė Vyriausybė vadovas.
Anot jo, smulkiąja korupciją jis vadina, pavyzdžiui, kyšininkavimą medicinoje, valstybės tarnyboje ar savivaldoje, taip pat nepotizmo apraiškas.
„Vyriausybė laikosi labai aiškios pozicijos, kad nėra jokio neliečiamųjų rato. Nesvarbu, kas daro arba kas yra įtariamas korupcinėse veikose, nepriklausomai nuo partinės priklausomybės, turimo rango ir panašiai – jokios indulgencijos nėra, ir Vyriausybė remia STT pastangas šitoje srityje vienareikšmiškai“, – teigė premjeras.
S.Skvernelis taip pat sakė iš STT vadovo išgirdęs, kad tarnyba savo ruožtu norėtų operatyviau gauti informaciją, reikalingą nusikaltimams tirti.
„Mes kalbėjome apie STT veiklos prioritetus, apie įrankius, kurių galbūt trūksta sėkmingai kovai, žinant, kad korupcijos būdai ir apraiškos tampa vis rafinuotesni, išradingesni, ir surinkti įrodymus arba identifikuoti (korupciją) pakankamai sudėtinga, ypač kalbant apie finansinį aspektą.
Trūksta ir duomenų, ir galimybių gauti informaciją, susijusią su ta informacija, kurią gauna Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas, kalbant apie Pinigų plovimo prevencijos įstatymą“, – aiškino premjeras.
Jo teigimu, apie konkrečias bylas per susitikimą nekalbėta.
„Tikrai ne, negali būti aptarinėjamos jokios konkrečios bylos“, – pabrėžė S.Skvernelis.
