Vyriausioji tarnybinė etikos komisija artimiausiame posėdyje svarstys Šiaulių universiteto bendruomenės spaudai atskleistą galimą interesų konfliktą, kurį jau keletą metų toleruoja aukštojo mokslo įstaigos administracija. „Interesų konfliktas atrodo taip: Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas vadovauja savo žmonai, o Socialinių mokslų fakulteto dekanas – savo antrajai gyvenimo pusei. Situacija, anot „Šiaulių naujienoms“ parašiusios laišką studentės, nepanorusios atskleisti savo pavardės, apgailėtina, nes patys profesoriai studentams dėsto apie privačiųjų ir viešųjų interesų konfliktų pasekmes, o pavyzdį rodo kitokį. Neskatina tokios situacijos ir universiteto rektorius Vidas Lauruška. Bet rizikuoja...
Konfliktas – nuolatinis
Šiaulių universiteto studentų vardu pasirašiusi Jūratė S. prašo žiniasklaidos pagalbos, tikėdamasi užkirsti kelią šešėlinėms veikloms, kurių Šiaulių universitete, anot laiško autorės, gausu. Nes Šiaulių universiteto Humanitarinių bei Socialinių fakultetų dekanatai dirba nuolat jausdami viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą.
„Vieno iš fakultetų dekanas – vyras, o jo žmona – to paties fakulteto katedros vedėja. Toks akivaizdžiai studentų ir visos mokslo bendruomenės kas dieną matomas (dekanų ir vedėjų tikriausiai neįžvelgiamas) šiurkštus interesų konfliktas atrodo nė motais net universiteto rektoriui.
Maža to, abiem atvejais dekanai su žmonomis taip pat sėkmingai darbuojasi fakulteto tarybose, kurios priima lemiamus sprendimus dėl svarbiausių fakultetų akademinės bendruomenės klausimų“, - teigiama laiške.
Laiško autorė nevynioja žodžių į vatą – ji pateikia pavardes žmonių, kurių darbas po ta pačia pastoge atrodo nesuderinamas etikos principais, nes tada, kai fakultetui vadovauja vyras, o katedrai – žmona, vadovo sprendimai dažnai galintys būti neobjektyvūs.
Pasak laiško autorės, interesų konfliktas atrodo taip: „Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Bronius Maskuliūnas ir dekano pavaldume esanti Literatūros istorijos ir teorijos katedra, kuriai vadovauja vedėja doc. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė.
Socialinių mokslų fakulteto dekanas doc. dr. Gintaras Šaparnis ir dekano pavaldume esanti Viešojo administravimo katedra, kuriai vedėjauja doc. dr. Diana Šaparnienė.
Situacija, anot laiško autorės, atrodo apgailėtinai, nes per paskaitas dėstytojai dėsto apie privačiųjų ir viešųjų interesų konfliktų pasekmes, korupcijos reikšmę visuomenei, vykdomos apskritojo stalo diskusijos „Korupcijos prevencija šviečiant bendruomenę“ ir panašiai, tačiau tuose pačiuose fakultetuose akivaizdžiai matome priešingą situaciją“, - rašo laiške studentė mananti, jog šių fakultetų dekanai yra pakliuvę į „kreivų veidrodžių“ karalystę, kurioje vaizdas neatitinka tikrovės.
Dekanu būti nenorėjęs
Situacija analogiška – abu dekanai į šį postą atėjo tada, kai jų žmonos jau dirbo katedrų vedėjomis. Nuo 2009 metų lapkričio 2 dienos Socialinių mokslų fakulteto dekanu dirba Gintaras Šaparnis. Abu su Viešojo administravimo katedros vedėja Diana Šaparniene – buvę anuometinio Šiaulių pedagoginio instituto kurso draugai. Tik kelias iki garbingo posto skirtingas. Dekanas Gintaras Šaparnis, buvęs matematikos-fizikos specialybės studentas, pirmiausia dirbo J. Janonio gimnazijoje, vėliau – buvusio Kauno technologijos universiteto Šiaulių fakultete asistentu. „Tada įgijau magistrantūros, doktorantūros laipsnius“, - sako dekanas. Nuo 1998 metų atėjo dirbti į Socialinių mokslų fakultetą, kur dirbo dėstytoju. Nuo 2000 metų jam patikėtos Vadybos katedros vedėjo pareigos. Beveik po dešimtmečio, 2009 metais, Šiaulių universiteto rektorius G. Šaparnio kandidatūrą pasiūlė į Socialinių mokslų fakulteto dekano pareigas. Pagal tuometinį universiteto statutą, fakulteto taryba, susidedanti iš keturiolikos narių, slaptu balsavimu išrinko naująjį dekaną.
„Aš nenorėjau imtis šių pareigų, tačiau pasitaręs su bendruomene po ilgų įkalbinėjimų sutikau“, - prisimena dekanas. Fakulteto taryba už jo kandidatūrą į dekano postą balsavusi vienbalsiai.
Kitu keliu į Socialinių mokslų fakultetą atėjusi Diana Šaparnienė. Aktyvi studentė jau nuo antrojo kurso buvo paskirta Matematikos-fizikos fakulteto studentų profsąjungos pirmininke. Gavusi diplomą liko universitete toliau vadovauti profsąjungoms – ji dirbusi universiteto profsąjungos pirmininko pavaduotoja – taigi lyderė jau buvusi ir jaunystėje. Keitėsi laikai, tai ir profsąjungos buvo panaikintos. Teko dirbti Matematikos katedros administracijoje, vėliau – Ekonomikos katedroje dėstytoja ir pati studijavo doktorantūrą. Įgijusią mokslo laipsnį anuometinis Socialinių mokslų fakulteto dekanas Teodoras Tamošiūnas ir pakvietė dirbti į fakultetą, o po dvejų metų, 2004- aisiais, universiteto rektoriaus siūlymu bei fakulteto tarybos slaptu balsavimu ji išrinkta Viešojo administravimo katedros vedėja.
Vyro atėjimo neįtakojusi
„Tai gal jūs, jau būdama katedros vedėja, įtakojote vyro atėjimą į dekano postą?“ - klausiame. Juolab, kad ji yra ir Fakulteto tarybos narė, galimai balsavusi už savo vyro kandidatūrą.
Tačiau sutuoktiniams ši mintis visiškai nepriimtina.
„Negi aš rektoriui pasakysiu, kad mano vyro kandidatūrą siūlytų dekanu“, - sako katedros vedėja, į kurią pabrėžtinai „vedėja“ ir kreipėsi dekanas, Dianai Šaparnienei įėjus į dekano kabinetą. O žmona vyrą vadinanti „dekanu“.
„Darbe vardais vienas kito nevadiname“, - sako mokslininkai įsitikinę jog, nedemonstruojant privatumo apsisaugoma nuo galimo viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto.
Tokio konflikto, dekano manymu, negali būti dar ir dėl to, kad jokio sprendimo, susijusio su finansais, nepriima vienas dekanas – visus finansinius reikalus turi patvirtinti ir fakulteto taryba – tie patys 14 narių.
Paklausta, kokiais reikalais šią savaitę teko kreiptis į dekaną, katedros vedėja prisimena katedros lektoriaus išvyką ginti disertacijos, mokslininko iš Amerikos darbinimo reikalus. Katedros vedėja teikia kandidatūras ir vykti į seminarus, komandiruotes.
Kiekvieną pirmadienį – nuo 13 iki 15 valandos viso fakulteto katedrų vedėjai eina į dekanatą, kur ir pateikia visus klausimus – tokia tvarka. Tad ir žmonai, dirbančiai katedros vedėja, esą, negali būti išskirtinių galimybių.
Namie norisi ir patylėti
„Jautiesi nepatogiai, kai sprendžiami tokie dalykai, nors tai, kad abu dirbame viename fakultete – vieša „paslaptis“, - visuose dokumentuose skelbiamos mūsų pavardės“, - kalba dekanas įsitikinęs, jog nei jam, nei žmonai nėra lengviau dirbti savo darbo dėl to, kad jie – sutuoktiniai.
„Kiekvienas dirbame savo darbą. Aš atsakinga už katedrą ir aš stengiuosi, kad būtų kuo geriau dirbama“, - sako katedros vedėja D. Šaparnienė, įsitikinusi, jog jokios įtakos jos darbui neturi tai, kad jos vyras yra fakulteto dekanas.
„Ar namie tenka spręsti fakulteto reikalus?“ - klausiame sutuoktinių.
„Tai – natūralus procesas. Juk šeimoje aptariami tos dienos atgarsiai, įvykiai darbe net ir tada, kai sutuoktiniai – skirtingų profesijų atstovai“, - kalba dekanas ir neslepia, jog išsako žmonai ir darbo idėjas, kurios šauna į galvą būnant namie.
„Kartais gerai, kai namie galime aptarti, išsakyti nuomonę, bet kartais – ir blogai, nes tarimasis namie dėl darbo – apsunkina“, - svarsto profesorius.
„Sunkiau tik dėl to, kad namo grįžę sprendžiame darbo problemas. Man namie norisi ir patylėti“, - sako sutuoktinė.
Būtų pažeistos teisės
„Jei dar nieko nepadarė, ką būtų galima įvardyti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktu, tai jau nieko ir nebepadarys“, - įsitikinęs Šiaulių universiteto rektorius profesorius Vidas Lauruška. Nes konfliktas kyla ne pačioje situacijoje, bet žmonių veikloje.
Universitetui, pasak rektoriaus, artimiausiu metu bus suteikiamas viešosios įstaigos statusas, ir nuo tada keisis ne tik fakultetų vadovai, bet ir fakultetų tarybos.
Rektoriaus manymu, jog net ir tada, kai sutuoktiniai dalyvauja Fakulteto tarybos veikloje, negali iškilti interesų konfliktų, nes taryboje dirba iki 20 žmonių. Tokio dydžio yra Humanitarinio fakulteto taryba. Šiam fakultetui vadovauja prof. dr. Bronius Maskuliūnas, o jo sutuoktinė doc. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė, vedėjaujanti Literatūros istorijos ir teorijos katedrai. Dekanas buvo išrinktas į šį postą taip pat tada, kai žmona jau dirbo katedros vedėja.
„Ar mes turime nerinkti puikiai pasižymėjusio žmogaus vien dėl to, kad fakulteto administracijoje jau dirba žmona?“ - klausia rektorius ir pats atsako, jog būtų žmogaus teisių pažeidimas, jei reikalautų atsistatydinti žmoną, nes jos vyras vertas vadovo posto.
„Abu - puikūs specialistai, mes nenorime nė vieno atsisakyti“, - teigia rektorius.
Atsisakyti, anot rektoriaus, nedera ir dėl to, kad dekano pareigos – renkamos, žmonės, pasibaigus kadencijai, gali būti keičiami. Jei per kadenciją nieko neteisėto nepadarė – atsikvepiama, nes galimybių nusižengti etikai, neslepia rektorius, gali būti.
Aukštojo mokslo įstaigose, anot rektoriaus, tokie dalykai, kai sutuoktiniai užima vadovaujamas pareigas, – dažni, nes santuokoje gyvenantys mokslininkai neturi galimybių kitur kilti karjeros laiptais, tik toje pačioje mokslo įstaigoje, kurioje abu dirba. „Vilniuje, Kaune gal ir yra daugiau galimybių, nes galima pereiti į kitą aukštąją mokyklą. Pas mus tokių galimybių nėra“, - sako rektorius ir atskleidžia dar vieną interesų supainiojimo galimybę. Juk dažnas dekanas, norintis tęsti mokslinę veiklą, dar dirba ir katedros vedėju. Tai esą yra priimtina Europos aukštosiose mokyklose. Šiaulių universiteto Menų fakulteto dekanas Vytautas Žalys laikinai dubliavo pareigas, nes nebuvo žmogaus, galinčio dirbti katedros vedėju.
Rektorius įsitikinęs, jog supainioti interesus pakankamai sunku, nes galutinį katedros vedėjo ar dekano priimtą sprendimą turi patvirtinti ir rektorius. Pagaliau, žmona, atstovaujanti Fakulteto taryboje, nebalsuoja, kai sprendžiami sutuoktinio interesai. Ir atvirkščiai.
„Ši praktika nėra skatintina“, - pagaliau pripažįsta rektorius, paklaustas, ar tikrai nėra galimybių pažeisti etiką, kai sutuoktiniai priima sprendimus, lemiančius asmeninius reikalus, kurių darbe, orientuotame į asmeninius pasiekimus, nestinga.
Ar tame pačiame aukštosios mokyklos fakultete karjeros laiptais kopiantys sutuoktiniai yra viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktų taikinys, klausiame Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko Remigijaus Rekerto.
„Antradienio komisijos posėdyje nagrinėsime, ar pradėti šių aplinkybių tyrimą. Jei pateiktoje situacijoje viešųjų ir privačių interesų konflikto nėra – skundas nebus nagrinėjamas“, - paaiškina pirmininkas.
Tad universiteto bendruomenei, kaip ir rektoriui, lieka tikėtis, kad sutuoktiniai bus atsargūs ir nesusipurvins mundurų. Akivaizdu, jog universiteto bendruomenė akylai stebi ne tik geruosius darbus, bet ir tuos, kurie sukasi „kreivų veidrodžių“ karalystėse, kur karaliaujama ne pačiais skaidriausiais ir ne pačiais sąžiningiausiais būdais.
Zita KATKIENĖ
