„Dėl vadovavimo Vilniui vyko išskirtinė kova, o jos laimėtojo pečius užgula tokia pati išskirtinė atsakomybės našta. Sostinės vaidmuo yra svarbus visai valstybei. Vilnius turėtų tapti tikros savivaldos pavyzdžiu, tačiau kol kas jis yra neūkiškumo ir didžiausio prasiskolinimo pavyzdys", – sakė Prezidentė.
Vilniaus skola metų pradžioje buvo 388 mln. eurų. Tai sudaro trečdalį visų šalies savivaldybių skolų. Praėjusiais metais Valstybės kontrolė vienintelei Vilniaus savivaldybei davė neigiamą išvadą dėl finansinės ataskaitos duomenų teisingumo.
Valstybės vadovė pabrėžė, kad pastaraisiais metais Vilniaus savivaldybė buvo nuolat linksniuojama dėl neskaidrių sandorių ir viešųjų pirkimų – nuo gatvių apšvietimo iki maisto produktų tiekimo. Todėl reikia audituoti ir paviešinti visus neteisėtus, nuostolingus ar rizikingus savivaldybės sprendimus.
Pasak Prezidentės, laikas į savivaldybės įmonių veiklą grąžinti ūkiškumą, depolitizuoti jų valdybas ir administracijas, kad šios įmonės imtų dirbti visiems miesto žmonėms. Vilniečiams reikia tokio šilumos ūkio, kuriam rūpėtų mažinti jų sąskaitas, o ne didinti monopolininkų pelną. Šiuo metu sostinės šilumos ūkis yra tapęs neskaidrių interesų įkaitu.
Prezidentė pabrėžė, kad savivaldybė turėtų atsisakyti jai nebūdingų ir nuostolingų paslaugų. Vilniečiai yra išsiilgę gerų pokyčių jų kasdienio gyvenimo srityse: reikia daugiau vietų vaikų darželiuose, tvarkos komunalinių atliekų tvarkymo sektoriuje, dėmesio laukia apleistos mikrorajonų gatvės ir kiemai, reikia spręsti automobilių statymo problemą.
Po trejų metų, minint valstybės šimtmetį, į sostinę bus atgręžti visi Lietuvos ir kitų valstybių žvilgsniai, todėl labai svarbu, kaip Vilnius pasirengs sutikti šį jubiliejų.
Prezidentė palinkėjo sostinės merui sutelkti Savivaldybės tarybos narius bendram darbui – kurti gražų ir perspektyvų miestą.
Tuo tarpu išrinktas Vilniaus meras kartoja, kad kreditorių pasitikėjimą praradusiam Vilniui turėtų tekti didesnė gyventojų pajamų mokesčio dalis. Remigijus Šimašius mano, kad tokiu būdu pavyktų sumažinti miesto skolą, nes dabar tiek vietos, tiek užsienio kreditoriai jam nebeskolina.
„Kalba eina apie skolų stabilizavimą ir gerai būtų, jei skaičiai imtų mažėti. Norint, kad miestas būtų apšviestas, reikės papildomai skolintis. (...) Suvokdamas, kad finansinė duobė ir finansinis minų laukas yra sunkus iššūkis ir efektyvus tvarkymasis gali išspręsti didžiąją dalį problemų, esu tikras - atgavus pasitikėjimą kreditorių akyse, Vilnius galės tikėtis adekvačios gyventojų pajamų mokesčio dalies ir kitų aspektų dėl sklandaus visų institucijų darbo“, - po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite antradienį sakė liberalas R.Šimašius.
Anot jo, miesto apšvietimui skolintis reikės dar šiemet - suma gali siekti 63 mln. eurų ar mažiau.
„Jei Vilniaus savivaldybė atliks gerai namų darbus, tai yra išskaidrins finansų sistemą, pradės susiskaičiuoti, kas kur yra, tai aš neabejoju, kad tokiu atveju skolintojų atsiras. Aišku, klausimas, kaip greitai tai pavyks padaryti“, - pridūrė R.Šimašius.
Pasak jo, be finansinių problemų, kalbėta ir apie savivaldybės įmonių veiklos skaidrinimą - į tai atkreipė dėmesį ir D.Grybauskaitė.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
