Aurelija Žutautienė
Neseniai Utenos rajono apylinkės teismo teisėjui Eduardui Meidui Vilniaus apygardos teismo iš valstybės priteista 50 000 litų neturtinė žala sukėlė didžiulius ginčus. Ar teisingai teisėjas reikalavo atlyginti žalą, kadangi valstybė neužtikrino jo saugumo jo darbo vietoje? Ar derėjo gaudyti chuliganą pačiam? Ir apskritai - ar teisėjai jaučiasi saugūs savo darbo vietoje?
Gynė teismo posėdžių sekretorę
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Eduardas Meidus teismo pastate buvo užpultas 2005-ųjų vasarį. Vygantas Tamošiūnas (39 m.), kurio skyrybų bylą nagrinėjo šis teisėjas, nė viename teismo posėdyje nepasirodė, nors buvo kviečiamas ne kartą. Jam buvo paskirta bauda už neatvykimą, kol galų gale teisėjas net buvo nurodęs policijai vyriškį atvesdinti. Tačiau V. Tamošiūnas į teismo posėdžius taip ir nesiteikė atvykti, tad buvo išskirtas su žmona jam nedalyvaujant. Kaip vėliau paaiškino teisėjas, moteris pateikė visus įrodymus, kad vyras ją muša.
Praėjus kuriam laikui po bylos išnagrinėjimo, V. Tamošiūnas išdygo prie teisėjo posėdžių sekretorės kabineto durų. Garsiai reikšdamas pretenzijas, jog teisėjas jį neteisingai išskyrė su žmona, pareikalavo įleisti jį pas E. Meidų. Sekretorė pasipriešino. Tuomet vyriškis smogė moteriai į veidą ir ją parbloškė. Išgirdęs klyksmą teisėjas E. Meidus puolė sekretorei į pagalbą. Tuomet V. Tamošiūnas čiupo nuo stalo dokumentus ir puolė pro duris. Teisėjas E. Meidus pasileido paskui chuliganą, o tas atsisukęs smogė ir teisėjui.
Po šio įvykio nukentėjusiesiems buvo suteikta medikų pagalba. Teismo posėdžių sekretorė nukentėjo nesunkiai, o teisėjas E. Meidus tą pačią dieną buvo išvežtas į Vilnių, ilgai gydėsi.
Pasak Vilniaus apygardos teismo teisėjos Laimos Gerasičkienės, nagrinėjusios E. Meidaus bylą, savo valstybė (t.y. darbdavys) pareigūnui - šiuo atveju teisėjui - neužtikrino saugių darbo sąlygų. "Tai sudarė sąlygas į teismą patekti trečiajam asmeniui: jis galėjo įeiti į teismą ir ramiai pasišalinti", - sakė teisėja.
Gąsdina dažnai
Beveik visi kalbinti teisėjai prisiminė bent po vieną incidentą, įvykusį per jų darbo metus. "Grasinimų ir gąsdinimų išgirstame visi, - tvirtino vienas Vilniaus apygardos teismo teisėjas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų paviešinta. - Kai teisybės ieško dvi pusės, visada viena liks nepatenkinta. Ne vienam mano kolegai buvo pagrasinta susidorojimu už neva neteisingą nuosprendį, pasitaikydavo ir bandymų užpulti tiesiog posėdžių salėje. Vieną kolegę užpuolė girtas nuteistojo giminaitis ir ėmė smaugti. Laimė, kad posėdžių salėse bent jau baudžiamosiose byloje konvojus būna, tai pavojus būti sužalotam - mažas. Tačiau kuriozų pasitaiko ir civilinėse bylose".
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Kuzmienė sako tikrai nesijaučianti saugi. "Bepigu Kauno teismuose: į teisėjų kabinetus taip lengvai nenusigausi. Jų kabinetai atskirame pastate, durys atveriamos tik eletromagnetinėmis kortelėmis, - sakė teisėja. - O mūsų teismas įsikūręs buvusiame partijos komiteto pastate. Pristatytas priestatas - jame įsikūrusi hipoteka - ir trečias aukštas. Ketinimai buvo geri, tačiau pritrūkus finansų, viršutinis aukštas taip ir liko neįrengtas. Yra policijos postas ir pareigūnas nuolat budi, tačiau nežinau, ar visada paklausia, kas ir kur eina".
Pasitaikė, kad iš gatvės į vienos teisėjos kabinetą įsiveržęs agresyviai nusiteikęs pilietis ėmė reikalauti pinigų. Kitai išskirtas su žmona vyras nuolat grasino: "tu man sugadinai gyvenimą, tai dabar aš tau sugadinsiu..."
"Gal tikros pavojus ir negresia, - sako teisėja R. Kuzmienė. - Tačiau nėra malonu girdėti gąsdinimus ir grasinimus. Juk niekada nežinai, kas kam šaus į galvą. Užtat visi turime aliarmo pultelius, kad bėdai ištikus, galėtume prisikviesti pagalbą".
Atsineša net ginklus
Prieš porą metų pabaigus Kauno miesto apylinkės teismo rekonstrukciją, teisėjai pasijuto saugesni, nes jų darbo kabinetai buvo įrengti atskiroje zonoje, į kurią galima patekti tik su elektromagnetine kortele. Šiuo metu atsitiktinių užklydėlių ar nepatenkintųjų bylos baigtimi nepasitaiko.
Tačiau viena šio teismo teisėja prisiminė atvejį, kai vienas teisiamasis į teismo posėdį kišenėje atsinešė ginklą. Jis visaip stengėsi, kad tą ginklą pamatytų teisėja.
O vienas pilietis, nusipirkęs galingą šautuvą, kuriam reikia leidimo, ramių ramiausiai atsinešė jį į teismą - draugui teisėjui parodyti... "Gerai, kad tai buvo mano draugas, kuris neturėjo jokių blogų kėslų, tik norėjo pasigirti nauju pirkiniu, - pasakojo vieno šalies teismo teisėjas. - Tačiau aš buvau sutrikęs, kai paaiškėjo, kad budintis policininkas net nepaklausė, kur žmogus su tokiu "kulkosvaidžiu" eina.
Stengiasi nuimti įtampą
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas, Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pirmininkas Vytautas Krikščiūnas sako, jog per savo daugiau nei 20 teisėjavimo metų nėra patyręs pavojaus ir savo darbo vietoje jaučiasi saugus "Tačiau jei būtų tokia situacija kaip Utenos teisme, aš pasielgčiau lygiai taip pat, kaip teisėjas Meidus, - tvirtino V. Krikščiūnas. - Kol kas jaučiuosi pajėgus apginti save ar kolegą. Mūsų teismo pastatas statytas prieš daugiau nei 20 metų (tuo metu dirbo tik 6 teisėjai) ir tuomet niekam nė į galvą nešaudavo grasinti teisėjui ar veržtis į jo kabinetą. Dabar šiuose teismo "rūmuose" dirba 22 teisėjai ir antra tiek padėjėjų. Kabinetai išblaškyti po aukštus, todėl padaryti taip, kad pašaliniai nevaikščiotų, neįmanoma. V. Krikščiūnas teismo posėdžių metu visada stengiasi įvertinti situaciją, nuraminti priešiškai nusiteikusius "bylininkus". "Stengiuosi paaiškinti jiems, kad ne teisėjas kaltas dėl jų problemų, - sako teisėjas.
Būna ir meilės apraiškų
Vieno Vilniaus apylinkės teismo teisėjas pasakojo, kad į tokius pagąsdinimus, kai išėjęs į laisvę nuteistasis žada atkeršyti, jis nekreipia dėmesio. "Paprastai tuoj po nuoprendžio paskelbimo "sužaidžia" emocijos, - tvirtina teisėjas. - Tačiau vėliau, manau, daugelis blaiviai įvertina padėtį". Teisėjas mano, kad pavojingiau teismuose dirbti moterims, nes nusikaltėliai vyrų teisėjų labiau privengia nei moterų.
Teisėjas prisiminė vieną kuriozinį atvejį, kai jį ilgą laiką persekiojo neva įsimylėjusi vieno nuteistojo žmona. "Taip ir nesupratau, ar tikrai tai buvo meilė, - juokiasi teisėjas. - Mat nesulaukusi mano atsako, ji ėmė mane gasdinti, kad išplikys man akis: girdi, koks aš esu nevykėlis, stuobrys, jei atstumiu moterį, kuri atiduoda savo širdį ir save... Teko su moteriške labai rimtai pasikalbėti. Paaiškėjo, kad visaip mane bandyta sugundyti dėl to, kad aš padėčiau ištraukti jos vyrą iš kalėjimo. Turėjau įtikinti tą viskam pasiruošusią moteriškę, kad esu ne visagalis Dievulis ir kad už padarytą nusikaltimą vyrui teks atbūti bausmę".
Nesaugi visuomenė - nesaugus ir teisėjas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A. Smolskas, paklaustas, ar jaučiasi saugus savo darbo vietoje, atkirto, kad jaučiasi saugus tiek, kiek ir visa visuomenė. "Pareigos čia nieko dėtos - nereikia sureikšminti, - sakė A. Smolskas. - Pažiūrėkite, ar saugiai jaučiasi medikai? Kunigą, kuris tik gerus darbus daro, ir tą primuša... O policininkai, turintys nuolat gesinti konfliktus? Taigi jie kiekvieną akimirką gali gauti į nosį... Tad teisėjas nėra nei kiek pažeidžiamesnis nei kitos žmonių grupės.
33 metus teisėju dirbantis A. Smolskas tikino nei karto nesulaukęs grasinimų. Pagąsdinimų būta, tačiau teisėjas nelinkęs to sureikšminti.
"Man daug neramiau gatvėje, kad koks chuliganas neprisikabintų, - sako pirmininkas. - Arba kai važiuoju automobiliu, arba... kad erkė neįkąstų, - juokiasi. - Ne pareigoms turi būti jaučiama pagarba, bet žmogui".
