„Taigi įvyko tai, kad naktį buvau visapusiškai seksualiai išnaudojamas. Taigi iš tikrųjų buvau pažemintas, o kartu, galima sakyti, dvasiškai ir morališkai patyriau tokį vidinį sunkumą“, – prieš kelis metus sakė prievartą patyręs kunigas Kęstutis Ralys.
Dvasininkas tuomet atskleidė, kad jį, vos dešimties metų berniuką, Kelmės parapijoje ne vienus metus seksualiai išnaudojo dabar jau miręs klierikas Vladas Petraitis, vėliau tapęs kunigu. Turėjo praeiti net apie 40 metų, kad jis galėtų apie tai prabilti.
„Esu tvirtas kunigas. Mylintis Bažnyčią, mylintis Dievą, bet, žinoma, širdyje išliko visa tai, ką mes šiandien sakome – pedofilija“, – tada pasakojo K. Ralys.
Nors Lietuvoje kol kas paviešinti tik pavieniai dvasininkų pedofilijos atvejai, ne paslaptis, kad dėl seksualinių nusikaltimų masto, jų ištisus dešimtmečius trukusio dangstymo ir į viešumą iškylančių vis daugiau vaikų tvirkinimo istorijų Katalikų Bažnyčia yra nugrimzdusi į bene giliausią krizę istorijoje. Tai iš pagrindų ėmėsi spręsti popiežius Pranciškus.
„Jis paragino spręsti krizę, bet vengiant dviejų kraštutinumų. Vengiant perdėtos saviplakos dėl praeities, vertinant žiniasklaidos pranešimus, ir kartu vengiant gynybinės laikysenos, kuri ignoruoja šių rimtų nusikaltimų priežastis ir pasekmes“, – tikino arkivyskupas Gintaras Grušas.
Iš Vatikano tik šiandien popietę į sostinę sugrįžęs Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas tvirtina, kad Vatikane – pirmą kartą istorijoje šiam klausimui skirtame Bažnyčios viršūnių susitikime – sutarta, jog net ir vieno seksualinio išnaudojimo atvejis Bažnyčiai yra per daug. Tad dvasininkai patys sieks, kad tokie nusikaltimai būtų ištirti, kaltininkai nubausti, bet svarbiausia, kad ateityje tai nepasikartotų.
„Ruošiasi Tikėjimo kongregacija išleisti vadovėlį dėl jų tyrimų, bus peržvelgiamos tiek gairės, tiek procesai naujai visame pasaulyje, bus stiprinamos prevencinės struktūros, t. y. mokymai, kurie bus, ir Vatikanas kai kuriuos įstatymus keis“, – tikino G. Grušas.
„Aš išskirčiau, kad ketinama teikti pagalbą ir skirti ypatingą dėmesį toms vyskupijoms, kur šitos problemos yra itin aštrios arba kur paaiškėja, kad pačios vyskupijos nesugeba susitvarkyti. Tai šia prasme, aš manau, kad tai yra labai stiprus postūmis į šitos problemos, galima sakyti, tokį esminį sprendimą“, – sakė buvęs ambasadorius prie Šventojo Sosto Vytautas Ališauskas.
Anot G. Grušo, daugiausia seksualinių nusikaltimų pasaulio bažnyčiose įvykdyta 1950–1990-aisiais, dvasininkams pasinaudojus savo autoritetu. Anot buvusio Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto Vytauto Ališausko, Lietuvoje kunigų pedofilijos atvejų gerokai mažiau, nes sovietmečiu kunigams teko rūpintis pačių išgyvenimu ir Bažnyčios išlikimu šalyje. Tiesa, G. Grušo nuomonė kiek kitokia – esą sovietinis mentalitetas lemia, kad Lietuvoje apie tai vis dar tylima.
„Yra dalykų, iš mūsų praeities, kur mes iš tikrųjų verčiau bandome savyje išlaikyti ir tai nėra tik šitoje srityje. SUJ Manau, kad reikia surasti būdą, kad tie žmonės, kurie patyrė tas nuoskaudas, galėtų rasti pagalbos“, – sakė arkivyskupas.
O štai kaimyninėje Lenkijoje dvasininkų lytinio išnaudojimo skandalai įsisiūbuoja vis labiau. Praeitą savaitę Gdansko mieste buvo nuversta jau mirusio, pedofilija kaltinamo kunigo Henryko Jankowskio statula. Ant jos net užmesta apatinių drabužių, taip siekiant atkreipti dėmesį į kunigo aukas.
