Viešojoje erdvėje sklando nemažai mitų ir nežinomybės, kas jau priimta, o kas dar tik planuojama. Šią savaitę Seimo Švietimo ir mokslo komitete vyko pristatymas dėl bendrojo ugdymo turinio kaitos: koncepcija, kriterijai, kryptys, priemonės, STEAM centrų plėtra. Kaip pastebėjo ne vienas posėdžio dalyvis, pristatymo pagrindas ir idėjos – teorinės.
Tyrimai rodo – keisti būtina
Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius pristatė esmines švietimo problemas, kurios, esą, verčia imtis pokyčių. Remiantis PISA duomenimis, kas ketvirtas mokinys Lietuvoje nepasiekia 2 iš 6 pasiekimų lygmens. Matomas didelis atotrūkis tarp besimokančiųjų mieste ir kaime (72 taškai).
Be to, dalykinis turinys labai platus, mokomasi paviršutiniškai – temos „prabėgamos“, o tik egzaminų balui tenka per didelis svoris. Nepakankamai dėmesio praktiniam, laboratoriniam, projektiniam darbui, taip pat neišnaudojamos galimybės mokytis kitokiose erdvėse ir kitokiais formatais (muziejuose, mokslo centruose, įmonėse, bendruomenėse ir pan.)
EBPO Lietuvai pataria ankstinti privalomo mokymosi pradžią (priešmokyklinis ugdymas – nuo 5 m., pradinis ugdymas – nuo 6 m. bei ilginti mokymosi laiką. Taip pat didinti mokymosi pagalbą nepalankiomis socialinėmis ekonominėmis sąlygomis gyvenantiems vaikams ir daugiau dėmesio skirti pasiekimų atotrūkio tarp berniukų ir mergaičių mažinimui.
Be to, akcentuojama, kad reikėtų įvairiais lygmenimis naudoti vertinimo duomenis gerinant ugdymo kokybę, o pasiekimų vertinimą orientuoti į kompetencijų vertinimą. ŠMM atstovų teigimu, šie iššūkiai ir rekomendacijos skatina imtis ugdymo turinio atnaujinimo.
Nors aišku viena, kad tai – itin ilgas ir sudėtingas procesas. Komiteto nariai tikino norintys pamatyti gilesnę analizę, ar tikrai verta iš pagrindų atnaujinti visą ugdymo turinį. Ugdymo turinį planuojama atnaujinti nuo 2020 m. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė portalui tv3.lt sakė, kad ugdymo turinio atnaujinimas užtruks iki dviejų metų.
„Šiuo metu jau kelios yra programos atnaujintos, startavusios šiais metais: informacinių technologijų pradinukams ir lietuvių kalbos. Mūsų siekis – peržiūrėti visas 1-12 klasių, visų dalykų ugdymo programas ir vertinimą.
Ši užduotis milžiniška ir truks pora metų, negalime leisti tiesiog eksperimento į mokyklas, nes turi ir mokytojai pasiruošti, ir priemonės būti atitinkamai paruoštos“, – sakė ministrė.
Ateis į mokyklą nuo 5 metų
Jau šį rugsėjį į priešmokyklines grupes ateis ne tik visi šešiamečiai, bet ir penkiamečiai, kurie, tėvelių sprendimu, yra tam pakankamai. Vadinai, į pirmą klasę jie žengs būdami šešerių. Dar pernai Seimas priėmė Švietimo ir mokslo įstatymo pakeitimą, pagal kurį nuo šių metų tėvai patys gali spręsti, nuo kelerių metų leisti savo vaikus į mokyklą.
Komiteto posėdyje dalyvavęs Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius tikino, kad šie metai – bus eksperimentiniai. Kaip nurodo ministerija, preliminariais skaičiavimais, šį rugsėjį turėtų ateiti 1000 į priešmokyklines grupes
Specialistai teigimu, kuo anksčiau vaikas pradedamas kryptingai ugdyti, tuo geresni jo rezultatai vėliau mokantis mokykloje. Tą patvirtina ir moksliniai tyrimai.
Tėvai turi galimybę jau dabar galima kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą arba švietimo pagalbos tarnybą savo gyvenamoje vietoje ir, pasikonsultuoti su specialistais.
Ministerijos atstovai priminė, kad Lietuva yra mažoje grupėje šalių, kur vaikai mokyklą pradeda lankyti nuo septynių metų.
Žada, kad nebus „sumaltų mergaičių“ vadovėliuose
Viešojoje erdvėje itin pastaruoju metu plito tėvų užfiksuotos klaidos vadovėliuose ar nesuvokiami tekstai. Tada paaiškėjo, kad ne visi vadovėliai spausdinami turint leidimą ar įvertinti, o dar buvo sugalvotas ir būdas, kaip apeiti sistemą – vadovėlius vadinti tiesiog knygomis, kurioms negalioja griežtesnis reikalavimai. Ministrė tikino, kad ŠMM neturėtų užsiimti raganų medžiokle.
„Vieno ir teisingo vadovėlio nėra ir nebus. Mokytojas, rengdamasis pamokai, pats kuria ugdymo turinį, vadovėlis – pagalbinė medžiaga. Mokyklose visada turėsime ir senų vadovėlių, ir naujų. Ir mokytojo yra kompetencija atsirinkti.
Bet peržiūrint ugdymo turinį, bus peržiūrėtos ir mokymo priemonės. Turime užtikrinti, kad tie vadovėliai, kurie pasiekia mokyklas, būtų kokybiški. Bet priminsiu, kad mokytojai patys pasirenka vadovėlius“, – portalui tv3.lt sakė J. Petrauskienė.
Ji priminė, ką dažnai ir mokytojai painioja – pratybos – nėra privalomos, todėl jų kokybės nei Lietuvoje, nei kitose šalyse ministerija nekontroliuoja.
„Kad vadovėlių kokybę reikėtų aiškiau kontroliuoti, pripažįstam ir tikrai bus pasiūlytos naujos taisyklės rengimui bei kokybės priežiūrai. O šiuo atveju, raganų medžioklė nėra geras sprendimas, stiprinant švietimo kokybę.
Švietimo kokybę pirmiausia kuria mokytojas, naudodamasis visa medžiaga. Yra vadovėlių, kuriuose pasitaiko klaidų ir reikia tai pripažinti. Yra vadovėlių, kuriuose yra pateikta jautri, laikmečio neatitinkanti informacija“, – sakė J. Petrauskienė.
Ji neneigė, kad kartais vadovėlių leidėjai piktnaudžiauja ir žodis vadovėlis, gali būti užrašytas ant bet kurios knygos. Todėl mokytojui tenka didelė atsakomybę, pasirenkant mokymo priemones.
Nuo rugsėjo atsiras visos dienos mokyklos
Verta priminti, kad jau šiuo metu Lietuvoje yra mokyklų, kurios dirba tokiu principu. Ministerija tikisi birželio viduryje paskelbti mokyklų sąrašą, kuriose dalyvaus metus truksiančiame išbandomajame projekte.
Mokyklos nemokamai užims ir ugdys priešmokyklinukus ir pradinukus visą darbo dieną, vaikai mokykloje mokysis, žais ir ilsėsis.
Atrenkant savivaldybes, atsižvelgiama į tai, kiek tėvų pritaria, kad jų vaikai mokytųsi visos dienos mokykloje, ar mokyklos turi socialinių partnerių tinklą, pavyzdžiui, vaikų dienos centrus, daugiafunkcius centrus, kurie talkintų mokykloms.
Po pamokų mokiniai galės dalyvauti neformaliojo švietimo užsiėmimuose, projektuose, paruošti namų darbus, lankytis kultūriniuose renginiuose, gauti švietimo pagalbos specialistų konsultacijas ir kitą pagalbą. Taip pat vaikams bus sudaromos sąlygos pailsėti.
J. Petrauskienė portalui tv3.lt sakė neturėtų kilti problemų ir su vaikų pavežėjimu, užtrukus ilgiau mokykloje. Ir dar šiemet bus nupirkta dvigubai daugiau geltonųjų autobusiukų, lyginant su pernai. Taip pat bus tariamasi, kad savivaldybės peržiūrėtų šią situaciją.
