Profesionalus naras, devynerius metus ugniagesiu gelbėtoju dirbęs Jurgis vėliau perėjo į kitą darbą, kur neapleido nardymo. Tačiau suprato – savo sukauptą patirtį gali panaudoti ir padėdamas žmonėms, taip kartu su kolega iš Alytaus ir gimė „Paieška vandenyje“.
„Tikrai buvo poreikis, nes vienam draugui reikėjo kažką ištraukti, jis žinojo, kad aš esu naras, paskui kitam. Pats vėliau supratau, kad galiu panerti, galiu padėti, bet dumble nematau ir nerandu, kur yra pamestas daiktas.
Po to pradėjau galvoti, kaip galima auksinį žiedą arba telefoną rasti dumble. Supratau, kad reikia melo detektoriaus. Įsigijau ieškiklį, prijungiau savo patirtį nardant ir išėjo rezultatas“, – nusišypso J. Rumiancevas.
Pasakė, ką žmonės pameta dažniausiai
Pirmieji metai buvo sunkiausi – nors susikūrė socialinių tinklų paskyras, dėjo skelbimus apie savo teikiamas paslaugas, tačiau mažai kas apie tai žinojo. Vis tik, geriausia reklama, kai žodis sklinda iš lūpų į lūpas:
„Kai vienam žmogui ištrauki pamestą daiktą, jo draugui pametus jau duoda mano numerį, pasidžiaugia, kad ištraukiau, galbūt galėčiau padėti ir jiems.
Antrais metais skambučių buvo vis daugiau ir daugiau, o šiais metais – dar daugiau. Tai nereiškia, kad žmonės pameta daugiau daiktų – jie sužino, kad yra tokia paslauga.“
Daugelis žmonių, pametę daiktus vandenyje ar paplūdimyje, juos palaidoja. Kaip pastebi Jurgis, dažniausiai daiktai prarandami vandens telkiniuose ar jūroje, nuo pirštų krenta sužadėtuvių ar vestuvių žiedai, vanduo pasiglemžia ir telefonus. Tačiau ieškoti tenka įvairių dalykų.
„Reikėjo rasti peilį, bet radau sudužusį laikrodį, seną telefoną, akinius nuo saulės, elektrines cigaretes, įvairias žvejų naudojamas metalines priemones – šeryklas, kabliukus“, – pasakojo jis.
Sunkiausia ieškoti jūroje
Paieška stovinčio vandens telkiniuose daug paprastesnė, tačiau šiemet jau šešis kartus teko išbandyti savo jėgas ir ieškant pamestų daiktų jūroje:
„Jūroje paieška yra labai komplikuota, nes dažniausiai žmonės paskambina galvodami, kad žino vietą, kurioje pametė. Atvažiavus į vietą penki metrai nuo kranto patampa 30-40 metrų, o plotas nebe penki metrai, o 30.
Dar jei bangavimas, būna kažkas baisaus. Metrą pažingsniuoji, banga į tave atsimuša, palauki, kol banga nueina, vėl paeini metrą. Tokiais atvejais perimetrą, kurį stovinčiame vandenyje galėtum išieškoti per valandą, užtrunka 2-3 valandas.“
Vandens telkiniuose ieškoti kiek lengviau, tačiau paieškas apsunkina dumblas ir žolės. Koją pakiša ir šiukšlių kiekis vandenyje.
„Kai būna labai daug šiukšlių, įvairūs kamštukai, pirmiausia visa tai turi išrinkti, kad galiausiai rastum žiedą, nes žiedas yra mažesnis negu alaus kamštukas, jis duoda didesnį signalą.
Yra buvę ir tokių istorijų, kad paneriu žinodamas, kad žmogus nuo liepto pametė žiedą, ir tenka valandą laiko vien valyti perimetrą, rinkti šiukšles, kad žiedas pasirodytų.
Danės upė – išvis kažkas baisaus. Jei, pavyzdžiui, telefonas yra pametamas nuo liepto, kartais ieškiklis net nėra panaudojamas, nes yra tiek šiukšlių, kad vos ne apgraibomis tenka ieškoti“, –pridūrė.
Vienuose telkiniuose daug šiukšlių, o štai jūroje Jurgis randa daugybę lietuviškų centų, kuriuos galima rinkti kone saujomis. Šie susminga į dugną, o per audras išmetami arčiau kranto.
Svarbi kiekviena detalė
Brangius daiktus pasiglemžia ne tik vanduo, bet ir smėlis. „Užtenka iš 10 centimetrų aukščio paleisti žiedą ir jis pradingsta smėlyje“, – paaiškino J. Rumiancevas.
Tad ar dažnai tenka skubėti žmonėms į pagalbą ieškant pamestų žiedų, telefonų, akinių nuo saulės ar kitų?
„Viskas priklauso nuo orų. Praeitą savaitę buvo ramu – jeigu saulės, šilumos nėra, žmonės nesimaudo. Jeigu saulė šviečia, žmonės maudosi – didesnė tikimybė, kad bus pamestų daiktų ir reikės žmonėms padėti. Bet daug žmonių nežino, kad yra tokia paslauga ir tiesiog nuleidžia rankas. Kas galiausiai nutinka – paprasti ieškotojai, kurie braido vandenyse, susiranda daiktą ir jo nebėra.“
Paieškų trukmė taip pat skirtinga – kartais pakanka kelių minučių, o kartais prireikia ir kelių valandų. Svarbu ir taip, kaip greitai susisiekiama dėl pamesto daikto paieškos, kaip tiksliai žmogus žino, kur pametė daiktą, kaip elgėsi vandenyje.
„Jeigu pametama jūroje ir yra bangavimas, reikia kreiptis kuo greičiau, nes kiekviena valanda, minutė yra svarbi – daiktą gali užnešti smėlis. Praėjusiais metais pametė žiedą per krantą per bangavimą, atvykau kitą dieną, o jis jau buvo 15 cm smėlyje užsikasęs.
Jeigu bangavimo nėra, visai neseniai moteriai traukiau žiedą, kurį ji pametė antradienį, bet visas dienas buvo štilis, bangavimo beveik nebuvo. Moteris labai gerai prisiminė vietą, viską nurodė ir po 5 minučių žiedą ištraukiau.
Kai atvažiuoju, visada sakau žmonėms, kad jie man turi viską detaliai papasakoti – ant kurios rankos buvo žiedas, kaip plaukiama – šuniuku, varlyte, jei nerta nuo lieptelio, į kurią pusę suktasi išnirus. Kiekviena detalė yra labai svarbi ir pats galvoje bandau įsivaizduoti, kaip viskas vyko. Dažniausiai pasiseka“, – dėstė pašnekovas.
Brangiausi radiniai
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmogus pasikviečia Jurgį, nes pametė žiedą ar telefoną, išieškomas visas plotas, bet daikto rasti nepavyksta, o vėliau paaiškėja – žmogus jį buvo palikęs automobilyje arba namuose, tik apie tai pamiršo.
O kaip atrodo Jurgio paieškos? Pirmiausia, pažymi jis, jei reikia nerti, būtina pilna nardymo įranga – kostiumas, ląstai, akiniai, suspausto oro balionai, reguliatoriai. Jei nerti nereikia, prireikia tik kostiumo, ieškiklio ir specialaus semtuvėlio.
Ieškiklius jis turi du – vienas jų skirtas paieškai vandenyje iki 60 metrų gylyje, kitas – sausumoje. O ką gi brangiausio yra tekę traukti iš vandens?
„Praėjusiais metais teko traukti auksinę grandinėlę, kuri, kaip žmogus sakė, kainavo 7 tūkst. eurų. Šiais metais žmogus mane pasikvietė ir pasakė, kad pametė žiedą, sakė, kad vestuvinis.
Kai radau, tai buvo didelis, masyvus žiedas, svėręs beveik 20 gramų, su žirnio dydžio deimantu ir žiedas kainavo beveik 10 tūkst. eurų.
Teko traukti ir sonarą žvejams, kuris kainavo 3 tūkst. eurų. Jis buvo jiems brangus, nes treniravosi ir buvo belikę trys dienos iki žvejų čempionato. Visa ši istorija – įspūdinga. Jie plaukė 80 km/val. greičiu ir jiems sonaras nulūžo.
Gerai, kad jie pasižymėjo tašką, mes apskaičiavome, kiek maždaug metrų nuplaukė, kol įvyko sustojimas nuo 80 iki 0 km/val., pasinėriau ir sonarą ištraukiau. Žvejai negalėjo patikėti, kad per audrą pametė, o aš sugebėjau jį rasti“, – su šypsena prisiminė J. Rumiancevas.
Jurgis padėti žmonėms keliauja visoje Lietuvoje, o jei žino, kad kažkam reikia pagalbos, tačiau pats tuo metu negali atvykti, pasidalina savo kolegos Audriaus, taip pat buvusio ugniagesio, iš Alytaus kontaktais – jie kartu užsiima pamestų daiktų paieška ir padeda net tais atvejais, kai pametusieji jau praradę viltį, kad daiktą dar kada nors pamatys.
