Leiskite jus pasveikinti, mielosios Lietuvos moterys. Šiandien visa vyrija po jūsų kojomis.
Neabejoju, kad jau ir taip pilnos visos vazos, tačiau leiskite jums įteikti dar tris tulpes. Vieną iš Nyderlandų, kitą iš Turkijos ir trečią iš Irano.
Nenustebčiau, jei jums geriausiai pažįstama olandiškoji, jau ne vieną šimtmetį reprezentuojanti šią valstybę. Tulpės simboliu į Nyderlandus viliojamos kitų šalių turistės.Ši gėlė yra sudėtinė Nyderlandų prekės ženklo dalis. Tuo įsitikinsite apsilankiusios www.holland.com.
Vidinė1
Jums skirta olandiškoji tulpė iš didžiausio Europoje Keukenhofo gėlių parko, kurio sezonas prasideda kiekvienų metų kovo mėnesį. Šio parko atidarymas 1949-aisiais yra vienas iš įrodymų, kodėl būtent Nyderlanduose XVII amžiaus pradžioje kilo vadinamoji „tulpių manija“, kai tulpės svogūnėlis tapo prabangos preke, už kurią buvo mokamos milžiniškos sumos. Neįtikėtina, tačiau kai kurių retų svogūnėlių kaina prilygo namo kainai tuometiniame Amsterdame.
„Tulpių manijos“ iniciatoriumi galima laikyti Leideno universiteto biologą Carolus Clusius, kuris 1593 metais pirmasis pradėjo auginti tulpes Nyderlanduose. Įdomu tai, kad pirmuosius tulpių svogūnėlius jis gavo iš savo bičiulio flamando Ogierio de Busbecqo, ambasadoriaus Konstantinopolyje (dabar Stambulas). Tad antroji tulpė jums, mielosios moterys, turkiška.
Nors olandiškoji tulpė yra labai plačiai tiražuojama, turkiškoji siekia susigrąžinti prarastas pozicijas. Prarastas, nes tulpės, kaip jau minėta, į Nyderlandus pateko būtent iš Turkijos. O ir šiaip pretenzijos pagrįstos: tulpė – nacionalinis Turkijos simbolis. Dar nuo Otomanų imperijos laikų.
Turkija priešinasi „olandiškajam monopoliui“ ir naudoja tulpės simboliką kurdama šalies įvaizdį. Tiek oficialus Turkijos turizmo logotipas www.tourismturkey.org,
Vidinė2
tiek „jungtinis šeimininkavimas“ kažkada išimtinai olandų karaliautame garsiausiame tulpių festivalyje Otavoje (Kanada), pasak pačių turkų, „po truputį atkuria teisingumą“.
Turkai iš savo kalbos žodžio, reiškiančio turbaną, kildina ir patį tulpės pavadinimą. Ir iš tiesų vizualus panašumas gan akivaizdus.
Turkijoje tulpė laikoma tobulos dieviškosios kūrybos pavyzdžiu. Simbolines gėlės sąsajas su islamo religija sustiprina ir lingvistinis lale (turk. tulpė) ir Allah panašumas. Tačiau Turkijoje sąsajos tarp tulpės, religijos ir valstybinės simbolikos nėra taip stipriai išreikštos kaip Irane.
Trečioji tulpė jums yra būtent iš ten.
Irano Islamo Respublika. Jau pats valstybės pavadinimas daug ką pasako. O apie anksčiau minėtas sąsajas ne ką mažiau byloja ir Irano valstybinė vėliava,
Vidine3
nes raudonas ženklas baltame fone yra ne kas kita, o tulpės simboliu užrašytas stilizuotas Alacho vardas. Tokia valstybės vėliava buvo patvirtinta po 1979 metų Irano revoliucijos, o tulpės simbolika buvo pasirinkta siekiant įamžinti per ją žuvusių (jaunų) žmonių atminimą. Taip buvo atkartotas senovės persų mitų motyvas, kad ant patriotiška mirtimi žuvusio jauno kario kapo išdygsta raudona tulpė. Greičiausiai mitologinė-istorinė tradicija lėmė ir tai, kad „iranietiškoji“ tulpė yra kančios simbolis.
O kokias asociacijas tulpė kelia Lietuvoje?
Ko gero, nesu vienintelis, kuriam tulpė – „mielas Kovo 8-osios stereotipas“. Tačiau be jokios abejonės, Lietuvos moterys vertos pačių išraiškingiausių ir pačių įvairiausių gėlių gamos. O gal svarbu ne ką dovanoji, o kam? Juk jokios gėlės ir jokie simboliai nesukurs tokio patrauklaus Lietuvos įvaizdžio, kokį kuriate jūs, Lietuvos moterys.
Tad ir toliau žydėkite, ir toliau puoškite Lietuvą!
Šarūnas Sakalauskas, Lietuvos institutas (www.lithuanianinstitute.lt/)
