Garsiosios gaujos nusikaltimus ištyrę pareigūnai užsimojo nugriauti neteisėtai pastatytus skandalingosios kauniečių giminės statinius.
Kauno kriminalinio pasaulio veteranas Henrikas Daktaras vis dar nepripažįsta savo kaltės, todėl už grotų praleis dar tris mėnesius. Taip nusprendė Klaipėdos apygardos teismas.
Vilniaus teisėjai Henriko Daktaro, pravarde Henytė, ir jo gaujos rezonansinę bylą yra perdavę nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo kolegijai, kuriai vadovauja teisėja Rasa Valentinienė. Manoma, kad byla teisme bus atversta per artimiausius mėnesius. Joje gaujos nariams pateikti sunkūs kaltimai, tarp kurių – ir dėl tyčinių 8 žmogžudysčių.
Kankino ir šaudė saviškius
„Manau, kad Lietuvos kriminalistikos istorijoje daugiau nebebus tokių veikėjų kaip Tulpiniai, Gaidjurginiai ar Daktarai. Šių dienų jaunosios grupuotės nepasieks tokių aukštumų. Šių susivienijimų bylose atsispindi plačiai pagarsėjusių nusikaltėlių gyvenimas – jų psichologija, papročiai, turto įsigijimo pradžia“, – „Balsas.lt savaitei“ kalbėjo vienas minėtas gaujas sutriuškinusios kriminalinės policijos valdybos darbuotojas.
Keliolika metų Lietuvą kraupinusios Daktarų gaujos nariai įtariami nužudę ištikimus bendrininkus: 1993 metais Rimantą Ganusauską, pravarde Mongolas, ir Vladimirą Seneckį, pravarde Turistas, 1994 metais Arvydą Mučinską, pravarde Mačialka, 1997-aisiais Robertą Borchertą, pravarde Karabasas, bei kitus.
Patikimų šaltinių teigimu, iki šiol neaptikti Mongolo ir Turisto kūnai. Manoma, kad jų žūties vietų kriminalistams ir su jais bendradarbiaujantiems buvusiems Kauno kriminaliniams veikėjams nepavyksta rasti dėl per ilgus metus gerokai pasikeitusių miškų masyvų. Todėl šių dviejų asmenų žmogžudystes Daktarų teismo procese bus nelengva įrodyti.
Pagal bylos medžiagą nemažai Daktarų aukų iš pradžių būdavo iškviečiamos arba apgaule suviliojamos į tuometę gaujos narių būstinę – Vilijampolėje, Varnių gatvėje, veikusią „Vilijos“ kavinę. Vėliau aukos būdavo nužudomos įvairiausiais būdais.
Pavyzdžiui,1993-iųjų rugpjūčio 27 dieną į „Vilijos“ kavinę H. Daktaro buvo iškviestas V. Seneckis. Jis buvo žiauriai sumuštas, išvežtas nežinoma kryptimi ir nužudytas.
Manoma, kad Turistas nemalonės sulaukė todėl, kad buvo įsteigęs savo plėšikų gaują, kuri ėmėsi masinių automobilių vagysčių Kaune jų metu buvo pavogtos ir kelios Daktarų žmonėms priklausančios transporto priemonės.
„Dažniausiai gaujai neįtikę asmenys būdavo nušaunami iš įvairaus kalibro pistoletų, o paskui palaidojami aplink Kauną esančiuose miškuose iš anksto iškastose duobėse. Pamenu, vieno leidinio žurnalistas skelbė, kad saviškius Daktarai sunaikindavo įmesdami į sieros rūgšties statines, tačiau tokių faktų mums iki šiol nepavyko nustatyti“, – kalbėjo senosios Daktarų gvardijos nusikaltimus atskleidę kriminalistai.
Žudė ir Kalėdų vakarą
Į vyresnės kartos Daktarų grupuotės veikėjų nasrus pateko ir Mongolu vadintas R. Ganusauskas, kurį kiti gaujos nariai laikė savotiška aukso gysla.
Senieji vilijampoliečiai draugams yra gyręsi, kad su Mongolu jie sėk-mingai privatizavo įvairius strateginius šalies objektus ir taip uždirbo šimtus tūkstančių JAV dolerių.
1993-iųjų gruodžio 25-ąją, per Kalėdas, H. Daktaras, Rimvydas Žilinskas, pravarde Taisonas, Egidijus Abarius, pravarde Goga, ir prieš keletą metų miręs Alvydas Viktoras Laurinavičius, pravarde Luras, atvažiavo į Kaune esančią Žagarės gatvę. Tuo metu Mongolas glaudėsi šioje gatvėje esančio Karabaso (po penkerių metų nužudyto – aut. past.) bute.
Pasikvietę R. Ganusauską draugiško pokalbio, vyrai nuvyko į Andriuškonių mišką Kauno rajone, kur vienas jų šovė į Mongolą pistoletu TT. Kiti grupuotės nariai lavoną užkasė miške.
Šaltinių teigimu, Mongolo kapavietės intensyviai ieškota ne vienus metus įvairiais metų laikais, bet jos kriminalistams iki šiol nepavyko surasti.
Po egzekucijos nužudymo įrankiu – pistoletu buvo atsikratyta – jis nuo Islandijos plente esančio tilto išmestas į Nerį.
Buvę Daktarų veikėjai šių eilučių autoriui prasitarė, kad vienas pagrindinių motyvų nušauti R. Ganusauską buvo tai, kad šis neva organizavo kruvinas skerdynes „Vilijos“ kavinėje 1993-iųjų spalį, kai buvo nušauti penki žemesnes pozicijas gaujoje užėmę vyrai. Tąsyk samdomų žudikų kulkų tik dėl laimingo atsitiktinumo pavyko išvengti gretimame kambaryje tūnantiems H. Daktarui ir artimiausiems jo sėbrams.
Spąstuose – garsus pareigūnas
Tarp kurioziškiausių Daktarų byloje minimų nusikaltimų – buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovo Valentino Junoko įkalinimas pakaunės miške.
1994-ųjų rugjūčio 13-osios vakarą tuomečiam Valstybės saugumo departamento valdybos viršininkui V. Junokui su kolega teko lydėti sunkvežimį MAZ. Jame, kaip vėliau paaiškėjo, po durpėmis buvo paslėptas kontrabandinis cigarečių krovinys.
Netrukus V. Junokas pastebėjo, kad jų lydimą sunkvežimį stabdo automatais ginkluoti policijos ir kariškių uniformas vilkintys vyrai. Tąsyk „Aro“ pareigūnais prisistatė Daktarų gaujos nariai. Manoma, kad tarp apiplėšimo dalyvių buvo ir pats H. Daktaras.
Netrukus abu pareigūnai buvo išlaipinti ir jėga įsodinti į staiga privažiavusį automobilį BMW ir nuvežti į šalia Kauno esantį mišką. Ten banditai teisėsaugininkus prirakino prie medžio antrankiais ir paliko nakčiai. Paryčiais vyrai kažkaip išsilaisvino ir pasikvietė kolegas.
Apiplėštų ir įkalintų pareigūnų žvilgsniai iškart nukrypo į Daktarų gaują, tačiau, nepaisant visų raštų tuo metu aukščiausiesiems teisėsaugos pareigūnams, tyrimas įstrigo.
Ketinama nugriauti vilą
Senus Daktarų nusikaltimus atskleidusiems kriminalistams gaujos narius pasiųsti į teismo suolą nebuvo vienintelis tikslas. Dabar atėjo metas ir nelegaliai jų įgytam nekilnojamajam turtui perimti ir sunaikinti.
Vadinamoji Daktarų pilaitė Užliedžių kaime (Kauno r.) iki šiol prokurorų areštuota.
Artimiausiu metu ketinama nugriauti ir Brusavankos kaime (Zarasų r.) ant ežero kranto stovinčią įspūdingą Daktarų šeimos poilsiavietę. Čia anksčiau savaitgalius mėgdavo leisti H. Daktaro šeimos nariai, jo motina Jadvyga Daktarienė.
Pareigūnai gavo duomenų, kad 2004 metais neteisėtai pastatyti trys objektai įforminti suklastojus dokumentus. Jie buvo įregistuoti H. Daktaro sutuoktinės Ramutės Daktarienės sesers vardu.
Zarasų rajono apylinkės teisme jau pradėta nagrinėti byla dėl šių neteisėtų statinių griovimo. Daktarai atkakliai aiškino, kad atokiai, tačiau unikalaus grožio gamtos prieglobstyje esanti poilsiavietė pastatyta ant 1930 metais šioje vietovėje buvusio statinio griuvėsių. Patikrinus dokumentus tokie duomenys nepasitvirtino.
Nuo 2010 metų lapkričio 19 dienos Kriminalinė policija ir Generalinė prokuratūra kreipiasi į asmenis, kurie nukentėjo nuo Kauno regione siautėjančių kriminalinių susivienijimų, ir prašo atsiliepti tel. (8 5) 271 97 84 ar el. paštu: [email protected].
Tik faktai
Pastaraisiais metais H. Daktarui sėdus už grotų Kaune tarp banditų plačiai kalbėta, kas užims jo apleistą sostą. 2002–2005 metais iš jaunosios kartos nusikaltėlių į Daktarų grupuotės lyderių artimesnę aplinką pateko Darius Mačianskas, pravarde Mačka, Remigijus Toločka bei Algirdas Saveikis, pravarde Algiaška.
D. Mačianskas vengia viešumo, tačiau palaiko ryšius su šiandien Kaune dominuojančiomis gaujomis. R. Toločka retai pastebimas Kaune, tad spėjama, kad abejonių keliančia veikla verčiasi Ispanijoje. A. Saveikis didžiąją laiko dalį leidžia Kaune, tačiau rimtų nusikaltėlių gretose nėra pastebimas.
Šiuo metu Kaune lyderiauja dvi tarpusavyje konkuruojančios kriminalinės gaujos – Agurkiniai ir Kamuoliniai (kai kada vadinami Aguoniniais).
Agurkinių ir Kamuolinių gaujų lyderiai Kaune pastebimi važinėjantys šarvuotais limuzinais, nuolat lydimi ginkluotų apsaugininkų.
Kriminalinės policijos biuro pareigūnai intensyviai renka informaciją apie šiuo metu Kaune kriminaline veikla besiverčiančius asmenis.
