Panevėžio apygardos prokuratūros teigimu, J. Slapšinskas kaltę pripažino, atlygino dalį gamtai padarytos žalos – daugiau nei 26 tūkst. eurų, o likusią dalį – apie 10 tūkst. eurų – įsipareigojo atlyginti iki kitų metų lapkričio.
Rugsėjo pabaigoje J. Slapšinskas ir jo sutuoktinė Loreta Slapšinskienė pateikė prašymą atleisti įtariamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Panevėžio apylinkės prokurorė Rima Matulionienė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą dėl J. Slapšinsko atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą.
Teismas antradienį patvirtino prokurorės nutartį ir uteniškį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį žmonos atsakomybei dvejiems metams.
J. Slapšinskui taip pat skirtas draudimas dvejus metus medžioti.
Tyrimas dėl aplinkosaugininkų atsakomybės – irgi nutrauktas
Panevėžio apygardos prokuratūra taip pat skelbia, kad rugsėjo 24 dieną nutrauktas kitas tyrimas, kuriame buvo aiškinamasi, ar du Panevėžio aplinkosaugininkai tinkamai vykdė pareigas.
Specialaus liudytojo statusas buvo suteiktas Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkui A. B. ir vyr. specialistui D. Š.
Į prokurorus kreipęsis Aplinkos apsaugos departamentas teigė, kad pareigūnai nenustatė, jog sumedžiota stumbrė turėjo jauniklį, todėl jiedu netinkamai apskaičiavo žalą gamtai.
Prokurorų teigimu, A. B. veikė nepakankamai užtikrindamas tarnybos interesus, tačiau paaiškėjus naujoms aplinkybėms buvo paskaičiuota reali žala, o J. Slapšinskas žalą pripažino, neginčijo, didžiąją dalį jos atlygino ir likusią dalį pažadėjo atlyginti, tad valstybei žala nepadaryta.
„Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas A. B. galimai tinkamai nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktiką“, – rašoma pranešime.
„LAT savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama tik kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti“, – teigia prokurorai.
Anot jų, A. B. veiksmai gali būti įvertinti drausmine tvarka, dėl ko departamentas buvo pradėjęs tyrimą, kuris dėl teisėsaugos vykdyto tyrimo buvo sustabdytas.
„Dabar tarnybinio nusižengimo tyrimo procesas departamente galės būti tęsiamas“, – sako prokuratūra.
Jos teigimu, vyr. specialisto D. Š. veiksmuose nenustatyta nusikalstamos veikos – tarnybos pareigų neatlikimo požymių.
Stumbro patelė sumedžiota sausio antrą dieną Valstybinių miškų urėdijai priklausančiame Krekenavos-Naujamiesčio profesionalios medžioklės ploto vienete varyminės medžioklės metu.
Saugomą žinduolį nušovęs Utenos rajono tarybos narys, „valstietis“ J. Slapšinskas teigė stumbrę sumaišęs su šernu.
Kaip anksčiau skelbė BNS, medžioklėje taip pat dalyvavo Seimo narys „socialdarbietis“ Rimantas Sinkevičius, buvęs europarlamentaras socialdemokratas Zigmantas Balčytis, buvęs Seimo narys kooperatyvo „Agroaves group“ vadovas Jonas Jagminas, įmonės „Grigeo“ didžiausias akcininkas Gintautas Pangonis, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ įkūrėjas Rolandas Valiūnas, kelių tiesimo įmonės „Fegda“ vienas akcininkų Arvydas Gribulis ir kiti.
Stumbras yra įtrauktas į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą kaip saugomas žinduolis.
Aplinkos apsaugos departamentas aiškinsis savo darbuotojų veiksmus dėl nušautos stumbrės
Aplinkos apsaugos departamentas atnaujino vidinį tyrimą, ar du Panevėžio aplinkosaugininkai tinkamai vykdė pareigas aiškindamiesi stumbrės sumedžiojimo aplinkybes.
„Mes atnaujinome vidaus tyrimą, jis artimiausiu metu bus baigtas, pažadame pranešti apie rezultatus“, – BNS ketvirtadienį sakė departamento atstovas spaudai Arūnas Malinovskis.
Vidinis tyrimas departamente buvo sustabdytas, kol paties departamento prašymu savo tyrimą vykdė teisėsauga, tačiau jis rugsėjo pabaigoje nutrauktas.
Teisėsaugos tyrime dėl tarnybos pareigų neatlikimo specialaus liudytojo statusas buvo suteiktas buvusiam Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkui Alfredui Breivei, liudytojo statusas – vyr. specialistui Donatui Šimėnui.
Į prokurorus kreipęsis Aplinkos apsaugos departamentas teigė, kad pareigūnai nenustatė, jog sumedžiota stumbrė turėjo jauniklį, todėl jiedu netinkamai apskaičiavo žalą gamtai.
Prokurorų teigimu, A. Breivė veikė nepakankamai užtikrindamas tarnybos interesus, tačiau jo elgesį galima įvertinti drausmine, o ne baudžiamąja tvarka.
D. Šimėno veiksmuose, anot prokurorų, tarnybos pareigų neatlikimo požymių nenustatyta.
A. Breivė dirba žemesnėse pareigose
Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai vadovavęs A. Breivė šiuo metu dirba Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistu.
„Šalių sutarimu jis buvo perkeltas į kitą skyrių, kuris nesusijęs su gyvąja gamta. Dirba su aplinkos apsauga, tačiau srityje, kuri nesusijus su gyvąją gamta“, – BNS teigė A. Malinovskis.
Jis teigė, kad A. Breivė vyr. specialistu dirba nuo birželio mėnesio.
Tuo metu D. Šimėnas ir toliau einai Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialisto pareigas.