Studijų reforma baigta, tačiau vis dar gludinama, nežinant, kas išeis – deimantas ar antkapis. Nors nuo reformos praėjo jau pora metų, viešos apklausos skelbia, kad apie ją nieko negirdėjo beveik pusė žmonių. Nieko keisto, nes tendencijos tiek prieš, tiek po permainų nesikeičia – siekti mokslo aukštumų lemta daugiausia tiems, kurių piniginės neužsisega, o galvose – vakuumas.
Optimizmo netrūksta
Šiuo metu, kamuojami vasaros karščių, studentai ir abiturientai dienas mieliau leidžia prie ežerų ar kitų vandens telkinių nei mokydamiesi. Tad užklydus į paplūdimį užtenka pakalbinti mažą grupelę, kad suprastum, kokia jaunimo nuotaika vyrauja. Nors optimizmo netrūksta, tačiau atvirai kalbama apie galimybę dirbti ir studijuoti užsienyje. Užkalbinta abiturientė Monika planuoja studijuoti vadybą, o jos draugė Evelina – dailę. Pastaroji žino, kad jos studijos kainuos beveik 7,5 tūkst. litų per metus. Abi merginos, jei nepavyks įstoti į valstybės finansuojamas vietas, paskolų neims – vyks į užsienį padirbėti.
Paulius šiemet baigia statybos inžineriją Šiaulių universitete. Vasarą tradiciškai dirbs užsienyje, tačiau nežino, ar grįš į gimtinę. Jo draugas, taip pat Paulius, tą pačią specialybę baigia Šiaulių kolegijoje. Jis sako, kad širdis traukia pasilikti gimtinėje ir kurti savo gyvenimą čia, tačiau perspektyvų kol kas nemato. Taigi, kas pasikeitė per pastaruosius porą metų.
Studijos – neprestižinės, kainos – kosminės
Įsigaliojus reformų nuostatams, abiturientai užpildo vieną paraišką visoms aukštojo mokslo įstaigoms. Paraiškoje nurodo, kokios studijų krypties pageidauja ir kur labiausiai norėtų studijuoti. Taip pat nurodo, ką pasirinktų, jei nepavyktų įstoti į pageidaujamas studijas. Dauguma studentų nurodo, kad norėtų studijuoti valstybės finansuojamose vietose, tačiau laimingųjų bus apie 9,7 tūkst. Tiek vietų valstybė finansuos šalies universitetuose.
Būsimieji studentai šiemet gali rinktis iš trylikos studijų krypčių. Socialinių mokslų srities studijų kryptys (išskyrus psichologiją, švietimą ir ugdymą, visuomenės saugumą) kainuoja 3892 litus per metus. Matematika, reabilitacija, slauga, sportas (išskyrus trenerių rengimą) – 5248 litus. Filologija (išskyrus specifines kalbas, vertimą) – 6390 litų. Architektūra, psichologija, filologija – 7638 litus. Medicina, veterinarinė medicina – 9137 litus. Dailė, dizainas, teatras ir kinas, šokis, fotografija, medijos, visuomenės saugumas, odontologija – 11099 litus. Pilotų rengimas, muzika – 18162 litus.
Tad studijų programos – tarsi prekė lentynoje – rinktis dažnam tenka pagal savo (tiksliau, tėvų) kišenę, o ne pagal norą. Trumpiau sakant, studijos – brangios, paskolos – komercinės, o teisininkų greitai bus daugiau nei lietuvių kalbos mokytojų. Kadangi pastaroji specialybė, kaip ir daugelis kitų, tampa nepopuliari, todėl kaip ir neperkama prekė gali būti išimta iš „apyvartos“.
Privalumų mažiau
Šiaulių universiteto studijų prorektorius Juozas Pabrėža įsitikinęs, kad jau galima kalbėti apie reformos padarinius, nes nuo jos pradžios praėjo dveji metai. Prorektorius pokyčiuose mato ir privalumų, deja, trūkumų gerokai daugiau.
„Gerai, kad studentų priėmimas į aukštąsias mokyklas vyksta centralizuotai. Vienas prašymas galioja visoms įstaigoms. Taip pat pagirtina, kad galima pasirinkti jau trylika studijų krypčių. Prieš porą metų buvo tik šešios. Jos neaprėpė visų sričių“, – teigia J. Pabrėža.
Toliau prorektorius minėjo tik trūkumus. Jau kelerius metus kalbama apie studijų paskolas, tačiau į priekį nejudama. Anot jo, blogai, kad neveikia paskolų sistema. Studentai turi gauti paskolas be palūkanų, o jas pradėti grąžinti tik tuomet, kai baigs studijas, įsidarbins ir pradės gauti bent jau vidutinį atlyginimą.
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) taip pat yra panašios nuomonės ir siūlo paskolomis užsiimti valstybei, o ne komerciniams bankams. Teigiama, kad Lietuvai saugiau būtų turėti valstybinį studijų paskolų fondą, nei permokėti palūkanas bankams.
J. Pabrėžos manymu, dabartinis valstybės finansuojamų vietų paskirstymas universitetams ir kolegijoms yra dirbtinis, pavyzdžiui, kolegijos šiemet turės 9,2 tūkst. tokių vietų, universitetai – 9,7 tūkst.
Anksčiau universitetai turėjo gerokai daugiau valstybės finansuojamų vietų nei kolegijos. Dėl tokio dirbtinio proceso nemažai talentingų jaunuolių studijuoja kolegijose, o ne universitetuose. Kam naudingas toks dirbtinumas? Vargu ar kas atsakys, tačiau peršasi mintis, kad taip siekiama skatinti jaunimą įsigyti profesiją ir eiti dirbti, o ne gaišti laiką mokslams.
Reforma – ar ji tikrai buvo?
Pagal visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktą apklausą, apie 21 proc. Lietuvos gyventojų reformą linkę vertinti teigiamai, 31 proc. – neigiamai, o 46 proc. nebuvo nieko girdėję apie tai.
J. Pabrėža pastebi, kad studijų reforma nepalanki regioniniams universitetams, nors valstybė deklaruoja vienodą studentų paskirstymą visuose šalies miestuose. Prorektoriaus teigimu, jei miestas turi akademinę bendruomenę, jis nėra provincialus.
Kita problema – studijų „pardavinėjimas“ laisvos rinkos sąlygomis paskatino studentus rinktis populiarias studijų programas, kurios nebūtinai yra pačios reikalingiausios. Dar blogiau – vadovaujamasi mada, o ne savo gebėjimais, svajonėmis. Prorektorius pritaria prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomonei, jog reikėtų finansiškai palaikyti kai kurias nepopuliarias, tačiau reikalingas studijų programas., pavyzdžiui, Šiaulių universitetas paruošia puikius fizikus ir lietuvių kalbos filologus, tačiau šias programas išstumia teisė ir vadyba. Nepopuliarios specialybės sunkiai „privilioja“ visas studentų grupes, todėl kai kurias programas tenka panaikinti. Nepadeda net ir LSAS'o raginimai abiturientams renkantis studijas įsigilinti į save, o ne aklai paklusti tėvų valiai ar draugų įtakai.
Dažnesnė rotacija
J. Pabrėža įsitikinęs, kad reikia keisti valstybės finansuojamų vietų „rotaciją“. Dabar kiekvienas valstybės finansuojamoje vietoje studijuojantis asmuo, nors ir prasčiau besimokantis, gali dvejus metus būti ramus. Jam nereikės mokėti net tada, kai jo balų vidurkis bus 20 procentinių vienetų žemesnis nei grupės vidurkis. Prorektorius mano, kad pažangiems studentams reikėtų suteikti galimybę patekti į valstybės finansuojamą vietą po pusmečio ar po metų.
LSAS šiuo klausimu yra panašios nuomonės. Siūloma studentų mokymosi rezultatus vertinti reguliariai po kiekvieno semestro ir tuomet daryti išvadas, ar finansuoti studentą toliau, ar investuoti į kitą – gabesnį. Taip pat siūloma, kad asmenys, kurie yra priimti studijuoti į valstybines aukštąsias mokyklas, pirmąjį semestrą už studijas nemokėtų.
Studijų programos – tarsi prekė lentynoje – rinktis dažnam tenka pagal savo (tiksliau, tėvų) kišenę, o ne pagal norą. Trumpiau sakant, studijos – brangios, paskolos – komercinės, o teisininkų greitai bus daugiau nei lietuvių kalbos mokytojų.
Universitetų reitingai – tikėti ar ne?
Gegužės mėnesio pabaigoje savaitraštis „Veidas“ tradiciškai paskelbė universitetų įvertinimus. Mažai tikėtina, kad jie labai paveiktų stojančiųjų šiemet apsisprendimą, nes egzaminų maratonas jau įsibėgėjęs ir dauguma jau apsisprendę, kur stoti, juolab kad ir pats reitingas nelabai skiriasi nuo pernykščio. Tačiau kai kurie universitetai vis tiek suskubo teisintis.
Lyderiai nesikeičia
Reitinge iš esmės nieko naujo: tarp valstybinių pirmauja Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas ir Mykolo Romerio universitetas, tarp privačių – ISM, Vilniaus universiteto Tarptautinė verslo mokykla ir Verslo ir vadybos akademija. Panaši situacija yra jau keletą metų. Lyderių trejetas nesikeičia nuo 2009–ųjų, tuo tarpu su „autsaideriais“ – kita kalba. Keista, kaip universitetas iš užimančiojo paskutinę vietą per metus dvejus gali tapti vidutinioku, o paskui vėl smukti žemyn, pavyzdžiui, VDA 2008 m. buvo 14–tas, 2009 m. – 12, 2010 m. – 7, 2011 m. – 12. Arba Lietuvos muzikos ir teatro akademija – čia jau netgi „linksmieji kalneliai“ – 2008 m. 6–ta, 2009 m. – 10, 2010 m. – 6, 2011 m. – 11. Šiaulių universitetas pastaruosius keletą metų laikosi daugmaž per vidurį.
Be prizinių vietų skirstymo, įvertinime pateikiama ir įvairaus pobūdžio informacijos apie šalies aukštąsias mokyklas: studijų programų ir dėstytojų kiekis, absolventų įsidarbinimo rodiklis, kaip aukštosios mokyklos sprendžia studentų gyvenamosios vietos bei kitas problemas ir pan.
Nueita lengviausiu keliu
Viena šių metų naujovių – specialybės paklausos darbo rinkoje kriterijus. Reitingo sudarytojai domėjosi, kaip į darbo rinką įsiliejo universitetus baigusieji pernai ir kokių alma mater absolventai dažniausiai lankėsi darbo biržoje.
Rėmęsi darbo biržos pateiktais duomenimis jie teigia, kad joje daugiausia absolventų registruojama iš Vilniaus dailės akademijos – 20,4 proc. Toliau būtų Žemės ūkio universitetas – 12 proc., trečioje vietoje – Kūno kultūros akademija (11 proc.), ketvirtoje vietoje – Šiaulių universitetas (10,2 proc.), penktoje – Klaipėdos universitetas (10 proc.).
Kai kurių universitetų nuomone, vertinimo kriterijai nebuvo objektyvūs ir reitingo sudarytojai neįsigilino į tam tikrų aukštųjų mokyklų specifiką.
Žinant lietuvių norą ir gebėjimą išvengti mokesčių, nebūtų nieko keisto, kad dalis meninių specialybių absolventų darbo biržoje registruojasi, nors ir turi autorinių užsakymų, tiesiog juos atlieka ne savo vardu.
Keistas pasirodė ir kitas vertinimas – universitete įgytos specialybės paklausa darbo rinkoje. Čia iš penkių kriterijų du buvo susiję su valstybės tarnyba. Atrodo, lyg būtų nueita lengviausiu keliu – valstybines institucijas „sugaudyti“ visai nesunku, bet to, ir informaciją iš jų gauti gerokai lengviau. Didžiąją dalį surinkti galima vien tik iš Valstybės tarnybos departamento, kuris kaupia medžiagą ne tik apie darbuotojus, bet ir apie konkursų dalyvius, pavyzdžiui, apie universitetų absolventų, 2010 m. laimėjusių konkursą į valstybės tarnybos įstaigos ar struktūrinių padalinių vadovų pareigas, arba visų lygių valstybės tarnautojų išsilavinimą pagal aukštąsias mokyklas. Pabandykite tai padaryti privačiame sektoriuje... Kažin kada sulauktumėte atsakymų.
Po mėnesio planuojama pristatyti ir šalies kolegijų reitingą, o po trijų mėnesių bus pristatytas šalies gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingas.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
