Pirmąkart stojant į universitetą sapnavau, kad stoviu ant tilto ir dainuoju, bet įkritau į upelį ir toliau dainavau. Tais metais neįstojau.
Vėl stojau į universitetą. Ir vėl sapnavau, kad dainuoju ant didelio kalno (bandžiau stoti į labai prestižinę specialybę). Tačiau sapne dangus virš manęs dainuojančios buvo rūškanas ir rausvas, lyg vakarėjant. Padainavusi, nulipau nuo kalno įsitvėrusi raumeningą vyruką. Vėl neįstojau. Dargi susilaukiau patyčių iš nedraugų, kurias didvyriškai atlaikiau.
Kitais metais prieš stojimą pradėjau sapnuoti nuostabiai gražius, žėrinčius, gėlėtus audeklus. Iš jų kirpau gėles savo suknelei. Įstojau į universitetą!
Iš studentės dienoraščio
Sapnai išpranašavo šiai studentei nesėkmes ir sėkmes stojant, tačiau nepaaiškino, kaip klostysis ateitis universitete. Kadangi studijų pradžia dažniausiai sutampa su savarankiško gyvenimo pradžia, prieš stojant į aukštąją mokyklą, sapnais remtis vis dėlto nevertėtų. Studentiško gyvenimo sėkmę lemia tik kruopštus išankstinis pasiruošimas - aiškus būtinų išlaidų planas, kurio laikomasi. Nuo būsimų finansinių galimybių, įmokų už mokslą ar studijų paskolos įvertinimo, pagrįstų vilčių ir tikslų išsikėlimo, iki pasirūpinimo būsimu būstu.
Vidurinėse mokyklose tik neseniai baigėsi mokslo metai. Egzaminus laikė beveik 50 tūkst. buvusių ir šiemet mokyklas baigusių abiturientų. Didžioji jų dalis jau rinkosi studijų kryptį ir studijų miestą. Daugeliui jų nerimą kėlė klausimai, kaip bus toliau: kokie bus egzaminų rezultatai, ar pavyks įstoti į norimą specialybę, geriausia - į nemokamą studijų vietą. O jei nepasiseks į nemokamą, ar apskritai bus galimybių studijuoti?
Nuo 3 iki 18 tūkstančių
Visų pirma išsiaiškinkime, kiek kainuoja mokslas Lietuvos aukštosiose mokyklose ir kokios specialybės yra populiariausios. Lietuvoje yra specialybių, kurių studijos kainuoja daugiau nei 18 tūkst. Lt per metus. Žinoma, tai nėra įprastos, o itin specifiškos, išskirtinio paruošimo reikalaujančios specialybės, pavyzdžiui, kompozicija ar orlaivių pilotavimas. Tokių studijų kainos nepadengia net maksimali paskolų studijoms suma. Žinoma, išsvajotąjį diplomą galima įsigyti ir gerokai pigiau. Net už šešis kartus mažesnę sumą (kiek daugiau nei 3 tūkst. Lt per metus) kainuojančias studijas siūlo kolegijos - Utenoje ir Vilniuje nebrangiai galima įgyti viešbučių administratoriaus ar gamybos vadybininko.
Tačiau brangiausios ir pigiausios studijos, žinia, nėra populiarios. Kaip rodo iš aukštųjų mokyklų surinkti duomenys, jau beveik dešimt metų iš eilės jaunuoliai siekia mokytis ekonomiką ir teisę. Tarp populiariausių patenka ir medicina bei politikos mokslai. Nors šių studijų kainos nėra tarp aukščiausiųjų, jos visgi kainuoja visai nemažai - apie 5-6 tūkst. Lt per metus.
Tačiau ir keli tūkstančiai litų dažnos šeimos biudžetui yra didelė našta. Juolab, kad vien žiniomis niekas nėra gyvas - studentui ir valgyti reikia, ir kažkur gyventi. O turint omenyje, jog dauguma studentų išvyksta mokytis į kitus miestus, finansinis iššūkis dar labiau padidėja. Kaip rodo aukštųjų mokyklų duomenys, Vilniuje ir Kaune studijuoja 74 proc. visų studentų, o pridėjus Šiaulius ir Klaipėdą, šis nuošimtis pakyla iki 90. Didžiuosiuose miestuose būsto nuoma ir nuolat brangstantis maistas suryja liūto dalį studentiško biudžeto. Brangiausiai išgyvenimas atsieina sostinėje - kad ir bendrabutyje Vilniuje gyvenančio studento išlaidos siekia bent 800 litų per mėnesį. Didžiąją dalį jų sudaro išlaidos maistui, mokesčiai už gyvenamąjį plotą, transporto išlaidos, o ir sveikata bei apranga pasirūpinti ar bent retkarčiais pasilinksminti jaunam žmogui reikia.
Paskolų sumos auga
Taigi, kaip išsilaikyti studentui? Kol tėveliai neįprato nuo mažų dienų kaupti vaiko ateities reikmėms, naudojamasi paskolų galimybėmis. Tie studentai, kurių tėvai negali padėti, kreipiasi dėl valstybės remiamos paskolos studijų kainai arba gyvenimo išlaidoms dengti. Tokios paskolos tampa vis populiaresnės.
Valstybinio mokslo ir studijų fondo duomenimis, pernai valstybės remiamą paskolą pasiėmė kone pusšešto tūkstančio studentų, kurie bendrai pasiskolino daugiau nei 26 mln. Lt. Ši suma yra 5 mln. Lt didesnė nei užpernai. Didesnioji jų dalis ėmė paskolą studijų kainai dengti (vidutinė suma apie 4700 Lt) ir įsipareigojo kas mėnesį mokėti palūkanas. Vidutinė mokėtinų palūkanų suma už suteiktas paskolas su valstybės garantija litais siekia 4,39 Lt/mėn., eurais - 16,71 Lt/mėn., tai yra apie 5 proc.
Paskolą studentai gali imti kelis kartus, tačiau bendra per visus studijų metus gautos paskolos suma negali viršyti 50 tūkst. Lt. Augant paskolos sumai didės ir mokamų palūkanų suma. Netgi paėmus paskolą studijų įmokai, rudenį mokamų palūkanų dalis bus mažesnė nei pavasarį, kuomet jau mokslo įstaigai bus pervesta paskolos dalis už pavasario semestrą. Taip pat kasmet paskolų sąlygos gali skirtis, todėl palūkanų dydžiai ar jų prieaugiai nebūtinai bus adekvatūs ankstesnių metų patirčiai. Tad svarbu atidžiai išsinagrinėti paskolos sąlygas ir savo finansus valdyti aktyviai, nes procesas sulig pasirašyta paskolos sutartimi nesibaigia.
Ką lemia uždelsimas
Paskola studijų ir pragyvenimo išlaidoms padengti yra rimtas ilgalaikis įsipareigojimas. Kaip sekasi studentams tvarkytis su tokia nemenka atsakomybės našta? Valstybinio mokslo ir studijų fondo surinktais kredito įstaigų, teikiančių valstybės remiamas paskolas, duomenimis, šiuo metu yra 6,2 proc. studijų paskolų sutarčių, pagal kurias buvo laiku neatliktos eilinės įmokos. Pradėjus gilintis į priežastis, paaiškėja, kad dėl finansinių sunkumų palūkanas mokėti vėluoja net penktadalis (18 proc.) studentų. Tačiau, remiantis Asmeninių finansų instituto surinkta informacija, pavykus susisiekti su mokėjimus pradelsusiais studentais, matyti, jog 70 proc. visų pradelsimų priežastis - finansinės disciplinos stoka.
Valstybinis studijų fondas, remdamasis kredito įstaigų, teikiančių valstybės remiamas paskolas, duomenimis, suskaičiavo, jog 2010 m. pabaigoje buvo beveik 10 proc. šių paskolų, pagal kurių sutartis nebuvo laiku atliktos įmokos. Taip pat ši institucija pasidalino patirtimi, jog bendraujant su studentais susidaro įspūdis, kad jie nepakankamai rimtai vertina būtinybę įmokas mokėti laiku ir mano, jog keliolikos ar kelių dešimčių litų įmokos uždelsimas jokios įtakos neturės.
Kodėl verta susirūpinti iš pirmo žvilgsnio smulkiais pradelsimais? Studentai - tokie pat žmonės, kaip ir visi kiti paskolas paėmę asmenys. Finansinės institucijos lygiai taip pat vertina jų kredito istoriją. Jei finansiniai reikalai paliekami savieigai, pasekmės gali būti sunkiai ištaisomos. Neatsakingas elgesys gali sutrukdyti kitais metais gauti vis dar reikalingą tą pačią paskolą studijoms. Praktikoje yra užfiksuota atvejų (apie 4 proc. visų paskolas pasiėmusių studentų), kai ir poros centų uždelstas mokėjimas sutrukdė gauti paskolą dar kartą. Be to, privalomų mokėjimų dengimas fiksuojamas kredito istorijoje, kuri yra labai svarbi kreipiantis į finansų institucijas, pavyzdžiui, dėl būsto paskolos, automobilio įsigijimo ir pan. Bloga kredito istorija paskolas jiems brangina ar netgi prarandama galimybė įgyvendinti savo svajones, pavyzdžiui, nuosavo būsto.
Kad taip neatsitiktų, reikėtų remtis asmeninių finansų taisyklėmis - juos būtina valdyti, o išlaidoms suteikti prioritetus. Prisiėmus finansinius įsipareigojimus, jų dengimui pajamų dalis turėtų būti atidedama pirmiausia, o tada planuojamos kitos išlaidos. Taip pat verta prisiminti, jog išmokant papildomas paskolos dalis, didės ir mokamų palūkanų suma, todėl į tai būtina atsižvelgti planuojant savo biudžetą. Jei vykdyti finansinių įsipareigojimų nepavyksta dėl tam tikrų pagrįstų priežasčių, būtina nedelsti ir kreiptis į finansų instituciją. Kartu bus rastas sprendimas. Tačiau svarbiausia nepalikti visko savieigai, nes pasekmės gali būti sunkiai ištaisomos ir, pavyzdžiui, kitais metais būtų prarasta galimybė pretenduoti į valstybės remiamą studijų paskolą.
Studentiško darbo dilema
Kadangi finansinė našta studijuojantiems yra didelė, be paskolos, dalis studentų ieško papildomų pajamų šaltinių. Nors pirmais studijų metais, daugumą studentų išlaiko tėvai, nedaug šeimų gali sau tai leisti, nes ir patys tėvai ne visuomet yra pajėgūs patenkinti savo namų ūkio poreikius. Todėl norint padengti būsto ir pragyvenimo išlaidas, darbas išvykusiam studijuoti į kitą miestą tampa labai svarbus.
Siekiant įvertinti, kokia dalis studentų Lietuvoje dirba, galima remtis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, kuriais 42977 (iš 67221) pagal ištęstinę, vakarinę ir neakivaizdinę formas studijuojantys studentai yra dirbantys (žiūrėti lentelę žemiau).
Tačiau oficiali nedarbo statistika neguodžia - 15-24 m. amžiaus ieškančių darbo ir šio amžiaus žmonių santykis šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 34,1 proc. Taigi, net vasaros sezonu, kai tradiciškai darbo studentams padaugėja, bendros jaunimo nedarbo tendencijos išlieka niūrokos. Todėl didelė dalis studentų pajamų šaltinio ieško užsienyje - praėjusiais metais oficialiais duomenimis iš Lietuvos išvyko daugiau nei 15 tūkst. jaunuolių nuo 20 iki 24 metų. Apskritai per 2009-2010 metus kas antras emigrantas buvo 20-34 metų amžiaus. Tikėtina, jog dalis emigravusių išvyko tam, jog užsidirbtų studijoms.
Studijų ir darbo derinimas - dar vienas iššūkis, kurį verta gerai apsvarstyti. Tikėtina, jog dėstytojai atsižvelgia ne į tai, ar studentas dirba, o ar jis spėja pasiruošti paskaitoms ir seminarams. O tai padaryti, dirbant pilnu etatu, yra nelengva. Todėl studentai, nenorėdami, kad nukentėtų studijos, renkasi darbą vasarą, naudojasi įvairių organizacijų paslaugomis, vyksta į užsienį ir ten užsidirba pinigų.
Malonumai prieš discipliną
Apibendrinant tenka priminti, mokslas kainuoja ir tam reikia ruoštis iš anksto. Studijos - tai ne tik studentiški malonumai, bet ir rimtas finansinis įsipareigojimas, kai tenka pratintis prie savarankiško gyvenimo ir buities, dengti ir studijų, ir pragyvenimo išlaidas. Todėl šioje vietoje finansinė disciplina ir kasdienių finansų valdymo įgūdžiai yra ypač svarbūs. Kodėl jų būsimiems studentams nepradėjus formuoti jau dabar - kol dar galima saugiai pagyventi pas tėvus?
