Lietuvos aukštosiose mokyklose studentų su negalia per dvejus metus padvigubėjo, tačiau mokymosi sąlygos dažnai lieka tos pačios.
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) tyrimų duomenimis, šiais mokslo metais studijuoja apie 915 studentų su negalia (2005 – 2006 akademiniais metais studentų su negalia buvo apie 530).
Pasak LSS socialinės integracijos koordinatorės Rūtos Ruolytės, tokios tendencijos nuteikia optimistiškai, tačiau, anot jos, reali situacija galėtų būti geresnė.
„Aukštosios mokyklos vis dar ne itin aktyviai įsisavina europines lėšas, kurios galėtų būti panaudotos žmonių su negalia integracijai. Trūksta kokybiškos informacijos sklaidos apie studijų prieinamumą neįgaliesiems, reikėtų stiprinti valdžios institucijų, aukštųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų dialogą. Išsprendus visa tai, prielaidų formuotis atviresniam aukštajam mokslui Lietuvoje būtų daugiau“, – teigia R. Ruolytė.
Daugiausia studentų su negalia studijuoja Vilniaus, Vilniaus pedagoginiame, Kauno technologijos universitetuose. Tarp kolegijų pirmauja Vilniaus verslo ir teisės kolegija, Šiaulių kolegija bei Kauno kolegija.
Vilniaus universitete (VU) studijuoja apie 110 studentų su negalia.
„Kol kas visiškai studentams su negalia pritaikyti tik istorijos, tarptautinių santykių ir politologijos bei filosofijos fakultetai. Bibliotekoje turime atskiras darbo vietas studentams su regėjimo negalia“, – apie įgyvendintas priemones studentams su negalia pasakojo Rasa Matonienė, dirbanti VU studentų reikalų skyriuje.
Pasak jos, planų gerinti sąlygas studijoms yra, tačiau miglotos galimybės gauti lėšų tokiems projektams.
„Galbūt nėra jaučiama ir būtinybė kažką radikaliai keisti ir kuo greičiau visą aplinką pritaikyti studentams su negalia, nes jų yra pakankamai nedidelis skaičius“, – teigė R. Matonienė.
Anot jos, studijų kokybė turėtų būti gerinama pritaikant bendrabučius, bibliotekas bei bendrą tvarką.
„Problemų daugybė: dėstytojų požiūris į studentus su negalia, knygų Brailio raštu stygius“, – anot R. Matonienės studijuoti varžo ir valstybės nustatyta tvarka: jau dvejus metus nėra specialios stojimo kvotos neįgaliesiems. Jiems taikoma bendra stojimo į aukštąją mokyklą tvarka.
Panašios problemos ir Kauno technologijos universitete (KTU).
„Mūsų universitete daugiau studentų su judėjimo negalia. Ypač dabar studentų su negalia skaičius auga, nes atsirado finansinė pagalba, o aplinkos pritaikymas ir finansai – svarbiausi kriterijai norint studijuoti“, – tvirtino KTU Sudentų socialinių reikalų skyriaus vedėja Jovita Vasauskaitė.
Pasak KTU Ūkio tarnybos direktoriaus Rimtauto Rudzevičiaus, nors daugėja studentų su negalia, amžėja finansinės galimybės jų aplinkos pritaikymui.
„Jei prieš dvejus metus projektus finansuodavo pusiau universitetas, pusiau neįgaliųjų draugija, tai dabar negauname jokių lėšų, nes universitetas vienas neįstengia skirti lėšų brangiems projektams“, – teigė R. Rudzevičius.
Regėjimo negalią turintis Aurimas Papečkys, studijas jau baigė, bet pastebi, kad dažnai jaunuolius su negalia varžo studijuoti stereotipai, o ne aplinkos pritaikymo priemonių stygius.
„Prieminių išlieka tiek, kiek mes susikuriame patys. Per paskutinius 5 metus sąlygos vis gerėja, tačiau neįgalieji yra būtent ta terpė, kur reikia skatinti inovacijas ir skirti daugiau lėšų išsilavinimui“, – pasakojo A. Papečkys.
VU studijuojantis Vytis Vyskupaitis, pastebėjo, kad aplinka gerinama dažnai nenuosekliai.
„Jei padaromas užvažiavimas, tai pastate dažnai per siauri visi praėjimai“, – teigia V. Vyskupaitis.
Anot jo, paradoksalu, kad valstybė skiria finansinę paramą studentams su negalia, bet esminės problemos universitetuose nenyksta.
LSS tyrimo duomenimis, aukštosios mokyklos didžiausią dėmesį skiria studentų su negalia fizinės aplinkos formavimui, poreikių analizei, specialioms paslaugoms.
Aukštųjų mokyklų atstovai LSS apklausoje pastebėjo, kad trūksta finansinės paramos sąlygų gerinimui, informacijos kaip tai būtų galima padaryti.
