Nemaža dalis šalies jaunuolių nebeišsiverčia be socialinės stipendijos ir, kaip pastebi aukštosios mokyklos, vis sunkiau susimoka už mokslus.
Šiuo metu jau baigti rinkti studentų prašymai socialinei stipendijai – 390 litų – gauti. Kiek realiai nuo pavasario padaugėjo prašytojų, sunku pasakyti dėl pasikeitusios sistemos, tačiau gausiančiųjų skaičius turėtų išlikti panašus kaip ir pavasarį.
Turėtų užtekti visiems
Valstybinio studijų fondo vyriausioji specialistė viešiesiems ryšiams Milda Papinigienė sako, kad pavasarį visus prašymus rinko aukštosios mokyklos, o fondas gavo tik sąrašą studentų, jau atrinktų pagal nustatytus kriterijus socialinėms stipendijoms gauti.
„Kiek realiai buvo pateikta pavasarį prašymų, nežinome“, – sako M. Papinigienė, kad fondo darbui tokia informacija nebuvo aktuali, todėl ir nebuvo jos prašyta. Jos teigimu, dabar jau daugmaž matoma, kas iš šiemet pateikusių prašymus atitinka kriterijus socialinei stipendijai gauti. Manoma, kad tokių rudenį bus panašiai tiek pat, kiek ir pavasarį.
Socialinėms stipendijoms yra skiriama tam tikra suma pinigų ir manoma, kad šiemet jos užteks visiems – nereikės sudaryti konkursinės eilės.
Vyriausiosios specialistės viešiesiems ryšiams teigimu, bene daugiausia studentų supainiojo neteisingai suprastas teisės aktų reikalavimas.
Socialinė stipendija yra skiriama našlaičiams, tad ne vienas tai ir suprato pažodžiui – prašymus teikė ir tie, kurių miręs vienas iš tėvų. Pasak M. Papinigienės, socialinė stipendija vis dėlto priklauso tiems, kurių abu tėvai mirę. Turintiesiems gyvą vieną iš tėvų, kuriam neapribotos tėvystės teisės, deja, remtis našlaičio kriterijumi negalima.
Jei ne gerės, tai blogės
Iš viso buvo pateikta daugiau kaip 12 tūkst. prašymų, o kriterijus atitinkančiųjų bus per 8 tūkst. Daugiausia socialinių stipendijų skiriama tiems, kurie gauna socialinę pašalpą.
Pasak M. Papinigienės, fondas pajamų netikrina – reikia pristatyti pažymą, kad šeima tikrai gauna mažas pajamas ir jiems skirta socialinė pašalpa.
„Gali būti ir tokių studentų, kurių šeimos pajamos labai nedidelės, bet jie nesikreipia dėl socialinės pašalpos ir nepatenka tarp gaunančiųjų socialinę stipendiją“, – aiškina ji.
Valstybinio studijų fondo vyriausioji specialistė viešiesiems ryšiams pastebi, kad socialinių stipendijų gavėjų vis dėlto daugėja. „Manau, dėl ekonominės krizės. Jei kas turėjo ką pasitaupę, jau išleido“, – kalba apie galimas priežastis ji.
Prašančiųjų skaičius labai išaugo pavasarį, ir kol kas nedrįstama prognozuoti, kaip bus ateinantįjį.
„Kaip bus pavasarį, sunku pasakyti, – sako M. Papinigienė. – Viskas priklausys nuo ekonominės situacijos: jei ekonominė padėtis negerės, tikriausiai bus panašiai kaip ir dabar.“
Prašo atidėti
Panevėžio aukštosios mokyklos taip pat pastebi, kad žmonių materialinė padėtis nėra itin gera ir krizė nesibaigė. Gal net atvirkščiai: padėtis prastesnė nei anksčiau.
Kauno technologijos universiteto Panevėžio institute taip pat netrūksta gaunančiųjų socialines stipendijas. Pasak instituto direktoriaus Žilvino Bazaro, jaunuoliui pradėjus studijuoti, šeimos materialinė padėtis dar labiau pasunkėja. Be to, daug studentų patys moka už mokslą. Pastebima, kad išaugo skaičius neišgalinčiųjų laiku to padaryti ir prašoma nors šiek tiek atidėti terminus.
„Tų, kurie negali iš karto susimokėti, tikrai nemažai. Vieni gal po vasaros būna išsileidę kelionėms ar kitiems dalykams, kitiems ir taip sunku“, – sako Ž. Bazaras.
Pasak direktoriaus, tokia galimybė studentams suteikiama, tačiau susimokėti jie vis tiek turi iki lapkričio 15 dienos, vėliausiai – iki gruodžio 1-osios, bet ši išimtis daroma labai retai.
Daliai studentų finansines problemas išspręsti padeda studijų paskola. Ž. Bazaras sako, kad vienas kitas studentas gal ir nepajėgia susimokėti, tačiau tie, kurie nusprendė baigti studijas, moka – stengiasi nemesti studijų. Tuo labiau kad daug studentų yra dirbantys, ir nebūtinai pagal specialybę. Pasak direktoriaus, studentams svarbiausia, kad už darbą gautų normalų atlyginimą.
Smarkiai šoktelėjo
Panevėžio kolegijoje šiemet gerokai šoktelėjo – maždaug penktadaliu – studentų, norinčių gauti socialinę stipendiją, skaičius. Tokių šiemet net 408, palyginti su pernai buvusiais 268.
Šios aukštosios mokyklos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Birutė Dalmantienė įsitikinusi, kad tai susiję su prasta šeimų materialine padėtimi. „Labai pasikeitė ateinantys studentai, – sako pedagogė. – Prieš 4–5 metus ateidavo daugiau silpniau besimokantys jaunuoliai. Dabar daugiausia ateina tie, kurie neturi galimybių išvažiuoti į didžiuosius miestus. Ateina motyvuotas, geras, norintis studijuoti jaunimas.“
Sostinėje ar kitame didmiestyje brangesnis pragyvenimas, tad aukštosios mokyklos ieškoma arčiau namų ir kur pigiau. Kad studentų ir jų šeimų piniginės nepilnėja, rodo ir kiti dalykai. „Sunki padėtis, kartais net skurdas akivaizdžiai matosi“, – liūdi B. Dalmantienė.
Tai pastebima ir pietaujant, ir bendrabučiuose. Pasak direktoriaus pavaduotojos, anksčiau daugelis norėdavo gyventi bendrabutyje, bet dalis greitai susirasdavo kur erdviau ir geriau gyventi. Dabar gi to kol kas nėra – gyvena susigrūdę kambariuose, nes butą nuomotis gerokai brangiau nei gyventi bendrabutyje.
Anot B. Dalmantienės, sunkmečio pamokyti studentai tapo ir atsargesni – baiminasi, kad jiems paskyrus skatinamąją stipendiją, šeima gali nebegauti socialinės paramos. Aišku, sako pedagogė, atmesti galimybės, kad tarp studentų gal ir atsiranda kas bandantis papiktnaudžiauti ir gauti gana nemažus pinigus, negalima. Tačiau jei tokių ir yra, greičiausiai nedaug.
Rikiuojasi eilės
Šiemet gerokai šoktelėjo ir studentų, prašiusių studijų paskolų, skaičius. Pernai tokių buvo iki dešimties, šiemet – 79. B. Dalmantienės manymu, tai galėjo lemti ir palankesnės skolinimo sąlygos.
„Mūsų studentas yra rajono ar miestelio atsargių šeimų studen-tas, – aiškina Panevėžio kolegijos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai. – Gal pirmais antrais metais paskolomis nepasitikėjo, gal dabar suprato, kad nėra taip blogai, kai palūkanas moka valstybė... Arba neturi kitos išeities – nėra kitų pinigų sumokėti už studijas.“
Patys mokantieji už studijas taip pat per daug gerai negyvena. Mokestį už studijas tvarko fakultetai, ir, pasak B. Dalmantienės, dar neatėjus mokėjimo terminui prie dekanų kabinetų jau rikiuojasi eilės. Prašoma bent kiek atidėti mokestį, paskirstyti mokėjimą dalimis ir panašiai. Kai kurie studentai ima akademines atostogas ar net meta mokslus.
„Pernai žiauriai tai pajutome. Tai nėra masinis reiškinys, bet iki tol niekada nebuvo, kad studentas dėl finansinių bėdų nutrauktų studijas“, – apgailestauja B. Dalmantienė.
Daiva Savickienė
