Vilius dar tik pirmakursis. Vaikinas atvyko iš Klaipėdos į sostinę, čia jis studijuoją psichologiją. Vilius gyvena Lietuvos edukologijos universiteto bendrabutyje ir pasakoja, kad skaičiuoja kiekvieną centą. Nors vaikinui kiekvieną mėnesį tėvai duoda kelis šimtus eurų, studentas aiškina, kad papildomos pajamos jam praverstų. Vaikinas jau dabar gauna 115–os eurų stipendiją, tačiau jos viskam neužtenka.
„Dauguma pirmakursių tiek dar nekenčia, nes jie yra išlaikomi tėvų. Mano pažystami ketvirtakursiai trečiakursiai, savo darbus turėdami, tai jie viską lengviau išgyvena. Kad galėčiau laisvai gyventi, nežinau 100 eurų tikrai nepamaišytų daugiau, manau 100 eurų būtų gerai“, – teigia Vilius.
Vaikinas pasakoja, kad jau dabar kas ketvirtas jo bendramokslis dirba. Esą bėgant laikui papildomai uždarbiauti ryžtasi vis daugiau studentų.
„Galvoju apie restoranus, barmenus ar panašius dalykus, kad galėčiau derinti vakarinį darbą su dieninėmis savo studijomis“, – mini jis.
Ne ką lengviau ir doktorantams
Pinigų trūksta ne tik pirmakursiams studentams, bet ir jauniems mokslininkams bei dėstytojams. Filosofijos doktorantas Tomas bibliotekose lankosi kas savaitę. Jaunasis mokslininkas rašo mokslinį darbą apie jausmų filosofiją, tačiau viso laiko savo studijų sričiai skirti negali. Mat Tomui vien iš 390 eurų stipendijos išgyventi sunku. Jam belieka su pavydu žvelgti į užsienio mokslininkus, kuriems papildomo darbo ieškoti nereikia.
„Galima pragyventi, bet tikrai ne oriai. Apie butą, apie šeimos gausinimą pagalvoti yra neįmanoma. Dėl to tiek aš, tiek kiti doktorantai na dirba kitus darbus.
Mano kaip būsimo mokslininko potencialas žymiai krenta. Mano kolegos užsienyje skiria visą laiką mokslui. Aš galiu skirti limituotą laiką. Ir tas manau labai atsiliepia ir Lietuvos švietimo ateičiai“, – teigia VDU doktorantas Tomas Šinkūnas.
Dėl tokių studentų kaip Vilius ir Tomas, Lietuvos jaunųjų mokslininkų ir studentų sąjungos prašo valdžios tesėti dar 2014–ais metais duotus pažadus ir didinti išmokas tiek paprastiems studentams, tiek jauniems mokslininkams.
„Doktorantais tampame maždaug būdami 25–26 metų. Atitinkamai tokio amžiaus žmonės turi susikūrę šeimas. Tai be abejo jie dirba kitus darbus. Kitaip jie tiesio neišsilaikys“, – sakė Jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė Milena Medineckienė.
„Trečdalis bakalauro studentų turi darbuotis, darbuotis ne šiaip, o pilnu darbo rėžimu, pilnu etatu. Magistrantų didžioji dauguma, daugiau negu pusė lygiai taip pat turi darbuotis ir na šiame kontekste kalbėti apie jų gerus akademinius pasiekimus lygiai taip pat yra sudėtinga“, – pridėjo Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas.
Prašo papildomų lėšų
Iš valdžios jaunieji mokslininkai ir studentai prašo papildomų 5 milijonų eurų. Tokiu atveju išmokos doktorantams augtų beveik trečdaliu, o paprastiems studentams dešimtadaliu.
Tiesa, ar šie pinigai bus skirti, kol kas neaišku. Nors Švietimo ir mokslo komitete parlamentarai pasisakė už papildomų 5 milijonų eurų skyrimą stipendijoms, jam dar turės pritarti ir Seimas su Vyriausybe.
„Sprendimus tikrai priims Seimas. Mes visada už tai, kad į jaunus žmones, į akademinę karjerą darančius būtų investuojama“, – komentavo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
„Vienokiu ar kitokiu būdu, kaip tas pasieks studentą mums dar nėra labai aišku. Kaip pasieks? Greičiausiai per tą krepšelio dalį. Bet tą jų palaikymą reikia didinti“, – nurodė Seimo narys Eugenijus Jovaiša.
Ar studentai gaus didesnes stipendijas, paaiškės tik galutinai suformavus kitų metų valstybės biudžetą
Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.
