Mokslo metams einant į pabaigą Linas Adomaitis ir Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) studentai susibėgo į studiją ir drauge įrašė bendrą kūrinį. Hiphopo ritmais sudėliota daina jau dabar vadinama neoficialiu studentų himnu, o autoriai džiaugiasi atskleidę pagrindines universiteto vertybes – vienybę ir nuolatinį žinių alkį. „Kalbėjome su Linu, kad tai turi būti energingas, „kabinantis“ ir šiuolaikiškas kūrinys. Kai pirmąkart atlikome jį vieno renginio metu, jau iškart po jo girdėjau, kaip žmonės švilpauja pagrindinę melodiją ir niūniuoja priedainį“, – šypsosi vienas himno iniciatorių, ASU studentų atstovybės prezidentas Skomantas Rukuiža. „Dainos tekstas turėtų būti artimas visiems studentams, nes kalba apie tai, kas veda į priekį – vienybę, draugiškumą, siekį pirmauti ir žinoti daugiau už kitus. Argi ne šios savybės mūsų kartai suteikia pranašumo?“
Studentų viziją į garsus pavertęs L. Adomaitis tikina, kad tokie projektai kelia malonias emocijas, o darbas su jaunais žmonėmis priverčia ir patį mintimis grįžti į studijų laikus: „Tas laikas, kai studijavau, labai prisidėjo prie to, ką turiu dabar. Konservatorijoje dėstydamas garso režisūrą savo mokiniams visada sakau, kad jie turi pasiimti viską, ką gali, nes tai ir bus jų ateitis.“ Atlikėjas mini, kad su ASU studentais bendrauja jau ne pirmus metus, ir džiaugiasi, kad būtent jam buvo patikėta sukurti neoficialų himną. „Visi mes esame kūrėjai. Argi užauginti medį nėra lygiai tas pats menas, kaip nutapyti paveikslą ar parašyti eilėraštį? Kad ir kur bekeliaučiau, visada stengiuosi bendrauti su kuo įvairesniais žmonėmis, tad ir šįkart buvo įdomu pajusti, kuo gyvena šie jauni specialistai. Ir, atrodo, pavyko. Man labai patiko, kad universiteto pavadinimą galima perskaityti dvejopai. „Aš noriu būti ASU“ gali reikšti, tiek tai, kad nori tapti savo srities profesionalu, tiek siekį studijuoti ASU.“
Himno žodžiams sukurti buvo paskelbtas konkursas, kurio metu kiekvienas turintis idėjų siūlė savo ketureilių variantus. Studentų ir dėstytojų mintys buvo perduotos dainos teksto kūrėjui Bjorn Andersen, kuris jas sujungė į vieną bendrą darbą. ASU bendruomenė dalyvavo ne tik teksto kūrime, bet ir patys įdainavo choro partiją.
