Į karštas diskusijas dėl aukštojo mokslo reformos įsitraukė ir rektoriai, ir profesoriai, ir politikai, ir valdininkai. Tačiau paties akademinio jaunimo balsas iki šiol dažniau skardeno tik protesto mitinguose bei piketuose. Metas ramiai išklausyti ir studentų nuomonę.
Akademinis jaunimas nenusiteikęs žaisti žodžių žaismo žaidimo ir nori konkrečių valstybės veiklos žingsnių. Pastaruoju metu visi jie buvo žengti tik atgal. Anot studentų, pirmiausia reikia apsirauti piktžoles aplink universitetus, tik po to kalbėti apie aukštojo mokslo pažangą ir sėkmingą reformą.
Nuolat garsiai kalbama, jog aukštasis mokslas yra prieinamas kiekvienam to siekiančiam. Manoma, kad užtenka vien gerų vidurinės mokyklos baigimo rezultatų ir jau visi keliai atviri - studijuoti bei po kelerių metų įgyti norimos specialybės diplomą. Tikima, kad visiems norintiems yra suteikiama galimybė studijuoti universitetuose ir kolegijose - arba valstybės finansuojamose, arba iš dalies valstybės finansuojamose ar mokamose vietose. Tačiau dar nepradėję studijuoti žino, kad mokslo kainos kyla kone kiekvieną semestrą ir mokesčių už studijas našta tampa sunkesnė nei sesija.
Pabranginus kokybė nepagerės
Jau metai, kai garsiai kalbama apie Lietuvoje įvyksiančią aukštojo mokslo reformą. 2007 m. birželio mėn. Lietuvos parlamentinės politinės partijos pasirašė susitarimą dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų. "Šiuo susitarimu partijos sieks kokybinių permainų Lietuvos aukštajame moksle ir moksliniuose tyrimuose. Susitarimo principai atveria kelius reformos įgyvendinimo darbų pradžiai", - teigė buvusi švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė. Dar visai neseniai galėjome tik spėlioti, ar pasitvirtins tokios ateities prognozės. Tačiau po to, kai mūsų Seimas priėmė prezidento Valdo Adamkaus inicijuotas naujojo įstatymo pataisas, paaiškėjo, jog visi, kurių vidurkis bus mažesnis nei 8 balai, už vieną studijų semestrą turės mokėti 520 litų. Kitaip tariant, mokslo įstaigose bus vertinamos ne studentų žinios, o jų pinigai. Tikėtina, kad ir dėstytojų vertinimuose liks mažiau objektyvumo.
"Mokslo kainos kyla, bet tai nereiškia, kad diplomo nebereikės. Galbūt jis taps dar reikalingesnis, nes jį galės turėti tik išrinktieji bei tie, kuriems nepritrūko jėgų po studijų plušėti darbuose ar drąsos ir ryžto pasiimti paskolą studijoms apmokėti. Formuojasi trys studentų rūšys, o šią diskriminaciją sukelia valstybės vykdoma politika", - savo mintis dėstė Mykolo Riomerio universiteto studentė Sandra.
Tiek studentai, tiek valdžia nori pokyčių, tačiau siūlomi variantai ir jau pradėti įgyvendinti veiksmai akademinio jaunimo netenkina. Mat keistis reikia pradėti nuo apačios - nuo universitetų, o ne iš viršaus nuleidžiant reformą. Akivaizdu, kad kol nebus bendro sutarimo tarp aukštojo mokslo politiką formuojančių valstybės pareigūnų ir akademinio jaunimo, bus mušama tik į vienus vartus ir per pačią skaudžiausią vietą - pinigus. Valdžia nori kelti studijų kainą ir sunkinti paskolų gavimo sąlygas, o studentai mano, jog kai kurių specialybių įmokos už studijas jau dabar yra akivaizdžiai per didelės: įmokėtos sumos toli gražu neatitinka teikiamų žinių.
"Nors patekau į iš dalies valstybės finansuojamą vietą ir už studijas moku vos 520 litų per semestrą, vis tiek gaila pinigų, išmestų lyg į balą. Jeigu reikėtų įvertinti įgytas žinias, galėčiau pasakyti, jog mokydamasi vidurinėje jų įgijau daugiau. Sunku išvardyti disciplinas, kurias mokėmės pirmajame ar antrajame kursuose, jau nekalbant apie jų metu išdėstytą medžiagą", - teigia MRU socialinio darbo studentė Laura. Pasak jos, ne nuo studijų kainos priklauso jų kokybė ir jokios reformos situacijos neišgelbės.
Mokslas virsta prabanga
Visai neseniai studentai su moksleiviais organizavo mitingą, siekdami, kad valdžios vyrai ir moterys išgirstų jaunimo balsą. Aukštojo mokslo padėtis labai rūpi vyresniųjų klasių moksleiviams. Jie pritaria, kad pokyčiai reikalingi, bet neketina už mokslą mokėti milžiniškų sumų. Daugelis nebeturi vilties, jog artimiausiu metu kas nors pasikeis į gera.
Akivaizdu, kad į būsimų ir esamų studentų nuomonę nekreipiama dėmesio. "Rengiame ir dalyvaujame mitinguose, plačiai diskutuojame keldami klausimą - kokia Lietuvos aukštojo mokslo ateitis? Na ir kas, kad kalbama, jog studentai yra universiteto ir net visos valstybės kaitos varomoji jėga, tačiau priimami sprendimai studentiją tik dar labiau stumia į nežinią", - pastebi Vilniaus pedagoginio universiteto studentų atstovybės narė Neringa.
Pažįstamas abiturientas Aurimas sako, kad dar nežino, kur link pasuks baigęs vidurinę - į universitetą, ar dirbti. "Svajoju apie architektūros studijas, jei pavyktų įstoti į valstybės finansuojamą vietą. Priešingu atveju ketinu dirbti ir galbūt stoti iš naujo po metų ar kitų, kai turėsiu pakankamai santaupų studijoms ir pragyvenimui. Nekantriai laukiu tos dienos, kai sužinosiu, kur įstojau ir ar teks mokėti už mokslą", - samprotauja jis.
Ne paslaptis, kad mūsų valstybės skiriamos lėšos aukštajam mokslui yra vienos mažiausių iš visų Europos Sąjungos šalių ir labiausiai neprieinamos visiems socialiniams sluoksniams. Socialiai remtinų ir nepasiturinčių šeimų gabūs vaikai priversti pamiršti savo svajones.