Kuro kainos skatina vis rečiau prisipilti pilną baką. Į parduotuvę ar darbą einame pėsčiomis. Studentai, net gaudami nuolaidas visuomeniniam transportui, namo važiuoja „tranzu“. Kaip dar galima sutaupyti?
100 litų mėnesiui
Šiaulietis Gintas kasdien prieina prie savo apdulkėjusio „Ford“ dyzelinio karavano. Patikrina, ar niekas neišplėšė durelių ir eina į darbą pėsčiomis. Nesvarbu, koks lauke oras. Autobusu važiuoja tik tada, kai vėluoja arba yra pervargęs.
Iki darbo eina 35 minutes. Kai gražus oras – 45. „Sakysite, netaupau laiko? Sutinku, kad automobiliu ar autobusu – greičiau, tačiau pasivaikščiojęs grįžti namo geros nuotaikos ir gali nusišypsoti artimiesiems“, – tikina šiaulietis.
Ginto šeima automobilį naudoja dažniausiai savaitgalio kelionėms į užmiestį arba būtinoms kelionėms mieste. Per mėnesį kurui išleidžia iki 100 litų.
„Kai įsigijau automobilį, kaimynai pašiepė – dabar jau ir iki parduotuvės kitoje gatvės pusėje važiuosi su mašina. Daugelis taip daro, tačiau įpročio vaikščioti neatsisakiau“, – pasakoja Gintas.
Kai šeimai trūksta pinigų, „fordas“ stovi po langais su keliais litrais dyzelino bake. Jei staiga susirgtų vaikai ir tektų vežti į ligoninę – būtų su kuo.
„Kodėl nevažinėju kasdien? Brangu,– sako Gintas, kuris stengiasi kuo mažiau investuoti ne tik į kurą, bet ir patį automobilį. – Techniškai tvarkingas ir saugus. Visa kita – nesvarbu.“
Kainos kandžiojasi
Benzino kaina artėja prie penkių litų ribos. Kai kuriose ES šalyse šią kartelę jau perkopė. Pavyzdžiui, Danija už kurą moka maždaug litu brangiau nei mes. Ispanija – panašiai kiek mes. Lietuvoje litras benzino vidutiniškai kainuoja apie 4,77 lito. Dyzelino – 4,58 lito.
Norvegijoje kuro kaina didžiausia Europoje. Benzinas – 6,58 lito, o dyzelinas – 6,42. Ekonomistai aiškina, jog ši naftą išgaunanti šalis kainas kelia tyčia – saugo savo rinką ir darbo jėgą nuo kitų šalių piliečių invazijos.
Lenkai už benziną moka pigiau nei mes apie 22 centus. Tiesa, dyzelinas pas juos keliais centais brangesnis.
Visiškai kitame pasaulyje gyvena kaimynai baltarusiai, kurie už litrą benzino moka 1,93 lito, o už dyzeliną – 1,99 lito. Jungtinėse Amerikos valstijose vartotojai šurmuliuoja, nes benzinas kainuoja 2,44 lito, o dyzelinas – 2,73 lito. Kitaip tariant – doleris už litrą. Prieš ketverius metus už Atlanto kuro kainos buvo dvigubai mažesnės.
Danai jau taupo
Danijoje jau aštuonerius metus gyvenantis šiaulietis Aurimas Laugalis sako, kad dažniausiai šios šalies gyventojai taupo ir vengdami transporto kamščių. Be to, tos pačios dienos ryte ir vakare kuro kaina gali skirtis viena krona.
„Dabar litras benzino kainuoja per 13 kronų. Naktį pyliausi už 12,10 kronos. Iki darbo – 15 kilometrų. Automobiliu gaunasi beveik dvigubai brangiau nei visuomeniniu transportu. Bilietai į vieną pusę kainuoja 19 kronų. Jie galioja visoms transporto priemonėms. Iš metro persėdu į autobusą. Vėliau – į traukinį“, – pasakoja Aurimas.
Danai akivaizdžiai persėda į mažesnius ir ekonomiškesnius automobilius. Aurimas sako, kad labai padaugėjo „Toyota Aygo“ arba dyzelinių „VW Lupo“ automobilių. Tokiems taikomi gerokai mažesni kelių ir ekologiniai mokesčiai. Jie gana brangūs ir dėvėti.
Minusas – šalyje nėra automobilinių dujų degalinėse. Jomis važiuoja tik įmonių keltuvai ar kitokia pagalbinė technika.
Vienam važinėti pigiausia visuomeniniu transportu. Jei dviese – pigiau mašina. Danai, kurie važinėja visuomeniniu transportu, dažnai turi du dviračius. Vienu važiuoja iki stoties. Nuvykęs į vietą, sėda ant kito dviračio – iki darbo. Būna, kad žmonės iki stoties atrieda automobiliu, kurį čia ir palieka.
Didelės nuolaidos pensininkams. Jei Aurimui mėnesinis bilietas, leidžiantis važiuoti devyniomis transporto zonomis, kainuoja 1295 kronas, pensininkas mokės 525 kronas už tris mėnesius.
Kooperuojasi
Nemažai mūsų studentų vyksta „tranzu“ – pakeleivingomis mašinomis. Studentė Eglė pasakojo pradėjusi „tranzuoti“ atsitiktinai. Pakėlė ranką, tikėdamasi, jog stabdo maršrutinį mikroautobusą, tačiau sustojo prekybinis. Nuo tos dienos nevengia šio būdo keliauti. Ypač kai grįžta iš studijų, nes tada keliauja tuščia kuprine.
Studentams „Lietuvos geležinkeliai“ bei maršrutinių autobusų bendrovės, pateikus pažymėjimą, taiko 50 procentų nuolaidą. Šiandien kelionė traukiniu į Vilnių be nuolaidos kainuoja 34,80 lito. Autobusu – apie 48 litus.
Šiaulietė pedagogė Ingrida dvi dienas per savaitę dirba Gilvyčių kaime – 25 kilometrai nuo Šiaulių. Ji dažniausiai į darbą važiuoja lengvuoju automobiliu kartu su dar keliais pedagogais.
„Šitaip gaunasi dvigubai pigiau. Autobusu kelionė į vieną pusę kainuoja apie 10 litų. Po tiek „susimetame“ už kelionę į abi puses“, – skaičiavo Ingrida.
Techniniai stebuklai
Stasys Masilionis, UAB „Šiaulių Altas“ direktorius, pasakoja apie būdus dar labiau sutaupyti. Vienas iš efektyviausių būdų sumažinti automobilio kuro sąnaudas iki 20 procentų – speciali plieno ir keramikos kapsulė, įleidžiama į kuro baką.
Šis kuro taupymo prietaisas turi medžiagų, kurios reaguoja su benzinu arba dyzelinu. Penktadaliu sumažėja kuro sąnaudos, pagerėja trauka ir išmetama mažiau kenksmingų medžiagų. Gamintojai nurodo, kad lengvojo automobilio bake jis veiksmingas 10 metų.
S. Masilionis sako, kad tokiomis priemonėmis susidomi tik labai taupantys vairuotojai. Poreikį taupyti jaučia krovinių ir keleivių vežėjai.
Kartais vairuotojai „praturtina“ savo variklius įvairiomis medžiagomis, kurios sumažina stūmoklių trintį. Taip galima laikinai sumažinti kuro sąnaudas 10-15 procentų.
S. Masilionis paminėjo vandenilio generatorius. Tai prietaisai, kurie, naudodami paprastą vandenį, gamina vandenilį ir jį paduoda į kurą. Manoma, kad įmontavus tokį generatorių į seną sunkvežimį, kuro sąnaudos gali sumažėti iki 40 procentų. Generatoriaus kaina gali svyruoti nuo 1200 iki 5000 litų.
Tačiau praktika, anot S. Masilionio, rodo kai ką kitą: „Patys tikrinome. Sutaupoma iki 30 procentų ir mažiau. Šiauliuose nė vieno generatoriaus dar nepardavėme, nes jo kaina palyginti su teikiama nauda, per didelė“.
Direktorius aiškino, kad generatoriai reikalauja nuolatinės priežiūros ir papildyti kai kurias jame naudojamas medžiagas.
Alvydas Januševičius