Studentams taupyti padeda kojos

Ku­ro kai­nos ska­ti­na vis re­čiau pri­si­pil­ti pil­ną ba­ką. Į par­duo­tu­vę ar dar­bą ei­na­me pės­čio­mis. Stu­den­tai, net gau­da­mi nuo­lai­das vi­suo­me­ni­niam trans­por­tui, na­mo va­žiuo­ja „tran­zu“. Kaip dar ga­li­ma su­tau­py­ti?

100 li­tų mė­ne­siui

Šiau­lie­tis Gin­tas kas­dien priei­na prie sa­vo ap­dul­kė­ju­sio „Ford“ dy­ze­li­nio ka­ra­va­no. Pa­tik­ri­na, ar nie­kas neišp­lė­šė du­re­lių ir ei­na į dar­bą pės­čio­mis. Nes­var­bu, koks lau­ke oras. Au­to­bu­su va­žiuo­ja tik ta­da, kai vė­luo­ja ar­ba yra per­var­gęs.

Iki dar­bo ei­na 35 mi­nu­tes. Kai gra­žus oras – 45. „Sa­ky­si­te, ne­tau­pau lai­ko? Su­tin­ku, kad au­to­mo­bi­liu ar au­to­bu­su – grei­čiau, ta­čiau pa­si­vaikš­čio­jęs grįž­ti na­mo ge­ros nuo­tai­kos ir ga­li nu­si­šyp­so­ti ar­ti­mie­siems“, – ti­ki­na šiau­lie­tis.

Gin­to šei­ma au­to­mo­bi­lį nau­do­ja daž­niau­siai sa­vait­ga­lio ke­lio­nėms į už­mies­tį ar­ba bū­ti­noms ke­lio­nėms mies­te. Per mė­ne­sį ku­rui iš­lei­džia iki 100 li­tų.

„Kai įsi­gi­jau au­to­mo­bi­lį, kai­my­nai pa­šie­pė – da­bar jau ir iki par­duo­tu­vės ki­to­je gat­vės pu­sė­je va­žiuo­si su ma­ši­na. Dau­ge­lis taip da­ro, ta­čiau įpro­čio vaikš­čio­ti neat­si­sa­kiau“, – pa­sa­ko­ja Gin­tas.

Kai šei­mai trūks­ta pi­ni­gų, „for­das“ sto­vi po lan­gais su ke­liais lit­rais dy­ze­li­no ba­ke. Jei stai­ga su­si­rgtų vai­kai ir tek­tų vež­ti į li­go­ni­nę – bū­tų su kuo.

„Ko­dėl ne­va­ži­nė­ju kas­dien? Bran­gu,– sa­ko Gin­tas, ku­ris sten­gia­si kuo ma­žiau in­ves­tuo­ti ne tik į ku­rą, bet ir pa­tį au­to­mo­bi­lį. – Tech­niš­kai tvar­kin­gas ir sau­gus. Vi­sa ki­ta – ne­svar­bu.“

Kai­nos kan­džio­ja­si

Ben­zi­no kai­na ar­tė­ja prie pen­kių li­tų ri­bos. Kai ku­rio­se ES ša­ly­se šią kar­te­lę jau per­ko­pė. Pa­vyz­džiui, Da­ni­ja už ku­rą mo­ka maž­daug li­tu bran­giau nei mes. Is­pa­ni­ja – pa­na­šiai kiek mes. Lie­tu­vo­je lit­ras ben­zi­no vi­du­ti­niš­kai kai­nuo­ja apie 4,77 li­to. Dy­ze­li­no – 4,58 li­to.

Nor­ve­gi­jo­je ku­ro kai­na di­džiau­sia Eu­ro­po­je. Ben­zi­nas – 6,58 li­to, o dy­ze­li­nas – 6,42. Eko­no­mis­tai aiš­ki­na, jog ši naf­tą iš­gau­nan­ti ša­lis kai­nas ke­lia ty­čia – sau­go sa­vo rin­ką ir dar­bo jė­gą nuo ki­tų ša­lių pi­lie­čių in­va­zi­jos.

Len­kai už ben­zi­ną mo­ka pi­giau nei mes apie 22 cen­tus. Tie­sa, dy­ze­li­nas pas juos ke­liais cen­tais bran­ges­nis.

Vi­siš­kai ki­ta­me pa­sau­ly­je gy­ve­na kai­my­nai bal­ta­ru­siai, ku­rie už lit­rą ben­zi­no mo­ka 1,93 li­to, o už dy­ze­li­ną – 1,99 li­to. Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos vals­ti­jo­se var­to­to­jai šur­mu­liuo­ja, nes ben­zi­nas kai­nuo­ja 2,44 li­to, o dy­ze­li­nas – 2,73 li­to. Ki­taip ta­riant – do­le­ris už lit­rą. Prieš ket­ve­rius me­tus už At­lan­to ku­ro kai­nos bu­vo dvi­gu­bai ma­žes­nės.

Da­nai jau tau­po

Da­ni­jo­je jau aš­tuo­ne­rius me­tus gy­ve­nan­tis šiau­lie­tis Au­ri­mas Lau­ga­lis sa­ko, kad daž­niau­siai šios ša­lies gy­ven­to­jai tau­po ir veng­da­mi trans­por­to kamš­čių. Be to, tos pa­čios die­nos ry­te ir va­ka­re ku­ro kai­na ga­li skir­tis vie­na kro­na.

„Da­bar lit­ras ben­zi­no kai­nuo­ja per 13 kro­nų. Nak­tį py­liau­si už 12,10 kro­nos. Iki dar­bo – 15 ki­lo­met­rų. Au­to­mo­bi­liu gau­na­si be­veik dvi­gu­bai bran­giau nei vi­suo­me­ni­niu trans­por­tu. Bi­lie­tai į vie­ną pu­sę kai­nuo­ja 19 kro­nų. Jie ga­lio­ja vi­soms trans­por­to prie­mo­nėms. Iš met­ro per­sė­du į au­to­bu­są. Vė­liau – į trau­ki­nį“, – pa­sa­ko­ja Au­ri­mas.

Da­nai aki­vaiz­džiai per­sė­da į ma­žes­nius ir eko­no­miš­kes­nius au­to­mo­bi­lius. Au­ri­mas sa­ko, kad la­bai pa­dau­gė­jo „Toyo­ta Ay­go“ ar­ba dy­ze­li­nių „VW Lu­po“ au­to­mo­bi­lių. To­kiems tai­ko­mi ge­ro­kai ma­žes­ni ke­lių ir eko­lo­gi­niai mo­kes­čiai. Jie ga­na bran­gūs ir dė­vė­ti.

Mi­nu­sas – ša­ly­je nė­ra au­to­mo­bi­li­nių du­jų de­ga­li­nė­se. Jo­mis va­žiuo­ja tik įmo­nių kel­tu­vai ar ki­to­kia pa­gal­bi­nė tech­ni­ka.

Vie­nam va­ži­nė­ti pi­giau­sia vi­suo­me­ni­niu trans­por­tu. Jei dvie­se – pi­giau ma­ši­na. Da­nai, ku­rie va­ži­nė­ja vi­suo­me­ni­niu trans­por­tu, daž­nai tu­ri du dvi­ra­čius. Vie­nu va­žiuo­ja iki sto­ties. Nu­vy­kęs į vie­tą, sė­da ant ki­to dvi­ra­čio – iki dar­bo. Bū­na, kad žmo­nės iki sto­ties at­rie­da au­to­mo­bi­liu, ku­rį čia ir pa­lie­ka.

Di­de­lės nuo­lai­dos pen­si­nin­kams. Jei Au­ri­mui mė­ne­si­nis bi­lie­tas, lei­džian­tis va­žiuo­ti de­vy­nio­mis trans­por­to zo­no­mis, kai­nuo­ja 1295 kro­nas, pen­si­nin­kas mo­kės 525 kro­nas už tris mė­ne­sius.

Koo­pe­ruo­ja­si

Ne­ma­žai mū­sų stu­den­tų vyks­ta „tran­zu“ – pa­ke­lei­vin­go­mis ma­ši­no­mis. Stu­den­tė Eg­lė pa­sa­ko­jo pra­dė­ju­si „tran­zuo­ti“ at­si­tik­ti­nai. Pa­kė­lė ran­ką, ti­kė­da­ma­si, jog stab­do marš­ru­ti­nį mik­roau­to­bu­są, ta­čiau su­sto­jo pre­ky­bi­nis. Nuo tos die­nos ne­ven­gia šio bū­do ke­liau­ti. Ypač kai grįž­ta iš stu­di­jų, nes ta­da ke­liau­ja tuš­čia kup­ri­ne.

Stu­den­tams „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ bei marš­ru­ti­nių au­to­bu­sų bend­ro­vės, pa­tei­kus pa­žy­mė­ji­mą, tai­ko 50 pro­cen­tų nuo­lai­dą. Šian­dien ke­lio­nė trau­ki­niu į Vil­nių be nuo­lai­dos kai­nuo­ja 34,80 li­to. Au­to­bu­su – apie 48 li­tus.

Šiau­lie­tė pe­da­go­gė Ing­ri­da dvi die­nas per sa­vai­tę dir­ba Gil­vy­čių kai­me – 25 ki­lo­met­rai nuo Šiau­lių. Ji daž­niau­siai į dar­bą va­žiuo­ja leng­vuo­ju au­to­mo­bi­liu kar­tu su dar ke­liais pe­da­go­gais.

„Ši­taip gau­na­si dvi­gu­bai pi­giau. Au­to­bu­su ke­lio­nė į vie­ną pu­sę kai­nuo­ja apie 10 li­tų. Po tiek „su­si­me­ta­me“ už ke­lio­nę į abi pu­ses“, – skai­čia­vo Ing­ri­da.

Tech­ni­niai ste­buk­lai

Sta­sys Ma­si­lio­nis, UAB „Šiau­lių Al­tas“ di­rek­to­rius, pa­sa­ko­ja apie bū­dus dar la­biau su­tau­py­ti. Vie­nas iš efek­ty­viau­sių bū­dų su­ma­žin­ti au­to­mo­bi­lio ku­ro są­nau­das iki 20 pro­cen­tų – spe­cia­li plie­no ir ke­ra­mi­kos kap­su­lė, įlei­džia­ma į ku­ro ba­ką.

Šis ku­ro tau­py­mo prie­tai­sas tu­ri me­džia­gų, ku­rios rea­guo­ja su ben­zi­nu ar­ba dy­ze­li­nu. Penk­ta­da­liu su­ma­žė­ja ku­ro są­nau­dos, pa­ge­rė­ja trau­ka ir iš­me­ta­ma ma­žiau kenks­min­gų me­džia­gų. Ga­min­to­jai nu­ro­do, kad leng­vo­jo au­to­mo­bi­lio ba­ke jis veiks­min­gas 10 me­tų.

S. Ma­si­lio­nis sa­ko, kad to­kio­mis prie­mo­nė­mis su­si­do­mi tik la­bai tau­pan­tys vai­ruo­to­jai. Po­rei­kį tau­py­ti jau­čia kro­vi­nių ir ke­lei­vių ve­žė­jai.

Kar­tais vai­ruo­to­jai „pra­tur­ti­na“ sa­vo va­rik­lius įvai­rio­mis me­džia­go­mis, ku­rios su­ma­ži­na stū­mok­lių trin­tį. Taip ga­li­ma lai­ki­nai su­ma­žin­ti ku­ro są­nau­das 10-15 pro­cen­tų.

S. Ma­si­lio­nis pa­mi­nė­jo van­de­ni­lio ge­ne­ra­to­rius. Tai prie­tai­sai, ku­rie, nau­do­da­mi pa­pras­tą van­de­nį, ga­mi­na van­de­ni­lį ir jį pa­duo­da į ku­rą. Ma­no­ma, kad įmon­ta­vus to­kį ge­ne­ra­to­rių į se­ną sunk­ve­ži­mį, ku­ro są­nau­dos ga­li su­ma­žė­ti iki 40 pro­cen­tų. Ge­ne­ra­to­riaus kai­na ga­li svy­ruo­ti nuo 1200 iki 5000 li­tų.

Ta­čiau pra­kti­ka, anot S. Ma­si­lio­nio, ro­do kai ką ki­tą: „Pa­tys tik­ri­no­me. Su­tau­po­ma iki 30 pro­cen­tų ir ma­žiau. Šiau­liuo­se nė vie­no ge­ne­ra­to­riaus dar ne­par­da­vė­me, nes jo kai­na pa­ly­gin­ti su tei­kia­ma nau­da, per di­de­lė“.

Di­rek­to­rius aiš­ki­no, kad ge­ne­ra­to­riai rei­ka­lau­ja nuo­la­ti­nės prie­žiū­ros ir pa­pil­dy­ti kai ku­rias ja­me nau­do­ja­mas me­džia­gas.

Alvydas Januševičius