Daugelis studijų metus atsimena kaip vieną smagiausių periodų savo gyvenime. Taip, mokytis tenka daug ir dažnai į galvą kemšamas žinių bagažas viršija svorio limitą, tačiau viską atperka pasisemta gyvenimiška patirtis, sutikti draugai ir dėstytojai, galų gale neatsiejamas studentavimo atributas - linksmybės. Tačiau kokiomis sąlygomis studentija gyvena dabar, kuomet pečius slegia sunkmetis ir srautai valdžios sugalvotų reformų bei pakeitimų?
Vieša paslaptis, jog studentas - tokia mįslinga būtybė, kuri sugeba išgyventi iš vos kelių šimtų litų, mėnesių mėnesiais misti bulvėmis ar makaronais, paskutinius pinigus išleisti alui, bet vis tiek išlikti sotus ir patenkintas. Šiuo metu, rodos, šiai paslaptingai būtybei savo ypatingus gebėjimus tenka perkelti į aukštesnį lygį, nes kelių šimtų nebeužtenka net būtiniausiems poreikiams patenkinti, o gyventi reikia.
Studentai dažnai vadinami išskirtine socialine grupe, tačiau valgo ši išskirtinė grupė iš labai paprastos ir neypatingos socialinės grupės kišenės - kelis šimtus litų uždirbančių, o dažnai ir bedarbių tėvų.
Laisvalaikis prie televizoriaus
Klaipėdoje studijuojanti Simona pasakojo šiuo metu neturinti jokių pajamų.
"Kol kas gyvenu padedama tėvų ir iš santaupų, kadangi vasarą uždarbiavau užsienyje. Tačiau santaupos greitai baigsis, reikės ieškoti darbo, o šiuo metu jį rasti mažai tikėtina. Gyvename dviese, buto nuoma kainuoja 500 litų, dar apie 200 atsieina komunalinės paslaugos, mokestis už televiziją, internetą. Kelionėms namo tenka išleisti apie 50-60 litų per mėnesį. Visus kitus pinigus "suryja" maistas ir kitos išlaidos. Šiuo metu bet kokias pramogas tenka užmiršti. Laisvalaikį leidžiu žiūrėdama televizorių", - sakė Simona.
Maisto produktus merginai taip pat tenka rinktis pigesnius, palaukti akcijų, o kartais visai kažko atsisakyti ir verstis su tuo, ką turi. Pagelbėja tik tai, jog nemažai maisto atsargų merginai įdeda tėvai. Mergina džiaugiasi, jog vasarą dirbdama užsienyje įsigijo rūbų ir batų, kadangi dabar šioms prekėms pinigų niekaip neužtektų, o žiema sparčiai artėja. Prasidėjęs šildymo sezonas gąsdina ne ką mažiau - juk padidės ir komunaliniai mokesčiai.
Tenka pamiršti naujus batus
Naujus batus ar žieminį paltą teks pamiršti ir studentei Sandrai. Nors senieji jau visai nusidėvėję, mergina apie naujus pirkinius gali tik pasvajoti. Gaudama 350 litų pašalpos ir dar kartais apie 100 prisidurdama iš pašalinių darbelių, studentė pasakojo bemaž kasnakt sapnuojanti pinigų medį.
"Mano pajamos nesiekia 500 litų, išlaidos - kartais net dvigubai didesnės. Vadinasi, likusių pinigų tenka reikalauti iš bedarbių artimųjų, kurie taip pat gyvena iš pašalpų", - guodėsi mergina.
Sandra dabar pamiršo visas pramogas ar sotų maistą ir galvoja, kaip užlopyti skylėtus žieminius batus. Už bendrabutį, kuriame gyvena, mergina moka 150 litų per mėnesį, vadinasi, Sandrai lieka apie 200 - 300 litų pragyvenimui. Kokybiškas maistas merginai dabar per didelis malonumas. Tenka rinktis pačius pigiausius, kartu ir prasčiausios kokybės produktus, kad netektų mirti badu. Nemažai pinigų pradangina ir sveikatos problemos.
Į tokį studento pasaulį mergina grįžo po pusmečio, praleisto Norvegijoje, kur pagal mainų programą studijavo kartu su drauge Monika.
Norvegijoje - panašios išlaidos
Monika nustebino pasakodama, jog brangia šalimi vadinamoje Norvegijoje puikiai sekėsi išgyventi beveik vien iš gaunamos stipendijos - 500 eurų.
"Norvegijoje maistui kas mėnesį išleisdavau apie 200 litų, Lietuvoje neišsiverčiu be 400 litų. Tiesa, mokestis už bendrabutį ten gana didelis - apie 900 litų per mėnesį, tačiau sąlygų nepalygintum su lietuviškomis", - pasakojo Monika.
Vos atvykusios merginos gavo atskirus, puikiai įrengtus kambarius. Studentės gavo viską - nuo patalynės iki šakučių ar šaukštų.
"Iš studijų Norvegijoje grįžau pakeliavusi, dar ir lauktuvių sau bei kitiems parvežiau", - sakė Monika.
Pragyvenimas Norvegijoje merginai atsieidavo bemaž tiek pat, kiek ir Lietuvoje. Aišku, čia derėtų prisiminti atlyginimų skirtumą. Vidutinis atlyginimas Norvegijoje apie 10 kartų didesnis negu Lietuvoje.
Kadangi mergina kol kas išlaikoma tėvų, o savų pinigų prisiduria labai nedaug, pramogas ir įvairesnį maistą tenka pamiršti. "Mielai daugiau pinigų užsidirbčiau pati, tačiau tam trukdo ne tik vyraujantis nedarbas, bet ir neigiamas požiūris į dirbančius studentus. Paskaitų tvarkaraštis nėra lankstus, dėstytojai priekaištauja dėl didesnio dėmesio darbui, o ne mokslams", - sakė Monika.
Studentams susirasti darbą šiuo metu ypač sunku. Pavyzdžiui, šių metų rugpjūčio mėnesį darbo biržoje buvo užregistruota daugiau kaip 2300 bedarbių iki 25 metų, tuo tarpu sausio mėnesį šis skaičius siekė tik kiek daugiau nei 800.
Gali tekti griebtis paskolos
Vilniuje studijuojanti klaipėdietė Eglė pasakojo sunkmečio poveikį taip pat pajutusi. "Galima sakyti, jog nėra taip blogai, kai ieškai įvairių akcijų ir pasiūlymų", - teigė mergina.
Eglei sumokėjus nuomą ir kitus mokesčius, lieka apie 400 litų laisvų pinigų. Mergina pripažino, jog beveik visi atitenka maistui. Tokiu atveju kultūrą ir pramogas tenka pamiršti - bent jau tiems, kas nemoka ieškoti. "Dabar kultūrinių renginių, kurie būtų kokybiški ir verti dėmesio, nemokamai beveik nebūna, tad kelias yra per pažintis, draugus ir išmonę", - pasakojo Eglė.
Susimokėti už mokslą Eglei taip pat teko, tiesa, tik 520 litų. "Už mokslą sumokėjau iš turėtų negausių santaupų. Bet tikiu, kad reikės paskolos pragyvenimo išlaidoms. Turiu nemažai draugų, kuriems jau teko imti paskolas iš bankų, nes nebesusitvarko su finansais", - teigė studentė. Mergina prisipažino ieškanti įvairių galimybių, kaip gauti paskolą. Skolintis iš bankų studentė prisipažino bijanti. Nepalankios sąlygos bei skola, užgulanti pečius dar net neprasidėjus savarankiškam gyvenimui, tikrai gąsdina.
Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas doc. dr. Antanas Bučinskas paskolas vadina begėdiška studentų apgavyste. "Nežinau, kur galima rasti žiauresnes sąlygas. Paskolos įstumia į ilgalaikio skolininko gretas. Gerai, jeigu jis gaus darbą staigiai. Negerų minčių turiu. Tai yra sąmokslas. Aš ne prieš bankus, bet prieš tokį jų plėšikavimą", - sako doc. dr. A. Bučinskas.
Išgyventi galima
Eglė sako, kad dabar tenka save riboti daug labiau nei bet kada, tačiau "gyventi galima".
Anot jos, įmanoma savo poreikius sureguliuoti taip, kad išgyventum ir su mažomis sumomis: vietoj kavos su grietinėle gali gerti arbatą, gali "sėsti ant dietos", gyventi trise, atsisakyti automobilio ir apskritai važiavimo namo bei susitikimo su artimaisiais, nes savaitgalis namie kainuoja mažiausiai 70 litų, daug ką gali sugalvoti.
"Teisūs tie, kas sako, jog nėra ko raudoti, bet aš pateisinu ir raudančius. Kai esi pripratęs prie patogaus gyvenimo - nebenori savęs riboti. Ir ypač pikta, kai tenka save riboti, nors pinigų turi lygiai tiek pat, kiek ir anksčiau... tik jie nieko verti", - sakė Eglė.
Mielai daugiau pinigų užsidirbčiau pati, tačiau tam trukdo ne tik vyraujantis nedarbas, bet ir neigiamas požiūris į dirbančius studentus.
Eglė RUŠKUTĖ
