Lietuvoje netyla diskusijos dėl studijų finansavimo tvarkos šalies aukštosiose mokyklose. Studentų judėjimas „Studijų revoliucija“ praėjusią savaitę kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydama teisės rinkti parašus, siekiant pakeisti mokamų ir nemokamų studijų vietų finansavimo tvarką ir dabar galiojančią rotaciją. Šio judėjimo iniciatoriai pasiryžę surinkti daugiau kaip penkiasdešimt tūkstančių parašų per kelis mėnesius ir teigia, kad tai tik pirmasis neformalaus judėjimo projektas.
„Studijų revoliucijos“ judėjimo iniciatorė Ieva Kačinskaitė Seime vykusioje spaudos konferencijoje sakė: „Neseniai įvyko pirmoji rotacija, kurioje buvo perskirstyti valstybės finansuojami krepšeliai. Galima teigti, kad rotacija neįvyko ir sieksime pakeisti rotacijos tvarką. Siekiame, kad rotacija vyktų kas pusmetį bei, kad būtų panaikinta 20 proc., kartelė, kuri demotyvuoja studentus. Studentai nėra motyvuoti mokytis – nei studijuojantys valstybės finansuojamose vietose, nei mokantys už mokslą savo lėšomis. Vykusi rotacija parodė, kad nefinansuojamos į valstybės finansuojamą vietą pereiti sudėtinga, o gavę valstybės finansavimą studentai tinginiauja. Tokia tvarka kenkia studentų motyvacijai ir konkurencingumui. Ilgainiui tai pakenks ir studijų kokybei – gali lengvėti studijų programos, bus ruošiami mažiau kvalifikuoti specialistai, o tai kenks valstybiniam ir verslo sektoriams. Tokia situacija taip pat gali didinti studentų emigraciją.“
Konferencijoje dalyvavusi iniciatyvinės grupės vadovė Eglė Bačionytė: „Tikiu, kad surinksime reikiamą kiekį parašų. Prie mūsų kviečiame prisidėti ir kitas jaunimo organizacijas bei aktyvius pavienius asmenis. Studijos turi rūpėti visiems – moksleiviams, abiturientams, tėvams ir patiems studentams. Sieksime palaikyti dialogą ir verslininkais, nes tai mūsų būsimi darbdaviai.“
Vienos iš studentų interesus ginančių organizacijų –Lietuvos studentų atstovybių sąjungos tarybos atstovas Vilius Mokūnas apie šią iniciatyvą kalbėjo: „Džiugu, kad visuomenei ir eiliniams studentams yra svarbu, kas vyksta su jų studijomis. Kalbant apie pokyčius, matome būtinybę peržiūrėti studijų rezultatų tvarką, metodiką ir apibrėžimą. Įstatymas nurodo, kad studijų rezultatai turi būti peržiūrimi po kiekvienos sesijos.“
Kalbėdamas apie magistro studijas V. Morkūnas pabrėžė, kad ir šioje sferoje trūksta aiškumo, mat aukštosios mokyklos studijų rezultatus vertino skirtingai ir pats rotacijos procesas turi būti aiškesnis.
„ Negalima kalbėti vien apie rotaciją, nekalbant apie paskolų sistemos lankstumą ir atitikimą studento poreikiams ir galimybėms. Klausimų kelia ir Konstitucinio Teismo išaiškinimas apie valstybės užsakymu finansuojamas studijas. Nėra tikslių sąvokų, kad laikoma valstybės užsakymu ir kokius kriterijus turi atitikti gerai besimokantis studentas, tad svarstytinu dalyku tampa ir studijų kainos finansavimas“, – kalbėjo V. Mokūnas.
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo opozicinės Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys, kuris, išsakydamas savo nuomonę, teigė: „Ne paslaptis, kad Seime ne kartą buvo svarstomos iniciatyvos apie aukštojo mokslo įstatymą, bet pritrūkdavo politinės valios. Studentai ryžtingai imasi parašų rinkimo, Lietuvoje piliečiai retai naudojasi savo teise dalyvauti įstatymų leidyboje. Tikimės, kad aktyvūs piliečiai prie to prisidės, išsakydami savo nuomonę tiek „už“, tiek „prieš“, diskusija yra sveikintina.“
Į klausimą, kodėl, anot I. Kačinskaitės, pirmoji rotacija neįvyko, judėjimo atstovė sakė: „ Aukštosios mokyklos ir studentų organizacijos teigia, kad rotacija vyko menkai – labai nedidelis procentas studentų perėjo iš nefinansuojamos į valstybės finansuojamą vietą.“ Jai antrindamas, V. Morkūnas teigė: „Rotacija įvyko kaip faktas, bet apčiuopiamų rezultatų nėra, nes aukštosios mokyklos skirtingai vadovavosi pateiktomis rekomendacijomis.“
