Studentai tiksliai žino ne tik mėnesio, bet ir kiekvienos savaitės, net dienos išlaidas. Brangiausiai kainuoja pačios studijos, jeigu jų neremia valstybė. Pinigai reikalingi ir specialiai technikai, priemonėms, knygoms, būstui ir maistui.
Laimė, kad nemoka už studijas
Šiaulių universiteto (ŠU) audiovizualinio meno ketvirtakursis Gelutis Rimeika džiaugiasi galimybe studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje. Vaikinui už studijas teko mokėti tik vieną semestrą ir kai šios dar nebuvo pabrangusios: „Studijos man atsiėjo tik 500 litų, pagal naująją tvarką dailės krypties studijos kainuoja 11 050 litų per metus“.
ŠU Menų fakulteto dekanas Vaidotas Janulis „Šiaulių kraštui“ patikslino, kad šį dieninių studijų mokestį dėl įvairių išimčių (dėl mažo tėvų darbo užmokesčio, jei studentas turi tik vieną iš tėvų arba yra našlaitis) galima apie 20 procentų sumažinti.
Negauna stipendijos
Dainius Stankevičius iš Jurbarko ŠU trečius metus kremta aplinkos ir profesinės saugos mokslus. Įstojęs į valstybės finansuojamą vietą vaikinas išvengė 7800 litų metinio mokesčio už studijas naštos. Dėl sunkios materialinės studento padėties, mokestį galima sumažinti iki 50 procentų. ŠU technologijos fakulteto dekanas Sergėjus Rimovskis „Šiaulių kraštui“ sakė, kad dieninio skyriaus studentų prašymai dažniausiai tenkinami.
Dainius, kaip ir Gelutis, stipendijos negauna, abiem koją pakiša aukštai iškelta pažymių vidurkio kartelė. „Kad gautum minimalią 130 litų stipendiją, reikia 9,5 pažymio vidurkio“, – sako Dainius.
Teko imti paskolą
ŠU lietuvių filologijos ir ryšių su visuomene specialybės trečiakursė kaunietė Simona Vrubliauskaitė per metus už studijas moka 6500 litų.
„Sunkiausia buvo pirmaisiais metais, kai už studijas mokėjau iš tėvų santaupų. Prastai gyvenau ir aš, ir jie. Vėliau pasiėmiau paskolą, palengvėjo“, – sakė studentė. Bet ji neramia širdimi laukia, kai reikės pradėti grąžinti paskolą.
Didžiausios investicijos – technikai
Gelutis Rimeika sako, kad gerėja sąlygos studijuoti: „Atsirado tai, ko neturėjau, kai buvau pirmakursis, – gera foto studija, montažinės, pusiau profesionalios filmavimo kameros, fotoaparatai“.
Nors visomis šiomis pagalbinėmis priemonėmis studijų metu nevaržomai gali naudotis, Gelutis pasiryžo investuoti į asmeninį fotoaparatą ir galingą kompiuterį, būtiną montuojant aukštos kokybės medžiagą. Fotoaparatą pirko už 2000, kompiuterį – už 3500 litų.
Dar prieš pradėdamas studijuoti universitete, Dainius apdairiai įsigijo spausdintuvą ir skenerį. Jei ne ši technika, dabartinės vaikino išlaidos dokumentams spausdinti ir kopijuoti būtų gerokai didesnės.
Simonai nešiojamas kompiuteris nekainavo, dovanojo brolis. Ji, kaip ir Dainius, kas mėnesį spausdinimui–kopijavimui išleidžia iki 20 litų.
Specifinė kryptis lemia papildomas išlaidas
Dabar pagrindinės Gelučio studijų išlaidos – fotografijoms ir jų rėmeliams, būtiniems įvairių atsiskaitymų metu. Kartais užtenka mažesnio formato ir daugiau darbų, kartais – mažesnio formato, bet daugiau nuotraukų. Vienam atsiskaitymui vidutiniškai vaikinas išleidžia 50 litų, jų semestro metu būna keli.
Studentas ieško būdų sutaupyti. Didelio formato spauda ant fotopopieriaus – brangi, todėl kartais naudoja kitokį, pigesnį popierių. Jis įsitikino: Vilniuje nuotraukas galima užsisakyti žymiai pigiau nei Šiauliuose. „Tiesa, tai gana rizikinga, nes iš karto negali pamatyti rezultato, tačiau po kelių bandymų, imi suprasti techninius reikalavimus“, – aiškina.
Pagrindinę studijoms reikiamą literatūrą Gelutis nesunkiai randa universiteto bibliotekoje, tačiau kas kelis mėnesius įsigyja papildomos literatūros.
„Neįperku didelio formato fotografijų albumų, kurių vienas kainuoja apie 200 litų. Tačiau kas du–tris mėnesius teorinės medžiagos literatūros iki 50 litų nusiperku“, – skaičiuoja.
Pirmaisiais studijų metais Gelutis studijavo piešimą, grafiką, tad didesnės lėšos buvo skiriamos įvairiems piešimo reikmenims įsigyti.
Būsto pliusai ir minusai
Pragyvenimas studentų bendrabutyje Dainiui per mėnesį kainuoja 129,5 lito, gyvena triviečiame kambaryje. Žiemą šis mokestis nekinta.
Vaikinas džiaugiasi, kad kambaryje yra kriauklė, tualetas, visi reikalingi baldai, gerai veikia internetas, įdėti plastikiniai langai, šilta. Ankstesniame, šiuo metu jau uždarytame bendrabutyje, internetas strigo, pro senus medinius langus košė vėjai, ant senų lovų miegoti buvo nepatogu.
Ketvirtakursis Gelutis gyvena mamos vieno kambario bute. Žiemą jam komunalinės paslaugos atsieina apie 300 litų, šiltuoju metų sezonu – perpus pigiau.
„Išlaidos priklauso nuo to, kiek laiko praleidžiu namuose. Jei daug ir ilgai sėdžiu prie kompiuterio, daugiau moku už elektrą. Tiesa, ieškau būdų taupyti, pavyzdžiui, namuose senąsias lemputes pakeičiau į taupančias elektrą. Pastebėjau, kad mėnesio išlaidos sumažėjo apie 20 litų“, – sako vaikinas.
Trečiakursė Simona pašiurpsta, prisiminusi pirmą nuomojamą vieno kambario butą, už kurį žiemą tekdavo mokėti 500 litų. Dabar didesniame būste gyvena su kambarioke, už jį daugiausia – 380 litų – moka šaltuoju sezonu. 250 litų už nuomą merginos moka perpus, kaip ir likusius mokesčius.
Duonos ir žaidimų – su saiku
Dainius skaičiuoja maistui per savaitę išleidžiantis 70–80 litų. Ar studentai vis dar bulvėmis gyvi? Dainius šypteli: „Bulvės, žinoma, nepakeičiamas dalykas, tačiau yra produktų ir be jų. Per daug neišlaidauju, kartais valgau valgykloje, bet dažniausiai gaminu pats. Dalį produktų, dažniausiai šaldytų, pavyzdžiui, kotletų, atsivežu iš namų“.
Gelutis nemėgsta nei bulvių, nei pusfabrikačių, gamindamas pats namuose „telpa“ į 100 litų maistui per savaitę.
Simona nepagaili 7 litų mėgstamos kavos puodeliui, tačiau dažniausiai dėl greito gyvenimo tempo pamiršta pavalgyti. Taupo, gamindama valgyti kartu su kambarioke.
„Jei maistui pinigų nelieka – einu į svečius“, – juokiasi. Pastarąjį gimtadienį draugų mergina prašė dovanoti maisto produktų, labiausiai pradžiugino gauti du pakeliai koldūnų.
Pramogos kuklios
Pramogauja studentai saikingai, todėl išlaidų joms neskaičiuoja. Gelutis vietoj klubų dažniau renkasi pasisėdėjimus su draugais namuose. Dainius stengiasi studentavimo su studijavimu nepainioti, tad pramogauja esant kokiai nors progai, renginiams. Simona renkasi renginius, kurių bilietams studentams taikomos nuolaidos.
Automobiliais nevažinėja
Jurbarke gyvenantis Dainius kelionei naudojasi studentų pažymėjimo teikiama 50 procentų nuolaida tarpmiestinėms kelionėms. Įveikti 130 kilometrų atstumą iki namų ekonomiška mašina vienam, jo skaičiavimais, kainuotų apie 70 litų. „Važiuodamas autobusu, sumoku 13 litų. Va, ir visa ekonomija“, – sako vaikinas. Jis taip pat naudojasi studentams taikomomis nuolaidomis drabužiams, avalynei, maistui.
Simona namo į Kauną grįžta kartą per porą mėnesiu. Važiuoti traukiniu su studentiška nuolaida jai yra pigiau nei autobusu.
Gelučio automobilis ramiai stovi „pas tėvus“.
„Nematau prasmės važinėtis automobiliu, tai milžiniškos papildomos išlaidos – degalams, draudimui. Su studentiška nuolaida autobusu į Vilnių, Klaipėdą man nuvažiuoti tris kartus pigiau nei automobiliu. Mieste gelbsti viešasis transportas: mėnesinį bilietą taip pat gali įsigyti perpus pigiau“, – sako studentas.
Išgyventi padeda tėvai ir vasaros darbas
Kiek šiuolaikiniam studentui reikia pinigų pragyventi mėnesį? Dainius skaičiuoja: „Neprabangiai pragyventi už 600 litų įmanoma. Žinoma, turi susitaikyti su tuo, kad kažko tenka atsisakyti, pavyzdžiui, pramogų, koncertų“.
Gelutis ir Simona pritaria Dainiui: 600–700 litų per mėnesį studentui dažniausiai pakanka.
Kad jų turėtų, Gelutis jau ne vienerius metus vasarą trims mėnesiams važiuoja pasidarbuoti į užsienį. Anglijoje, Vokietijoje yra dirbęs padavėju, statybų sektoriuje. Uždirbtų lėšų jam pakanka savarankiškai išgyventi visus studijų metus.
Dainius laisvą po egzaminų vasaros laiką skiria padėti tėvams, taip atsilygindamas už jam suteikiamą materialinę paramą.
Marina Visockienė