Teisėjų korupcijos skandalas Kaune iš pagrindų smogė teismų sistemai, nors gyventojų pasitikėjimas ja ir taip buvo mažiausias Europos Sąjungoje. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius žada jau Seimo pavasario sesijai pateikti šūsnį būtinų projektų tarėjų institutui įteisinti.
STT supurtė teismų sistemą
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktas tyrimas Kaune iš postų išvertė net 4 šio miesto teisėjus.
Slapta klausydamiesi telefoninių pokalbių STT agentai nustatė, kad trys Kauno miesto apylinkės teisėjai (Rimantas Bučma, Valdonė Račiūnienė ir Gerutis Varanavičius) ir laikinai Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko pareigas ėjęs Kęstutis Gudynas atskirose bylose derino sprendimus.
Iki atsistatydinimo iš pareigų K.Gudynas, be kita ko, priklausė net Teisėjų garbės teismui, tai yra svarstė teisėjus, įtartus neskaidria veikla.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius suskubo pranešti, kad viena iš valdžių (teismų sistema) apsivalo, nors ją už rankos nutvėrė STT agentai.
„Ne taip svarbu, kas nutvėrė šiuos teisėjus, bet faktas tas, kad tai ne pirmas kartas, kai sistema pradėjo realiai valytis“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė R.Šimašius.
„Eurobarometro“ duomenys (2009 m.) rodo, kad Lietuva pagal pasitikėjimo teismais lygį užima paskutinę vietą ES.
Teismais nepasitikima nuolat
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys teigia, kad gyventojai teismais nepasitiki jau daugelį metų.
„1998 metų kovą teismais pasitikėjo 16 proc. piliečių, o nepasitikėjo 48 proc., 2012 metų sausį šis rezultatas tebėra stebėtinai panašus – teismais pasitiki tie patys 16 proc., o nepasitiki 46 proc.“, – pateikė duomenis „Vilmorus“ direktorius.
Šiek tiek geriau teismų sistema vertinta 2003–2008 m., kai visuomenėje vyravo didesnis optimizmas. „Vėliau, per pedofilijos skandalą, nepasitikėjimas teismais vėl išaugo ir pasiekė ankstesnį lygį“, – pabrėžė V.Gaidys.
Dar senesni duomenys kaupiami rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijoje „Baltijos tyrimai“. 1996 m. sausį teismais pasitikėjo 24 proc. piliečių, o 2011 m. gruodį pasitikėjimo rodiklis siekė 19 proc.
Rekordiškai aukštas pasitikėjimo teismais rodiklis užfiksuotas tik du kartus – 2005 m. rugsėjį ir 2006 m. lapkritį. Tada 33 proc. žmonių pasitikėjo teismine sistema. Šiek tiek ryškesnis pasitikėjimo teismais kaip institucija augimas „Baltijos tyrimų“ apklausose pastebimas 2004 m., 2007–2008 m.
„Peršasi išvada, kad gyventojams ekonominės padėties gerėjimą pajutus „savo kailiu“, tai yra ne tik girdint apie gerėjančius šalies ekonomikos rodiklius, bet ir realiai pagerėjus žmonių finansinei padėčiai, padaugėja ir palankiau vertinančiųjų daugumos visuomenės institucijų darbą“, – teigia „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė.
Teismai visuomenės sąmonėje suvokiami kaip represinė institucija. Jos įvaizdis formuojamas remiantis asmenine arba draugų patirtimi. Neigiamą požiūrį sustiprina žiniasklaidos paviešinti skandalai.
Neteko bendravimo įgūdžių
„Vilmorus“ vadovo žodžiais, „teismai turi kažkokį nuolatinį negatyvų foną“.
„Į atvirą klausimą, kodėl respondentas nepasitiki teismais, didžioji dauguma nurodo, kad teismai yra papirkti ir neobjektyvūs“, – detalizavo V.Gaidys.
Gyventojų pareiškimus nagrinėjanti ir Nacionalinei teismų administracijai priklausanti Teisėjų etikos ir drausmės komisija nuo 2011 m. pradžios iškėlė iš viso 11 drausmės bylų. 2010 m. tokių bylų iškelta 14, o 2009 m. – tik 4.
2011 m. Prezidentės dekretais už pažeidimus, nesuderinamus su teisėjo vardu, buvo atleisti 6 teisėjai. 2002–2010 m. pareigų neteko dar 10 teisėjų.
Teisėjų etikos ir drausmės komisija teigia, kad skundų ir pareiškimų dėl teisėjų darbo ir elgesio ypač padaugėjo pastaraisiais metais. 2009 m. skundų gauta vos pusšimtis, 2010 m. padaugėjo iki 227, o praėjusiais metais sulaukta 373 skundų.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mackevičius netiki, kad teisminė sistema susitvarkys be visuomenės kontrolės. „Man keista, kad teismuose yra kažkokia savitvarka. Kaip teisėjai gali valdyti patys save?“ – retoriškai klausia H.Mackevičius.
Jis neabejoja, kad nepasitikėjimą teismais nulėmė pačių teisėjų požiūris į visuomenę. „Didžiausia problema yra ta, kad ateidamas į teismą žmogus pirmiausia susiduria su atšiauria, nedraugiška atmosfera. Ji susidarė dar sovietmečiu, kai teisėjai turėjo vaidinti griežtus, o po nepriklausomybės atkūrimo įgijo neregėtą galią“, – sako H.Mackevičius.
Pasak pašnekovo, dėl uždaros sistemos teisėjai prarado net socialinius įgūdžius bendrauti su žmonėmis ir šie bendravimo trūkumai egzistuoja jau daugelį metų.
„Nejaugi teisėjui nukris nuo galvos kepurė, jei jis padės į teismą atėjusiam žmogui, nerandančiam vienų ar kitų durų?“ – ironizavo Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius.
Ragina būti atviresnius
H.Mackevičius svarsto, kad pasitikėjimą teismais šiek tiek padidintų tarėjų instituto įteisinimas.
„Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad tarėjai buvo ir sovietmečiu, bet jų žodis teismuose nieko nereiškė. Ir jeigu tie naujieji tarėjai neturės jokios įtakos teismo sprendimui, tai bijau, kad tas tarėjų institutas nebus efektyvus ir sistema liks lygiai tokia pat uždara kaip ir iki šiol“, – sakė H.Mackevičius.
Teisingumo ministras R.Šimašius „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, kad teisminės sistemos uždarumą nulėmė tai, jog absoliučią daugumą teisėjų parengė vienintelė aukštoji mokykla – Vilniaus universitetas.
„Iš čia ir kilo daugybė interpretacijų apie teisėjų klanus, nes jie mokėsi vienoje vietoje“, – kalbėjo R.Šimašius.
Teisingumo ministras išsisuko nuo atsakymo į tiesioginį klausimą, ar jis tiki egzistuojant teisėjų klanus ir klanelius.
„Manyčiau, kad visa apimantis klanas neegzistuoja, bet problemų, kaip matome, yra. Jas iš dalies išspręstų tarėjų instituto įdiegimas teismų sistemoje“, – sakė R.Šimašius.
Teisingumo ministras teigia, kad būtinas teisės aktų pataisas tarėjų institutui įteisinti jis teiks jau Seimo pavasario sesijoje, prasidėsiančioje kovo 10 d.
Šiuo metu visų instancijų teismuose dirba iš viso 774 teisėjai.
„Spardyti“ sistemą yra lengviausia
Gintaras Kryževičius,
Teisėjų tarybos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas
Klanas, pagal žodynuose pateikiamą reikšmę, iš esmės yra nusikalstamos grupuotės sinonimas. Šio žodžio vengiu vien dėl tokios jo reikšmės. Ar yra interesų vienove pagrįstos teisėjų grupės neigiamu šio reiškinio aspektu? Deja, tokių neigiamų dalykų pasitaiko. Tai parodė įvykiai Kauno teisme, ir negaliu to paneigti, o jei bandyčiau neigti, būčiau nesąžiningas sistemos ir joje dirbančių puikių kolegų atžvilgiu. Kaip tokius neigiamus reiškinius išgyvendinti? Manau, kad mes, teisėjai ir teismų savivalda, pajėgūs tai padaryti. Įgyti visuomenės pasitikėjimą – tai ne bulvę užauginti. Tai yra ilgas, sunkus procesas, reikalaujantis kantrybės, o kartais ir tokių sukrėtimų kaip Kaune. „Spardyti“ sistemą yra lengviausia tada, kai nejaučiama atsakomybės už vienos iš valdžių autoritetą, nesuvokiant, kad „spardoma“ mūsų visų Lietuva. Teismai per metus išnagrinėja per 200 000 bylų, panaikinami ar pakeičiami tik keli tūkstančiai teismuose priimamų sprendimų. O ar kas nors žino, kokias krūvas dokumentų per metus perskaito teisėjai, kiek ištisų valandų praleidžiama ruošiantis byloms ir rašant sprendimus? Suprantama, privalome atsiverti permainoms. Kalbu ir apie mūsų pačių visiškai ir besąlygiškai palaikomą tarėjų institutą, kaip visuomenės tiesioginio dalyvavimo vykdant teisingumą ir visuomenės kontrolės atstovavimu formą.
Teisėjai yra profesionaliu pagrindu veikiantis teisininkų korpusas. Mes neturime teisės, suvokdami savo priedermes, viešai ginčytis su puolančiais, nepatenkintais konkrečiais sprendimais konkrečiose bylose, dar daugiau „rėkiančiais“ slaptu tikslu sugniuždyti ir/ar taip paveikti sprendimus. Nepavyks. Todėl populistiškai nesivaikysime reitingų. Teisėjų taryba visada ir visur gins sąžiningus ir principingus teisėjus.
G. Stanišauskas
