Tarnyba teigia, kad ne visada užtikrinamas atsakomybės neišvengiamumas, pažeidėjams ne visada įteikiami registruoti laiškai su nusižengimo protokolais, kartais bylos nagrinėjamos padrikai.
STT siūlo užtikrinti atsakomybę transporto priemonės savininkui, jeigu jis pateikė netikslią informaciją apie pažeidimo metu automobilį vairavusį asmenį, didinti baudas už duomenų nepateikimą ir įteisinti juridinio asmens atsakomybę, jeigu jis nepateikia duomenų apie bendrovės automobilį vairavusį ir pažeidimą padariusį asmenį.
Teisėsaugos institucija šią išvadą padarė analizuodama Lietuvos kelių policijos tarnybos ir apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų veiklą.
„Viena iš didžiausių korupcijos priežasčių yra nebaudžiamumo jausmas šalyje. Greita, teisinga, principinga nuobauda už KET pažeidimus galėtų prisidėti prie teisingumo jausmo stiprinimo Lietuvoje“, – STT išplatintame pranešime cituojamas tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus.
STT teigia, kad įgyvendinus jų siūlymus, pažeidimai dėl greičio viršijimo būtų išaiškinami sparčiau ir efektyviau, be to, sumažėtų galimybės išvengti administracinės atsakomybės.
Policijos departamentas per tris mėnesius nuo išvados gavimo dienos turėtų pateikti informaciją STT, kaip įvykdyti ar numatomi vykdyti pateikti pasiūlymai.
Galima korupcijos rizika
Išvadoje teigiama, kad nenustatytas aiškus funkcijų paskirstymas tarp KET pažeidimus tiriančių policijos įstaigų.
Tvirtinama, kad policijos įstaigose neužtikrinamas tolygus darbo krūvio pasiskirstymas.
Pavyzdžiui, Vilniaus vyriausiajame policijos komisariate teko nagrinėti 34 proc. visų pažeidimų, tačiau įstaigoje dirba tik 22 proc. administracinius nusižengimus nagrinėjančių pareigūnų ir darbuotojų.
„Administracinių nusižengimų nagrinėjimo procesas šiame apskrities vyriausiajame policijos komisariate užtrunka gerokai ilgiau nei kituose komisariatuose“, – tvirtinama tarnybos išvadoje.
Joje minima, kad nenustatytas administracinių nusižengimų nagrinėjimo eiliškumas, todėl kai kurios bylos lieka neišnagrinėtos.
Taip pat pranešime rašoma, kad transporto priemonės savininko apie užfiksuotą KET pažeidimą neprašoma pateikti visų privalomų kito vairavusio asmens duomenų, todėl sudaromos sąlygos transporto priemonės vairuotoju nurodyti bet kurį kitą žmogų.
STT teigia, kad tobulintini dokumentų įteikimo būdai, nes registruotų laiškų neįteikimas ar neatsiėmimas yra būdas išvengti administracinės atsakomybės.
„Ne visada paskiriamas už administracinio nusižengimo nagrinėjimą atsakingas pareigūnas, todėl administracinio nusižengimo protokolas nebūna suformuotas ir išsiųstas, o pasibaigus dvejų metų administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo terminui, teisena automatiškai nutraukiama“, – tvirtina tarnyba.
Neužtikrinamas atsakomybės neišvengiamumas
STT akcentuoja, kad nenurodžius vairavusio asmens duomenų, transporto priemonės savininkui ar valdytojui surašomas administracinio nusižengimo protokolas už duomenų nepateikimą, tačiau tokiais atvejais nusižengęs asmuo lieka nenustatytas, o nagrinėjimas nutraukiamas pasibaigus terminui.
Pabrėžiama, kad ne visada laikomasi reikalavimo, kad kitą vairavusį asmenį turi nurodyti transporto priemonės savininkas.
Be to, nenustatyta pareiga tikrinti nurodyto vairavusio užsienio šalies piliečio tapatybės ir buvimo Lietuvoje fakto, todėl transporto priemonių savininkai, siekdami išvengti administracinės atsakomybės, gali pateikti klaidingus duomenis apie vairavusį užsienietį.
STT teigia, kad juridiniai asmenys gali išvengti atsakomybės, kai jiems priklausančios transporto priemonės užfiksuojamos viršijančios greitį.
„Vadovui nustatyta pareiga pranešti jo vadovaujamam juridiniam asmeniui priklausiusią transporto priemonę vairavusio asmens duomenis, jeigu buvo įteiktas pranešimas apie užfiksuotą KET pažeidimą. To nepadariusiam juridinio asmens vadovui paskiriama nuobauda dėl duomenų apie transporto priemonės naudotoją nepateikimą, tačiau šios nuobaudos paskyrimas nepadeda išnagrinėti administracinio nusižengimo“, – pabrėžiama išvadoje.
Taip pat rašoma, kad į Administracinių nusižengimų registrą įkeliami ne visi dokumentai. Tai pasunkina galimybes patikrinti, ar byloje sprendimas buvo priimtas vadovaujantis įstatymais.
Siūlo tobulinti sistemą
STT siūlo atskirti KET pažeidimus tiriančių policijos įstaigos funkcijas ir nustatyti atvejus, kada pažeidimų tyrimą atlieka Lietuvos kelių policijos tarnyba.
Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų vadovai raginami užtikrinti tolygų pareigūnų ir darbuotojų darbo krūvį, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo trukmė būtų kuo trumpesnė.
Tarnyba ragina svarstyti dėl Administracinių nusižengimų registro tobulinimo galimybių.
„Nustatyti administracinių nusižengimų nagrinėjimo eiliškumą ir jo laikymąsi užtikrinančias priemones, taip pat sustiprinti vidaus kontrolę, kad anksčiau užfiksuoti administraciniai nusižengimai būtų išnagrinėti pirmiau nei vėliau užfiksuoti nusižengimai arba nustatomi kiti pakankamai aiškūs ir apibrėžti kriterijai, kuriais remiantis pasirenkamas nusižengimų nagrinėjimo eiliškumas, pavyzdžiui – pažeidimo mastas, pavojingumas“, – tvirtina tarnyba.
STT siūlo tobulinti registruotų laiškų įteikimo tvarką ir svarstyti galimybę šių laiškų siuntimą prilyginti teismo procesinių dokumentų siuntimui.
„Priėmus sprendimą tobulinti registrą ir jį patobulinus, šaukimų ir kitų dokumentų įteikimo būdą papildyti policijos pareigūno tiesioginiu įteikimu“, – pabrėžiama tarnybos siūlymuose.
Taip pat STT siūlo svarstyti galimybę didinti baudas už duomenų nepateikimą, kad jos būtų lygios arba didesnės už baudas dėl greičio viršijimo bei taikyti administracinę atsakomybę, nepasitvirtinus transporto priemonės savininko ar kito asmens pateiktai informacijai apie pažeidimo padarymo metu transporto priemonę vairavusį asmenį.