Tarnybos specialistai nustatė, kad procesas turi teisinio reguliavimo sprangų: nėra budinčių globėjų atrankos proceso, kokiam globėjui atiduoti vaiką, kai globėjų yra mažiau nei vaikų, kuriems reikia perduoti prižiūrėti.
„Neskaidri procedūra sudaro galimybę vieniems gauti atlygį už vaikų priežiūrą sutarties galiojimo metu ir neprižiūrėti nei vieno vaiko, o kitiems globotojams perduoti prižiūrėti vaiką (-us) ir vykdyti sutarties įsipareigojimus, kai priežiūros reikalaujančių vaikų poreikis yra didesnis nei sudariusių sutartis budinčių globotojų tam tikroje savivaldybėje“, – rašoma pranešime.
Pavyzdžiui, jeigu yra du globėjai, o vaikų yra trys: ar vienam globėjui atiduoti visus tris vaikus, ar paskirstyti taip, kad vienam, kuris turi mažiau vaikų, būtų atiduodami du, o turinčiam daugiau vaikų – vienas.
Pranešime teigiama, kad nesant tinkamai reglamentuotos budinčio globotojo atrankos, ne tik didėja nesąžiningo ir neproporcingo globotojams darbo krūvio paskirstymo, bet ir neefektyvaus savivaldybės lėšų panaudojimo rizika.
„Sudaromos sąlygos pasielgti neskaidriai ir nesąžiningai“, – teigia STT.
Pranešime taip pat rašoma, kad vaiko tėvams siekiant nustatyti laikinąją globą iki išvykimo iš Lietuvos ir laiku nesikreipiant į institucijas, atsiranda galimybė besikreipiančių tėvų ir procedūrą atliekančių savivaldybės ar Įvaikinimo tarnybos darbuotojų galimai nesąžiningiems susitarimams, siekiant paslaugą gauti greičiau.
„Šios aplinkybės leidžia manyti, kad budinčių globotojų atrankos ir vaiko laikinosios globos ar rūpybos tėvų prašymu nustatymo reglamentavimas galėtų būti skaidresnis ir objektyvesnis“, – rašoma pranešime.
