Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Generalinės prokuratūros prokurorai persekioja žurnalistus, o ne rūpinasi skandalingai žlugusio banko „Snoras“ akcininkų sugrąžinimu į Lietuvą.
Prokurorai ir STT agentai nenutraukia informacijos apie „Snorą“ nutekinusio asmens paieškų, tačiau akivaizdu, kad praėjus lygiai pusmečiui, bendros dviejų teisėsaugos institucijų pareigūnų pajėgos negali pasakyti, kada tiksliai paaiškės, kas buvo informatorius.
Šis tyrimas jau panašėja į kuriozą, mat pareigūnai ėmė narplioti ne tik viename didžiausių šalies dienraščių skandalingą publikaciją apie banko griūtį paskelbusio žurnalisto Arvydo Lekavičiaus, bet ir portalo Balsas.lt redakcijai priklausančio mobiliojo interneto įrenginio „Vodafone“ kelionių maršrutus.
Panašu, kad tik mūsų valstybėje žurnalistai, paskelbę apie „Snoro“ banko problemas ir tokiu būdu padėję pirmiesiems indėlininkams susigrąžinti santaupas, tapo teisėsaugos taikiniais.
Absurdiški kaltinimai
Kone du dešimtmečius Lietuvos spaudoje rašantis ir didžiulį atgarsį sukėlusį straipsnį apie artėjančią „Snoro“ griūtį, tiesa, anonimiškai, neskelbdamas savo pavardės, publikavęs žurnalistas A. Lekavičius savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ pasakojo, kad du kartus dalyvavo STT ir Generalinės prokuratūros apklausose.
„Aš kategoriškai atsisakiau įvardyti savo šaltinį ir pareiškiau, kad įstatymas man suteikia teisę tai daryti“, – sakė žurnalistas A. Lekavičius.
Ne pirmą sykį į teisėsaugos akiratį dėl iš anksto spaudoje paviešintų ikiteisminio tyrimo duomenų patekusį žurnalistikos profesionalą bene labiausiai nustebino, kad pareikšdami oficialius įtarimus galbūt pagrindiniu informacijos žiniasklaidai nutekintoju laikomam buvusiam Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojui Vytautui Giržadui generalinio prokuroro Dariaus Valio vadovaujami prokurorai tarsi iš lubų užrašė blaiviu protu sunkiai suvokiamus kaltinimus.
Jie skambėjo taip: „Nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku V. Giržadas A. Lekavičiui perdavė informaciją apie „Snorą“. Taip kaip iš tiesų tada galėjo perduoti šią intriguojančią žinią?
Tardė niekuo dėtus žmones
Žurnalistas A. Lekavičius pasakojo, kad įsisiūbavus „Snoro“ išdaviko paieškoms iš patikimų šaltinių sužinojo, jog jo automobilyje ir Druskininkuose esančiame name specialiosios tarnybos sumontavo klausymosi įrenginius.
„Bene labiausiai stebina, kad kai kuriuos mano draugus pareigūnai sustabdydavo tiesiog gatvėje ir nusiveždavo į apklausas. Vienam bičiuliui net keturias valandas teko praleisti STT būstinėje, o paskui valandą Generalinėje prokuratūroje. Visų jų buvo klausiama, iš kur gavau informaciją apie „Snorą“, – stebėtinai keisti pareigūnų veiksmai šokiravo daug metų apie organizuotas banditų gaujas ir korumpuotus teisėsaugininkus rašantį žurnalistą.
Prieš kurį laiką STT tyrėjas Vytautas Rožanskas, redakcijos žiniomis, nesėkmingai vykdantis „Snoro“ išdaviko paieškas, kreipėsi net į portalo balsas.lt redakciją.
Agentams parūpo, kas iš interneto svetainės balsas.lt darbuotojų nuo praėjusių metų birželio naudojasi redakcijai priklausančiu „Vodafone“ įrenginiu.
„Balsas.lt savaitės“ paprašytas pakomentuoti tokius redakciją nustebinusius STT veiksmus, V. Rožanskas telefonu atsakė: „Aš jums neteiksiu jokių duomenų. Jei manote, kad turite dominančios informacijos, būtinai jus išklausysime, tačiau turėsite atvykti pas mus ir papasakoti apie tai. Deja, jokios informacijos negalėsiu jums pateikti, nes tyrimą kontroliuoja prokuroras Darius Čaplikas.“
Šnipų žaidimai
Kaip „Balsas.lt savaitę“ informavo Generalinė prokuratūra, D. Čaplikas per Žolinių šventę patyrė infarktą ir šiuo metu yra gydomas ligoninėje.
Artimiausiu metu turėtų būti paskirtas naujas prokuroras, kuris tęs pradėtas „kurmio" paieškas.
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui vadovaujantis Simonas Slapšinskas buvo atviresnis, jis atskleidė dar keistesnes tyrimo aplinkybes: „...reikšmės ikiteisminiam tyrimui turi ne telefoniniai pokalbiai, vykę portalo balsas.lt darbuotojų naudojamu mobiliojo interneto įtaisu „Vodafone“, o informacija apie asmenį, kuris šiuo įtaisu atsiuntė anoniminį elektroninį laišką į STT tarnybinę stotį.“
Anot S. Slapšinsko, šių metų pradžioje STT pasiekusiame anoniminiame laiške buvo minimos konkrečių asmenų, kurie galėjo perduoti informaciją apie „Snoro“ banką, pavardės.
Tokie teiginiai stebina ne tik autoriaus kalbintus žurnalistus, bet ir informacinių technologijų specialistus. Vakarų šalyse jau seniai nebe naujiena, kad specialiosios tarnybos ir išradingi programišiai sėkmingai perprogramuoja ar perdubliuoja svetimus interneto įrenginius ir pasinaudodami jais viešojoje erdvėje paskleidžia įvairias melagingas žinias, šmeižtą.
TIK FAKTAI
2011 metų lapkričio 15 dieną pirmajame puslapyje dienraštis „Lietuvos rytas" išspausdino šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės nuotrauką. Antraštė virš jos skelbė „Įsakymas: sutrypti Lietuvos bankus“. Lietuvos bankais vadinami visi ne skandinavų kapitalo bankai.
Tą pačią dieną interneto svetainėse pasirodė pranešimas, kad panaikinta „Snoro" licencija.
Jau kitą dieną viešai paskelbiama, kad „Snoro“ bankas nacionalizuojamas.
2011 metų lapkričio 24 dieną Lietuvos banko valdyba nusprendė pradėti „Snoro“ bankroto procedūrą. Tą pačią dieną Londone sulaikyti Vladimiras Antonovas ir Raimundas Baranauskas. Jau kitą dieną abu bankininkai buvo paleisti už solidų piniginį užstatą.
Šių metų vasario 15 dieną FNTT direktorių Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją V. Giržadą atleido tuometinis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. Jis įsakymus pasirašė gavęs Valstybės saugumo departamento informaciją apie poligrafu atliktus šių pareigūnų tyrimus, kuriais siekta išsiaiškinti, kas galėjo atskleisti informaciją apie teisėsaugos veiksmus dėl „Snoro“ banko.
Abu buvę FNTT vadovai kategoriškai neigia kaltę ir tokias kalbas vadina prasimanymais
