Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra ta institucija, su kuria tarnautojai nori turėti mažiausiai reikalų. “Be reikalo”, - sako Žimantas PACEVIČIUS, STT direktorius, raginantis tarnautojus nebijoti kreiptis į STT ir pranešti bet kokią informaciją, kuri padėtų STT operatyvininkams sučiupti korumpuotus valdininkus. Kitąmet sumažinus valstybės institucijų finansavimą gali padaugėti bandymų prie valdiškos algos prisidurti nusikalstamais būdais. Prabilusi apie šią grėsmę STT ieško būdų, kaip su mažesniu finansavimu neužleisti išsikovotų pozicijų kovoje dėl skaidrumo.
- Ar sunkmečio periodu fiksuojate korupcijos padidėjimą? - paklausėme Žimanto Pacevičiaus, STT direktoriaus.
- Pradėkime nuo to, kad kyšininkai nėra patys neturtingiausi žmonės... Nenorėčiau krizės sieti su korupcijos padidėjimu, deja, sąsajų yra. Tarkime, kelių policijoje, su kuria dauguma susiduriame, situacija yra pablogėjusi. Pareigūnai, kuriems anksčiau pakakdavo atlyginimo, šiandien dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, turtinių įsipareigojimų, gali kitaip elgtis. Kelių policiją paminėjau tik kaip pavyzdį, manau, korupcijos rizika yra padidėjusi visose įstaigose. Prieš dvejus metus jau buvome pasiekę ženklaus pagerėjimo. Tačiau smunkant ekonomikai turtinių nusikaltimų paprastai daugėja, tad manau, jog korupcijos lygis, deja, didės.
- Pasigirsta perspėjimų, kad mažėjant įstaigų biudžetams ir tarnautojų atlyginimams, galimai didės šešėlis viešajame sektoriuje. Esą sprendimus priimantys žmonės, kaip jūs vadinate “ne patys neturtingiausi”, norės išlaikyti įprastą pajamų dydį ir gali ryžtis nusikaltimams. Kaip turėtų elgtis tarnautojas, jei neturi įrodymų, tačiau jaučia, jog jo įstaigoje vyksta kažkas nešvaraus?
- Patarimas labai paprastas. Jei tarnautojai mano, jaučia, kad įstaigos ar skyrių vadovai veikia neskaidriai, kažką proteguoja, permoka už paslaugas ar pan. - tegu tarnautojai drąsiai ateina į mūsų tarnybą ar jos padalinius ir suteikia tą informaciją. Mes pasirengę išlaikyti žmogaus anonimiškumą, įvertinsim ir patikrinsim tą informaciją. Pasitarsime ir susitarsime dėl žmogaus dalyvavimo šitam procese, veiksime taip, kad jokiais būdais nepakenktume žmogui, kuris demonstruoja pavyzdinį nepakantumą galimai korupcijai.
- Premjeras Andrius Kubilius yra sakęs, kad 30 proc. 2008 m. per viešuosius pirkimus išleistų pinigų buvo išleista neefektyviai. Kaip vertinate viešųjų pirkimų situaciją? Ar pakankama kontrolė, pažeidimų išaiškinamumas?
- Viena iš mūsų baudžiamojo persekiojimo krypčių yra persekiojimas viešuosiuose pirkimuose. Labai neblogi praėjusių ir šių metų STT rezultatai rodo, kad viešuosiuose pirkimuose yra daug problemų. Premjeras yra teisus, pirkimų efektyvumas gali būti žymiai geresnis. Firmų atstovai itin džiaugdavosi metų pabaiga, kai institucijos turėdavo išleisti pinigus. Tuo metu būdavo labai sukeliamos kainos. O korupcijos klausimas išlieka labai aktualus. Tai nebūtinai “otkatai”, dažnai būna tiesiog kai kurių įmonių protegavimas, ypatingų sąlygų joms sudarymas.
Mums sprendžiant šią problemą iškyla keletas trukdžių. Jeigu paimam oficialius dokumentus, kuriuos gauna Viešųjų pirkimų tarnyba, sunku ką nors juose įžvelgti. Dažnai nusikalstamų susitarimų, protekcijų tuose popieriuose nepamatysi. Tai gali atskleisti tik operatyvinis darbas, mes jį darome. Beveik visa nusikalstama veika, kurią pavyko nustatyti, atskleista operatyviniu būdu. Tai ilgalaikiai ir labai brangūs tyrimai. Pirmiausia tai nesąžiningų valstybės tarnautojų problema, bet taip pat ir firmų. Teko verslininkų klausti, kodėl jie taip elgiasi. Atsako – nemokėsi, nelaimėsi konkurso. Kol taip valstybėje yra, darbo mums užteks. Svarbiausia, kad nė vienas popieriuose švariai atrodantis nesąžiningas tarnautojas negali būti ramus, galbūt mes žinome daugiau nei jam norėtųsi. Toks mūsų darbas. Jei patys tarnautojai būtų labiau nepakantūs korupcijai, nesąžiningiems viešiesiems pirkimams, ir informuotų STT apie negražius dalykus, vykstančius jų įstaigose, nusikaltimų išaiškinamumas būtų dar didesnis.
- Tačiau tarnautojų informacija gali nepasitvirtinti. Juolab konkuruojančių įmonių, kurios užverčia įvairias institucijas skundais. Juk skundimas, tegu ir nepagrįstas, jau savaime pakenkia tam, kuris skundžiamas?
- Manau, kad dažnai taip ir būna – Viešųjų pirkimų tarnyba skundų gauna daug. Jei oficialūs dokumentai neatitinka reikalavimų – tai ne mūsų kompetencija. Bet jai kas praneš, kad žino apie galimą nusikalstamą susitarimą, tada jau mes imsimės šią informaciją tikrinti ir tirti. Geriau keli nepagrįsti skundai nei visuotinė tyla ir pakantumas korupcijai.
- O ką daryti, kai žmogus neturi įrodymų, tačiau turi nepatvirtintos informacijos apie korumpuotas įstaigas ar pareigūnus, girdėjo šnekas?
- Kai šnekama, kad, tarkime, į savivaldybę be 20 tūkstančių neužeisi, tai mums nieko nepasako. Jei pasakoma konkreti pavardė, kad, tarkim, Pavardenis ima, mums tai jau įdomu. Žinoti neužtenka – su abstrakčiu žinojimu į teismą nenueisi, mums reikalingi įrodymai. Įrodymus tokiose bylose surinkti sunku ir brangu.
- Ar mažėjant įstaigų, taip pat ir STT finansavimui, atsiranda geresnės galimybės išvengti bausmės?
- Jeigu vienu sakiniu – taip. Tačiau kiek tik leis finansinės galimybės, stengsimės, kad kyšininkai negalėtų džiaugtis mažėjančiu STT finansavimu. Neigiamos pasekmės gali pasireikšti mažesne tyrimų teritorine apimtimi, didesne koncentracija tuose miestuose, kur STT turime padalinius. Bet tai nereiškia, kad neatvažiuosime į Tauragę ar Skuodą, kad mažuose miesteliuose korumpuoti valdininkai, pareigūnai gali miegoti ramiai.
- Ar STT ligšiolinė veikla davė apčiuopiamų rezultatų?
- Tikrai yra kuo pasigirti. Palyginome keleto šalių kovos su korupcija institucijas pagal dirbančių žmonių skaičių ir rezultatus – iškeltų baudžiamųjų bylų skaičių. Paaiškėjo, kad STT baudžiamojo persekiojimo rezultatai vieni iš geriausių. Šiandien galiu tvirtai pasakyti, kad mūsų tarnyba dirba gerai. Tokios išvados dar 2005 m. priėjo ir užsienio ekspertai. Gal norėtųsi daugiau to efektyvumo, bet palyginti su kitomis tokio pobūdžio institucijomis ir įvertinus turimus išteklius, mes dirbame efektyviai.
Korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje yra mažesnis nei kitų valstybių, tarp jų ir kaimynų latvių, su kuriais daug bendradarbiaujam. Latvijoje rodiklis siekia 5, Lietuvoje - 4,6. Ką tai reiškia? Kai praeitais metais pradėtos viešai gvildenti LEO LT problemos, aš maniau, kad tas indeksas mažės (10 balų prilygsta minimaliam korupcijos lygiui - red.). Vėliau atlikome ikiteisminių tyrimų Seime, savivaldybėse, kitur, kuriuose įtarimai buvo pareikšti aukštiems pareigūnams. Po šitų įvykių žmonės turėjo susidaryti nuomonę, kad Lietuvoje korupcija yra didelė, tačiau su ja vyksta bekompromisė kova.
Tačiau svarbus ne tik baudžiamasis persekiojimas. Svarbi ir korupcijos prevencija bei gyventojų švietimas. Apklausos rodo, kad užpraeitais metais tik 18 proc. žmonių žinojo, kur kreiptis dėl korupcijos faktų. 2008 m. žinančiųjų buvo jau 42 proc.. Skleisti informaciją visuomenei padėjo užrašai ant autobusų, troleibusų, lipdukai policijos automobiliuose, plakatai, socialinė reklama per televiziją (klipus darėm už ES lėšas). Štai ir rezultatas – žmonės sužinojo, kur kreiptis. Padaugėjo pareiškimų, atitinkamai – tyrimų. Vadinasi, investicijos į visuomenės švietimą pasiteisino.
- Korupcijos suvokimo tyrime klausiama, kaip žmonės pasitiki institucijomis. Vienais metais Valstybinė mokesčių inspekcija buvo apačioje, paskui šoko į viršų. Dar vėliau sekė skandalai su ja dėl viešųjų pirkimų. Ar tai reiškia, kad STT nėra neliečiamų įstaigų?
- Lietuvoje tokių įstaigų nėra. Jeigu yra informacija, turime patikrinti. Neliečiamųjų nėra. Labai gerai, kad STT pavaldi Prezidentui ir Seimui. Tad niekas negali daryti įtakos mūsų veiklai.
- Kiek STT bylų pasiekė teismą?
- Pakankamai didelis procentas. Noriu atkreipti dėmesį, jog tai, kad teismas išteisina ar nutraukia bylas, nėra savaime blogai. Blogai buvo tais laikais, kai nuteisdavo 100 proc. kaltinamųjų. Ne STT vykdo teisingumą, o teismai.
Kyšininkų kaltę įrodyti teisme iki šiol mums sekėsi gan neblogai, tai nulėmė aukštas mūsų pareigūnų profesionalumas. Pavyko susirinkti gerą kolektyvą. Tačiau jei ateityje dėl sumažėjusio finansavimo ir padidėjusio darbo krūvio korupcijos bylos bus ištirtos nekruopščiai, jos teismuose gali žlugti.
- Vadinasi, ne ten taupoma? Jei tarnautojai, įstaigų vadovai, savivaldos lyderiai, valstybės įmonių vadovai žinos, kad bandymai savintis valstybės lėšas gali baigtis cype, valstybė sutaupytų kur kas daugiau, nei nurėždama finansavimą STT?
- Šitą ir bandau visur aiškinti. Sekasi sunkiai. Aš suprantu ir Vyriausybę, ir politikus. Pinigų nėra. Bet klausimas, kur prioritetai. Kelia problemų ir policija, ir priešgaisrinė apsauga, suprantu, kad tos institucijos turi būti aprūpintos maksimaliai, kad nusikalstamumas nekiltų. Mūsų tarnyba neskaitlinga ir sumažinus mums finansavimą tai didelės taupymo įtakos valstybės finansams neturės. Galimas nebent atvirkštinis efektas: sumažės STT finansavimas, sumažės operatyvinių tyrimų, bus prastesnė jų kokybė, pralaimėtos bylos teismuose, didėjantis kyšininkų ir “otkatininkų” nebaudžiamumas, daugiau iššvaistomų valstybės lėšų.
Suprantu, kad visos įstaigos randa argumentų, kodėl būtent joms neturėtų mažėti finansavimas. Tačiau mes kalbame apie tai, kad finansavimo STT sumažinimas bus puiki žinia tiems, kurie nori savintis valstybės lėšas. Kuo daugiau savinasi, tuo daugiau valstybė praranda. Juk Premjeras pats sakė, kad 2008-aisiais dėl neefektyvių viešųjų pirkimų valstybė galėjo prarasti 3-4 milijardus litų. Norint prarasti mažiau reikėtų elgtis priešingai ir kaip tik didinti finansavimą toms institucijoms, kurios padeda valstybei sutaupyti.
- Ar paslaugų ir prekių centralizuotas pirkimas yra vienas iš būdų taupyti valstybės lėšas?
- Visiškai ją palaikau. Centralizuoti pirkimai, kurie nėra slapti, turėtų būti vykdomi per centrinę perkančiąją organizaciją, kurios funkcijas atlieka Centrinė projektų valdymo agentūra. Visos įstaigos turėtų siekti paslaugas ar prekes įsigyti kuo pigiau. Žinoma, ne kokybės sąskaita. Tačiau nepateisinama, kai viena įstaiga už tą patį sumoka dvigubai daugiau nei kita įstaiga.
- Priimant kitų metų biudžetą įstaigų finansavimo mažinimas nėra susietas su tuo, ar įstaigos iki šiol dirbo taupiai, ar ne. Tarkime, viena įstaiga moka po 50 ct už pokalbių mobiliuoju telefonu minutę, kita po 7 ct. Joms abiems yra liepiama vienodai susiveržti diržus. Kai kurie įstaigų vadovai sako, kad tai nesąžininga. Kokia Jūsų nuomonė?
- Žinoma, nesąžininga! Kiek sakot, 50 ct už minutę? Dar yra tokių įstaigų? STT dabar šnekame po 19 ct už minutę, bet artimiausiu metu skelbsime naują konkursą, kad dar labiau sumažintume šios paslaugos kainą. Juk valdiškos įstaigos turi pirkti paslaugas kuo pigiau, toks valstybės interesas.
Būtų šaunu, jei prieš finansavimo mažinimą būtų peržiūrėta, ar institucijos racionaliai panaudodavo gautas lėšas.
Pavyzdžiui, STT darbuotojams procentiškai atlyginimai sumažėjo daugiausiai. Bet darbuotojai puikiai supranta, kad situacija valstybėje yra sudėtinga, žmonės dirbti pasiruošę, bet yra ta problema su kasdienėmis išlaidomis, tarnybos išlaikymu. Šiais metais susiveržėme diržus kaip ir visi kiti, ženkliai sumažinome išlaidas degalams, ryšiams. Mano paties limitas mobiliajam ryšiui yra 20 Lt. Perkam mažiau specialiosios technikos, nors nusikaltėliai, kuriuos mes gaudome, rimtai įrangai pinigų negaili. Pasižiūrėjus į preliminarų kitų metų STT finansavimą, gali tekti rinktis: arba šildysimės, arba dirbsime. Jei susimokėsime už elektrą ir šildymą, kitoms reikmėms neliks. Todėl man labai apmaudu žinoti, kad netaupiai dirbančioms įstaigoms finansavimas mažinamas tiek pat, kiek taupioms.
- Koks jūsų turimas STT išgyvenimo planas?
- Be abejonės, planą turime. Ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete kalbėjome apie tai, šiek tiek prašom lėšų, skaičiuojame. Visiškai suvokiam finansavimo problemą, tačiau prašome visiškai nedaug, nes priešingu atveju... Žinoma, galėtume dirbti apsiribodami miestais, kuriuose veikia mūsų padaliniai, nes negalėsime išvažiuoti niekur toliau. Galima pajuokauti, kad ir čia darbo užteks. Bet turim planą, minčių, kur dar mažinti išlaidas, gal laidinių telefonų atsisakysim, bet čia sumos nėra didelės.
Apie 80 proc. mūsų pajėgumų suvalgo baudžiamasis persekiojimas. Mes dirbame 3 kryptimis: baudžiamasis persekiojimas, švietimas ir prevencija. Daugiausiai žmonių dirba baudžiamojo persekiojimo srityje, o tai ir degalai, ryšys, kita. Jei parašo pareiškimą žmogus iš Zarasų, mūsų tyrėjai turi ten važiuoti ir tikrinti. Jei neturėsim pinigų, negalėsim ir nuvažiuoti. Dar specialioji technika – tai dideli pinigai. Anksčiau ir ES padėdavo, ir kolegos iš JAV. Dar yra kitokių išlaidų. Viskas susideda. Švietimo srityje dirba 4 žmonės. Turime lektorių, kuris važinėja po visą Lietuvą ir skaito antikorupcines paskaitas. Šiais metais jau mažiau turime šių išvykų. Organizuojame ir įvairius antikorupcinius konkursus, norisi bent kokį diplomą įteikti. Atrodo, paprastas dalykas, bet rytoj to jau negalėsime sau leisti.
- Ar susiduriate su darbuotojų kaitos problema?
- Mums pavyko praeitais metais taikant tam tikras motyvacijos priemones sumažinti personalo kaitą nuo 10 iki 6 proc. priimtas 31, atleista 15. 2008 metų pabaigoje STT dirbo 243 darbuotojai.
Apie darbuotojų mažėjimą kol kas nėra kalbos. Yra problema dėl naujų darbuotojų priėmimo. Yra natūrali kaita: išeina į pensiją, suserga, kas nors komisuojamas, išeina į kitas institucijas. Tam tikrose pozicijos nenorėdami jų susilpninti, ieškome naujų darbuotojų. Jei seniau rinkdavomės iš magistrų, dabar iš visų. Kitas dalykas, jau žmonės nelabai nori pas mus ateiti. Jei gauna tą patį atlyginimą, geriau eina į policiją. Per psichologinę prizmę STT žmonės turi daugiau rūpesčių. Jokių nereikalingų draugysčių, ryšių. Dirbau policijoje, ją gerbiu, ir žinau, koks ten sudėtingas darbas. Tačiau gaudyti kriminalinius nusikaltėlius psichologiškai yra lengviau. Kai sugauni kriminalinį nusikaltėlį, visi giria, visuomenė patenkinta. O mūsų atveju, kai pagauni kokį politiką ar pareigūną, gali būti apipiltas purvais. Juk dažniausiai sugaunami įtakingi žmonės.
- Turite minty politinį spaudimą?
- Dirbdamas pareigūnu, vėliau STT direktoriaus pavaduotoju per 15 m. jokio spaudimo nejaučiau. Tas pats ir būnant 2 metus direktoriumi – jokio politinio spaudimo nėra. Didžiausia problema ir STT darbuotojams, ir man (o mes kaip šeima) - neteisingas informacijos pateikimas žiniasklaidoje. Dirbame visose srityse, o mūsų įtariamieji turi įtakos tam tikrose žiniasklaidos priemonėse. Pagaunam kyšininką, o po kelių dienų perskaitome laikraštyje pasvarstymus, kad gal nereikia tos STT apskritai.
Kas labiausiai nemėgsta policijos? Kriminaliniai nusikaltėliai. O kas labiausiai nemėgsta STT? Logiškai galvojant, doram, sąžiningam žmogui nemėgti STT nėra jokio pagrindo.
- Ar puolimas iš išorės nesutelkia darbuotojų viduje?
- Taip ir yra. Bet kaip susitelkimo pagrindą įvardyčiau senus kadrus, žmones, kurie čia dirba daugiau nei 10 metų. Yra susitelkęs branduolys ir aš dėkingas tiems darbuotojams, kurie šiuo ir kitais sudėtingais laikotarpiais išnarplioja sudėtingas bylas. Mano nuopelnai čia jokie. Pagrindinė užduotis – išlaikyti kolektyvą. Esu pasirengęs daryti viską, kad nereiktų atleisti žmonių. Tai ne statistinis vienetas, tai žmonės, kiekvienas su savo problemomis, šeimomis, įsipareigojimais. Čia sprendžiasi jų likimas. Kai lieka keleri metai iki pensijos ir atsiduri gatvėje, į statutinę organizaciją dėl sveikatos gali ir nebepakliūti. O valstybei prarasti pareigūną, į kurį buvo investuojama pastaruosius 20 metų, švelniai tariant, irgi nenaudinga.
Tas visas optimizavimo vajus turi ir neigiamų pasekmių. Kai žmonėms pranešama, kad bus atleisti jų kolegos, visiems nusvyra rankos. Aš suinteresuotas, kad kiekvienas mano darbuotojas jaustųsi patogiai, motyvuotai. Padarė klaidą – perspėk, bet žmogus neturi jaustis persekiojimas. Jei gerai padarė – pagirk. Kai buvo galimybė, finansiškai paskatindavom, dabar nėra, tai bent kokį raštą, palydėtą šiltu žodžiu, stengiamės įteikti. Žmogus turi matyti darbdavio dėmesį. Savo rūpesčių darbdavys negali permesti darbuotojui.
Policijoje paprasčiau – yra pareiškimas, jis tiriamas, vienaip ar kitaip. Pas mus daugiausiai darbas vyksta ne pagal pareiškimus, o darbuotojų iniciatyva. Ypač atskleidžiant rimtus nusikaltimus. Bet jei darbuotojui rankos nusvirs, jis nebus motyvuotas, aš vieną, kitą kartą rezultatų paklausiu, bet kas iš to. Tą pačią kratą galima atlikti dviem būdais. Sugalvoti kokią nors gudrybę, kaip patekti į vidų, arba ateiti su uniforma, pasibelsti ir jei neatidaro, apsisukti ir išeiti. Abiem atvejais formaliai darbas bus atliktas. Yra sakančių, kad nepergyvenk, didelė bedarbystė, niekas neišsilakstys. Bet tokio darbuotojo, kuris dirba tik dėl to, kad neturi kur išeiti, nereikia. Geras specialistas ieškos ir ras.
- Kokie jums bus kiti metai? Įstaigai ir asmeniškai.
- Ir man, ir įstaigai bus sudėtingi. Man sudėtinga kaip ir įstaigai, esu įstaigos ir kolektyvo sudėtinė dalis ir jokiu būdu nenoriu nuo jos atsiskirti. Darbų bus, gauname daug informacijos, kurią reikia tikrinti. Kai kurie tyrimai vyksta apie metus. Jei šiandien pradėsime, tai, žiūrėkit, kada baigsim. Rezultatai pirmiausia priklausys nuo finansinės situacijos. Darbuotojų noras dirbti taip pat nuo to priklauso.
Tačiau metai bus ne mažiau sudėtingi visam biudžetiniam sektoriui. Pokalbio pradžioje minėjau, kad labai nenorėčiau, kad sunkmetis padidintų šešėlį, tačiau taip gali nutikti. Ką daryti, kai kokioje institucijoje pastebėjote korupcijos apraiškų? Aš atsakyčiau tokiu pačiu klausimu: jei savo įstaigoje pamatote, kad vienas kolega iš kito pavogė piniginę, ar tylėtumėte? Statistika rodo, kad daugelis žmonių nenori pranešinėti, nenori į tai veltis, žinodami teisėsaugos karuselę: kiek eiti liudyti, kiek kainuos nervų. Mūsų tikslas - pasiekti, kad kuo daugiau žmonių kreiptųsi į mus pranešdami apie galimus korupcijos faktus. Yra įvairių pasiūlymų - mes seniai siūlome priimti pareiškėjų apsaugos į statymą, dėl kurio dar diskutuojama. Priėmus tokį įstatymą, piliečiai drąsiau kreiptųsi.
Korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje 1999–2008 metais
Nors Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas sumažėjo, tačiau pokytis per mažas, kad būtų galima daryti išvadas apie kokius nors reikšmingus antikorupcinės politikos pokyčius.
Šaltinis: Specialiųjų tyrimų tarnybos 2008 metų veiklos ataskaita
2004-2008 m. baigti STT ikiteisminiai tyrimai
Pagrindiniai 2008 m. tyrimai, kuriuose STT pareiškė kaltinimus:
• Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros prokurorui dėl kyšininkavimo;
• Vilniaus miesto mero pavaduotojui dėl papirkimo;
• Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams dėl papirkimo;
• Šiaulių teritorinės muitinės viršininkui dėl piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo;
• Buvusiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vadui ir skyriaus viršininkui dėl piktnaudžiavimo;
• Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorei dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kurstymo suklastoti oficialų dokumentą;
• Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui dėl piktnaudžiavimo tarnyba;
• Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros
• departamento direktoriui dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo;
• Teisingumo ministerijos sekretoriui dėl piktnaudžiavimo, organizuojant ir vykdant viešojo pirkimo konkursą;
• Veisiejų regioninio parko direktoriui dėl piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo, išduodant statybos leidimus.
