Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt
„Nežinau, ar visi pareigūnai nesugeba dirbti savo darbo, tačiau tie, su kuriais man teko susidurti, dirbo sovietiniais metodais, kai reikia „išmušti“ prisipažinimą ir užversti bylą. Tačiau korupcijos bylos skiriasi nuo kriminalinių, jos reikalauja ir intelekto, ir analitinių gebėjimų. Deja, mūsų pareigūnams to trūksta“, – teigia lobistas Andrius Romanovskis, kuriam panaikinti įtarimai davus kyšį.
STT klimpsta toliau. Prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl buvusio Seimo nario Vito Matuzo galimo kyšininkavimo ir panaikino įtarimus lobistui Andriui Romanovskiui, kuris buvo įtariamas politikui V. Matuzui davęs kyšį. Politikas dar liko įtariamuoju, o A. Romanovskiui teisėsauga pretenzijų neturi. Tačiau jis pats pretenzijų STT pareigūnams turi su kaupu. Apie tai žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su be reikalo už grotų laikytu ir prisipažinti spaustu A. Romanovskiu.
Kaip ir kada prasidėjo Jūsų istorija, susijusi su STT?
Tai prasidėjo pernai birželį, kai ryte sulaukiau STT pareigūnų. Vyko kratos, sulaikymas, kalinimas. Buvau suimtas 25 paras.
Kokios buvo sulaikymo sąlygos?
Sėdėjau ir XIX amžių primenančioje, drėgnoje, labai šaltoje patalpoje, ir gana civilizuotomis sąlygomis. Tačiau kalėjimas yra kalėjimas, deja, jis Lietuvoje dar neatitinka vakarietiškų standartų.
Buvote spaudžiamas prisipažinti?
Manau, visas mano sulaikymas buvo viena tardymo technikų. Tai buvo priemonė išpešti mano prisipažinimą. Buvau raginamas, spaudžiamas pripažinti kaltę, man buvo sakoma, kad prisipažinimas galėtų mane atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Buvau raginamas prisipažinti tai, dėl ko dabar esu išteisintas. Mane spaudė prisiimti kaltę, kurios nepadariau.
Jūs buvote spaudžiamas liudyti prieš tuometinį Seimo narį Vitą Matuzą? Tikslas buvo jis, o ne Jūs?
Aš buvau tik įrankis.
Kas Jums buvo žadama? Kad paleis, jeigu liudysite prieš Vitą Matuzą?
Taip. Buvau spaudžiamas melagingai liudyti dėl kyšio davimo. Man buvo siūlomos įvairios išeitys, taip pat ir įžymusis 40 straipsnis, kai tu pripažįsti savo kaltę, nuoširdžiai gailiesi ir tada esi atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaip Jūs gyvenote tuos pusantrų metų?
Normaliai. Vadovavausi filosofiniu principu, kad turiu gyventi kaip ir gyvenau, nekeisti savo įpročių, nes kitaip būčiau palūžęs ir sužlugdytas. Man nuo to pavyko apsisaugoti.
O kaip Jūsų verslas? Lincenzija Jums buvo sustabdyta ir Jūs negalėjote verstis lobistine veikla?
Aš likau Lietuvos draudikų asociacijos vadovu, man draudikai išreiškė pasitikėjimą. Savo verslą pertvarkiau taip, kad galėčiau ir toliau užsiimti konsultacine veikla. Taip, dalį verslo aš praradau.
Ar ši istorija sudavė smūgį Jūsų reputacijai? Kaip su Jumis bendravo žmonės, politikai, su kuriais Jūs dirbote būdamas lobistu?
Dėmė liks visą gyvenimą. Tačiau ši istorija man parodė, kad daug žmonių mane palaikė. Tai ne tik mano artimieji, draugai, bet ir tie, su kuriais mažai bendravau. Gatvėje prie manęs prieidavo seniai matyti žmonės, pareikšdavo, kad palaiko mane. Pirmomis valandomis, kai išėjau iš kalėjimo, labai bijojau žmonių. Tačiau pamačiau, kad jie neatsuko nugaros.
Ar Jus sulaikę pareigūnai suvokė, kokia Jūsų profesija, kas yra lobistas?
Aš visuomet dirbau atvirai: nesislėpdamas kalbėjau telefonu, susitikinėjau su politikais, neslėpiau savo pajamų. Gal todėl ir tapau lengvu taikiniu? Tačiau ir visuomenė dar nesuvokia, kas yra lobistas.
Turbūt pareigūnai manė, kad esate kurjeris, nešiojantis pinigus politikams?
Panašiai. Girdėjau pareigūnų pasakymų, kad lobizmas yra institucinė korupcija. Kai yra neteisinga prielaida, tada ir visa istorija tampa neteisinga. Manoma, kad sprendimai priimami, nes už juos dosniai atlyginama. Tai yra korupcinė nuostata iš anksto.
Galima suprasti, kad pareigūnai mano, jog visi politikai yra vagys ir kyšininkai?
Tai pareigūnų, su kuriais teko bendrauti, nuostata. Ja remdamiesi jie ir kurpė bylą. Ir tai parodė, kad jie nėra pajėgūs spręsti rimtų korupcinių bylų. Tai yra mūsų valstybės problema, nes ji neapsaugota šioje srityje.
Kodėl Jūs teigiate, kad pareigūnai nesugeba tirti rimtų korupcinių bylų?
Pažiūrėkite, kokios tos bylos. Nuskamba tos, kuriose kas nors kaltinamas butelio nešimu, dokumentų paklastojimu. Ar tai korupcinės bylos? Byla, apie kurią kalbame, turėjo būti pavyzdinė, įrodanti, kad korupcija klesti valdžios viršūnėse. Kuo ji baigėsi? Šnipštu. Tai gera naujiena man, tačiau valstybei tai bloga naujiena. Nes pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis menksta. Jūs toli gražu ne pirmas, kuriam buvo pareikšti įtarimai, kuris sėdėjo už grotų, o po kurio laiko įtarimai subliuško. Kiek visuomenė dar kentės tokias nevykėlių operacijas?
Visuomenės atstovai yra politikai. Čia klausimas jiems, kiek ilgai jie tai toleruos. Žvelgiant nacionalinio saugumo aspektu, situacija labai pavojinga. Jeigu institucijos nesugeba atlikti savo funkcijų, jos neapsaugo mūsų valstybės, o korupcija yra viena mūsų silpnųjų vietų. Nežinau, ar visi pareigūnai nesugeba dirbti savo darbo, tačiau tie, su kuriais man teko susidurti, dirbo sovietiniais metodais, kai reikia „išmušti“ prisipažinimą ir užversti bylą. Tačiau korupcijos bylos skiriasi nuo kriminalinių, jos reikalauja ir intelekto, ir analitinių gebėjimų. Deja, mūsų pareigūnams to trūksta.
Kas toliau? Vėl grįšite prie ankstesnės veiklos?
Taip, dirbsiu toliau. Tačiau anksčiau buvo visokių minčių. Laimei, supratau, kad atskiri asmenys nėra visa valstybė, nors jie ir veikia valstybės vardu. Nesmerkiu ir neatsižadu valstybės dėl to, kas man nutiko.
Jūs minėjote, kad dėmės Jūsų reputacijoje liko, nepaisant, kad prokurorai panaikino įtarimus. Manote, kad ir toliau galėsite bendrauti su politikais, bandysite daryti įtaką priimant įstatymus?
Aš buvau vienas pirmųjų lobistų Lietuvoje, tikėjau, kad toks modelis teisingas ir netgi reikalingas valstybei. Galbūt šiokių tokių abejonių ir bus, tačiau bandysiu daryti, ką geriausiai išmanau.
Ar Jūs bandysite reikšti pretenzijas? Prisiteisite negautas pajamas, padarytą žalą?
Turiu teisę gauti atlyginimą už neteisėtą įkalinimą, tai leidžia įstatymai. Tačiau tai yra simbolinė kompensacija. Aš turiu galimybę ir teismo keliu išsireikalauti kompensacijos, tai ir darysiu.
Kokia materialinė žala Jums padaryta?
Pakankamai didelė, nes mano klientai buvo ir tarptautinės bendrovės, aš praradau didžiąją jų dalį. Man mesti įtarimai juos atbaidė, nes tarptautinės kompanijos kelia labai aukštus reikalavimus ir bet kokia maža dėmelė pakerta jų pasitikėjimą.
Susigrąžinti klientus bus pakankamai sunku?
Tam tikrą pasitikėjimą aš išlaikiau. Manau, galėsiu dirbti toliau.
Jūs žinomas lobistas, prisidėjote prie daugelio įstatymų priėmimo. Jaučiate norą atkeršyti?
Buvęs Seimo narys psichologas Gediminas Navaitis yra pasakęs, kaip kovoti su pykčiu ir keršto troškimu. Reikia įsivaizduoti žmogų, kuris tau padarė bloga, su kiškio ausytėmis ir dantimis. Tada bus juokinga ir tai bus geriausia kova su pykčiu ir stresu. Taip ir darau.
Įsivaizduojate STT vadovus su kiškio ausytėmis?
Vadovus gal ne, bet tuos, su kuriais bendravau, tikrai taip.
Povilas Urbšys tapo Seimo nariu, V. Matuzo byla buvo vienas jo karjeros etapų. Ar jį laikote labiausiai atsakingu už tai, kas įvyko?
Su ponu Urbšiu bendravau labai fragmentiškai, negaliu teigti, kad jis atsakingas. Iš tiesų, buvęs Panevėžio STT vadovas padarė puikią politinę karjerą mano bylos kontekste. Jis dažnai komentuodavo šią bylą iki rinkimų, konkuravo su politiku V. Matuzu vienmandatėje apygardoje. Tačiau byla subliuško.
