Paraiškų teikėjai ir statybos bendrovių atstovai tikina, kad dabartinė tvarka ydinga, procesai trunka per ilgai, o norint juos išjudinti būtinos esminės permainos.
APVA per artimiausius kelis mėnesius žada skelbti tris kvietimus, o valstybė rems tik atnaujinimą, kai pastatai taps A ir B energijos klasės.
Ministras: pinigų renovacijai yra
Vilniaus savivaldybės įsteigtos daugiabučių kvartalų atnaujinimo įstaigos „Atnaujinkime miestą“ vadovė Eglė Randytė sako, kad APVA šiemet dar neteikė kvietimų teikti paraiškas. Ji mano, kad renovacijai trūksta pinigų.
„Aš manau, kad trūksta pinigų. Pavyzdžiui, praėjęs kvietimas baigėsi 2021-ųjų pabaigoje, o naujas šiandien dar nepaskelbtas. Beveik lapkritis, o mes dar nežinome sąlygų kitam kvietimui“, – BNS sakė E. Randytė.
Aplinko ministras Simonas Gentvilas sako, kad pinigų yra, tačiau renovacijos procesas šiemet sustojo dėl išaugusių statybų kainų.
„Tiesiog renovacija dabar nevyko dėl kainų išsibalansavimo, buvo daug darbo ir administratoriams, ir kitiems su dabartiniu kvietimu, kainos buvo išaugusios, trūko medžiagų, reikėjo pasitvirtinti naujas sąmatas, buvo labai daug darbo su tuo“, – BNS sakė S. Gentvilas.
Anot jo, per kelis mėnesius bus skelbiami trys kvietimai teikti paraiškas paramai.
„Lapkritį bus vienas kvietimas, sausį bus antras, gegužę – dar trečias, visuomenė apie tai informuota. Tie trys kvietimai yra iš skirtingų kišenių, vienas – iš modernizacijos fondo, antras – iš RSS (Europos ekonomikos gaivinimo planas – BNS), trečias – iš Europinių struktūrinių fondų“, – aiškino S. Gentvilas.
APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorė Gintarė Burbienė sako, kad lapkričio pabaigoje ketinama priimti maždaug 160 paraiškų ir tam skirti apie 100 mln. eurų.
„Lapkritį planuojamas nedidelis kvietimas – maždaug 100 mln. eurų investicijoms, rangos darbams. Priklausys nuo vidutinės projekto vertės, bet skaičiuojame, kad apie 160 projektų turėtų būti pakviesti“, – BNS sakė G. Burbienė.
Anot jos, piniginė parama skiriama visiškai padengti projektų administravimo ir techninės priežiūros kaštus, 30 proc. subsidijai energijos efektyvumo priemonėms, planuojama dukart didinti paramą šildymo sistemų keitimui (dabar ji siekia 10 proc. darbų vertės). Taip pat numatomi lengvatiniai kreditai.
2023 metų valstybės biudžeto projekte renovacijai numatyta 152 mln. eurų.
Griežtinami reikalavimai, minimali pastato energetinė klasė – B
Pasalk APVA atstovės, lapkritį numatomi skelbti kvietimai nepaliks galimybės pretenduoti tiems, kurie atnaujinimu siekia pastato C energijos klasės: nuo šiol minimalus reikalavimas bus B klasė.
„Viskas užtruko dėl to, kad reikia susidėlioti ne tik visus finansavimo mechanizmus, sutvarkyti ateinančias iš Europos Sąjungos naujo periodo lėšas bei naujus energetinius reikalavimus, nes jie kinta, griežtesni: nebelieka C klasės, Einama į minimalų reikalavimą B energingumo klasę. Dėl aprašų, nutarimų keitimų ir yra šioks toks užtrukimas, bet planas yra sudėliotas, suinteresuotos šalys, socialiniai partneriai informuoti“, – BNS teigė G. Burbienė
Didelių kainų skirtumų tarp B ir C klasės, jos teigimu, nėra. Vis dėlto didesnė dalis paraiškų iki šiol buvo rengiama mažiausiai kainuojantiems projektams, kuriais siekiama C klasės.
„Jau 30 proc. iš to srauto, kurį turėjome iki šiol, buvo B klasė. Labai didelio kainų skirtumo tarp C ir B klasių kol kas nepastebime. Žinoma, gali būti pokyčių, kai bus siekiama A klasės“, – teigė G. Burbienė.
Ji patvirtino, kad sausį APVA planuoja žaginti teikti tik tas paraiškas, kuriomis siekiama aukščiausios pastatų energijos klasės.
Įstaigos „Atnaujinkime miestą“ vadovė E. Randytė tokį sprendimą vadina neracionaliu, nes investicijos neatsiperka, be to, ne visi namai gali pasiekti tokią klasę.
„Tai praktiškai yra ekonomiškai neatsiperkanti investicija. Nėra atlikta kaštų ir naudos analizė. Tokie sprendimai iš yra iš oro, nes ne visiems namams tą A klasę pasiekti įmanoma. Reikia siekti, kad nebūtų išmetama šiluma, ją taupyti, o ne siekti utopinių tikslų. Pasigendu racionalaus ir pagrįsto sprendimo, kodėl tai daroma“, – BNS sakė įstaigos vadovė.
Anot jos, įprastai renovuojant senus daugiabučius pasiekiama B arba C pastato energetinė klasės, kurios skiriasi nežymiai.
Tuo metu sausį teikti paraiškas APVA kvies tik tuos, kurie sieks pastato A energingumo klasės, gegužę – B klasės.
„Sausį bus reikalavimas pasiekti A klasę, subsidijos – 30 proc., svarstomos papildomos naudos. Dar vienas kvietimas gegužės mėnesį bus atviras, B klasės reikės pasiekti, pagal planuojamus finansavimo šaltinius turėtų būti pakviesta apie 2,5 tūkst. daugiabučių“, – sakė APVA atstovė G. Burbienė.
Ji teigia, kad iki 2025 metų parama B klasės siekiančių namų renovacijai gali dar labiau sumažėti, ją nukreipiant į aukščiausios energetinės klasės pastatus.
„Bus pereinamasis laikotarpis 2024-2025 metai, kai turėtume pereiti į šiek tiek mažesnį subsidijavimą B klasei su tikslu, kad reikia išeiti į energetiškai efektyvesnius, A klasės pastatus, tokia diferenciacija laukia“, – teigė G. Burbienė.
Norėtų trumpinti renovacijos procesą ir keisti apmokėjimo tvarką
E. Randytės teigimu, delsimas teikti kvietimus didina riziką, kad senų daugiabučių renovacijos tempai Lietuvoje dar labiau sulėtės, nes anksčiau parengtuose projektuose numatytos kainos neatitinka padėties rinkose.
„Kai prasidėjo karas Ukrainoje ir sukilo statybinių medžiagų kainos, kilo infliacija, energetikos krizė. Visa tai lėmė, jog už projektų investiciniuose planuose patvirtintas kainas negalėjome nusipirkti darbų, nes jos jau neatitiko padėties rinkoje. Tai puikiai parodė, kad negalime fiksuoti kainų neturėdami rezervų. Nuo kainų patvirtinimo iki rangos darbų pirkimo gali praeiti ir pusantrų metų. Nereikia nei karo, nei krizės, tai per ilgas laiko tarpas“, – BNS sakė E. Randytė.
Jos teigimu, žemą renovacijos tempą Lietuvoje lemia ne gyventojų nusiteikimas – vien Vilniuje „Atnaujinkime miestą“ pernai pateikė bent 100, kiti valdytojai – apie 40 projektų, tačiau žmones gąsdina ilgi terminai ir neapibrėžtumas.
„Gyventojų noras ir renovacijos poreikis auga. Reikia suprasti jų nepasitenkinimą – nuo sprendimo priėmimo dienos iki rangos darbų pirkimo praeina apie metai. Pats procesas, sistema turėtų keistis, ją reikia pergalvoti. Nes tokia, kokia ji yra dabar, su ja labai sunku dirbti. Didžiausia grėsmė yra gremėzdiška biurokratija, dėl ko projektai ilgėja, o laikas mažina galimybes suvaldyti atsirandančias rizikas“, – kalbėjo E. Randytė.
Įstaigos vadovės manymu, reikėtų supaprastinti balsavimo procedūras, palengvinti sprendimų dėl investicinio plano rengimo, paraiškos teikimo ar darbų pirkimo konkurso priėmimą
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas sutinka, kad procesas per sudėtingas ir per ilgas, jis renovaciją stabdo, nes dėl pakitusių kainų sunku rasti rangovą namo atnaujinimui.
„Procesas yra labai ilgas, dėl biurokratinių kliūčių nuo bendruomenės sprendimo renovuoti pastatą iki darbų pradžios praeina apie metus, be to, dėl aukštos infliacijos jie per šį laikotarpį pabrangsta taip, kad rangovą rasti tampa labai sunku“, – BNS sakė D. Gedvilas.
Jo manymu, finansavimo modelis yra išsisėmęs ir turi būti keičiamas bendrijoms trumpinant viešųjų pirkimų procedūras, o už darbus apmokant pagal fiksuotą kvadratinio metro remonto įkainį – tai asociacija jau siūlė Aplinkos ministerijai.
„Mūsų pasiūlymas buvo mokėti fiksuotą kainą už kvadratą, pavyzdžiui, sumokama po 600 eurų už kvadratą, tai 50 kvadratinių metrų ploto butą turintis gyventojas žinotų, kad gali gauti jo apšiltinimui 30 tūkst. eurų“, – sakė D. Gedvilas.
APVA, anot jo, galėtų tikrinti, ar darbai tinkamai atlikti ir išmokėti už juos numatytą paramą, o kitus darbus atliktų bendrijų įgalioti asmenys.
„Bendrija tuomet pati pasirašo su gyventojais vieningą susitarimą, kad tuos pinigus investuos į renovaciją, tada skolinasi iš banko kitą sumą ir be jokio CPO (Centrinės pirkimų organizacijos – BNS) ieško rangovo ir projekto techninio prižiūrėtojo be jokio konkurso – derėtis bendrija galėtų įgalioti grupę asmenų. Manu, kad taip galima greičiau rasti rangovą, kuris už realią kainą atliktų darbus, išvengtume didelės biurokratijos, procesas pajudėtų ir liktų tik struktūrinių resursų klausimas“, – teigė D. Gedvilas
Aplinkos ministerijos statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Dainius Čergelis LRT radijui neseniai sakė, kad statybininkų asociacijos siūlomas apmokėjimo variantas yra svarstomas.
D. Gedvilas sako, kad gali būti siūlomi ir kiti variantai, vienas iš jų – ESCO (angl. Energy Service Company) modelis, kai modernizavimo projektą finansuoja šilumos tiekėjas
„Gali būti ir kitų pasiūlymų. Nes dabar yra problema, ji stagnuoja. Gal reikia prisikalbinti šilumos tiekėjus, kad jie dalyvautų, jie renovacija statinio pasirūpintų, per eilę metų išrašytų sąskaitas ir atsiimtų investuotą sumą: kažkas panašaus į lizingą, tai yra ESCO modelis, ministerijos su juo dirba visuomeninių pastatų apšiltinime“, – kalbėjo D. Gedvilas.
APVA duomenimis, paskutinio kvietimo metu gautos paraiškos 781 renovacijos projektui, jų vertė siekė 435 mln. eurų, sudaryta 316 sutarčių už 175 mln. eurų. Pernai užbaigti 342, užpernai – 304 namų atnaujinimo projektai.
Vyriausybė yra išsikėlusi tikslą per metus renovuoti tūkstantį daugiabučių. Agentūra skelbia, jog šiuo metu metu Lietuvoje renovuojama per 2,5 tūkst. daugiabučių.
Šių metų balandį veiklą pradėjo Šiaulių banko įsteigta bendrovė SB modernizavimo fondas, skirta daugiabučių renovacijos projektams, jiems numatyta 275 mln. eurų paskolų. Fondo lėšomis planuojama renovuoti 600 namų.
Balandį Europos Komisija (EK) patvirtino 6,4 mlrd. vertės paramą Lietuvai iš 2021-2027 metų ES Sanglaudos fondo. Manoma, kad ši parama paspartins renovaciją ir suteiks galimybę Lietuvoje atnaujinti daugiau nei 4 tūkst. daugiabučių.
