Jei tikėsime Jungtinių Tautų Tarptautinės darbo organizacijos paskelbta vidutinių pasaulio atlyginimų ataskaita, tarp 72 pasaulio šalių pagal perkamąją galią esame 39–oje vietoje. Džiaugtis ar liūdėti, jei lenkiame daugelį skurdžių Pietų Amerikos, Azijos šalių, o kitos ES narės tradiciškai lenkia mus? Habilituotas socialinių mokslų daktaras, profesorius Algis Šileika sako, kad mūsų situacija pasaulio kontekste liūdnoka, nes valdžiai trūksta sisteminio mąstymo: „Tai, ką sako premjeras, manęs neįtikina. Trūksta rimtų ekonominių skaičiavimų: kas bus, kaip bus. Manyti, svarstyti neužtenka. Kažkodėl man netenka girdėti apie tokius skaičiavimus. Kodėl? Nes didelė dalis mūsų politikų – ne specialistai.“ RESPUBLIKA
„Girdime, kad graikai eina iš proto – neva jau nebegali daugiau veržtis diržų, nebepragyvens, mirs iš bado. Tačiau graikų vidutinis atlyginimas pagal perkamosios galios paritetą už Lietuvos didesnis 2,12 karto. Islandų, kurie jau buvo bankrutavę, – 2,19 karto. Skolų spaudžiamų italų – 2,2 karto. O štai mes, lietuviai, gauname tik tris ketvirtadalius to vidurkio, taigi ne graikams, italams reikėtų skųstis...“ – sako profesorius Algis Šileika. RESPUBLIKA
Komercinis šnipinėjimas – dažnas atvejis Lietuvos įmonėse. Tiesa, tokios bylos retai pasiekia teismą. Vienos bendrovės nenori pasiskelbti užkibusios ant šnipų kabliuko, kitos netiki ką nors laimėsiančios. „Tai labai paplitęs reiškinys tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Ypač su technologijomis susijusiose verslo srityse. Dėl šnipinėjimo sulaukiame vos vieno pareiškimo kas 2–3 mėnesius, tačiau tokių atvejų nutinka dešimtis kartų daugiau“, – neabejojo Vilniaus policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Igoris Polikša. Dažniausiai nukenčia įmonės, kurias palikdami darbuotojai išsineša klientų duomenis ir įsteigia naują bendrovę, besiverčiančią tokia pat veikla. Už tokį nusikaltimą gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė. LIETUVOS RYTAS
Mažųjų klaipėdiečių tėvai skambina pavojaus varpais – iškilo grėsmė prarasti uostamiestyje keliasdešimt metų veikiančius sanatorinius darželius. Valdininkai ramina – esą jaudintis dar anksti, tačiau neslepia, kad šių darželių likimas priklausys nuo uostamiesčio politikų valios. „Tačiau pikčiausia yra tai, kad vaikai, turintys sveikatos problemų, nebegalės lankyti tokios ugdymo įstaigos, kuri atitinka jų poreikius“, – piktinosi aktorė Eglė Jackaitė, kurios trimetis sūnelis taip pat lanko sanatorinį lopšelį–darželį „Giliukas“. „Tikimės, kad politikai mus išgirs ir netaupys mažųjų klaipėdiečių sveikatos sąskaita“, – vylėsi darželio „Giliukas“ auklėtinių tėvai. VAKARŲ EKSPRESAS
Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose gyvenanti nekalbanti ir nevaikštanti trejų metų mergaitė tapo smurto auka. Kas žiauriai sumušė bejėgį vaiką ir kodėl taip ilgai apie tai nepranešta policijai, aiškinasi kriminalistai. Nieko panašaus Lietuvoje nepamena nė vienas vaikų teisių apsaugos specialistas.Ypač stulbina, kad trejų metų mergaitę per Velykas greičiausiai sumušė kūdikių namų darbuotoja arba darbuotojas, nes svetimi žmonės į pastatą patekti negali. Policijai apie smurtą prieš valstybės globojamą mergaitę buvo pranešta tik po keturių dienų. Tai padarė ne šios vaikų globos įstaigos administracija, o vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, sulaukusi telefono skambučio iš kūdikių namų. LIETUVOS RYTAS
„Regitros“ egzaminų automobiliuose atsiras vaizdo kamerų. Kad būsimi vairuotojai būtų filmuojami, prašo ir vairavimo mokyklų atstovai, ir visuomenė. Kiekviename valstybės įmonės „Regitra“ egzaminų automobilyje planuojama įrengti po tris vaizdo kameras, kurios stebės kelio ruožą automobilio važiavimo kryptimi bei ruožą už automobilio, taip pat vairuotojo ir keleivių vietas. Kas paskatino įrengti kameras automobiliuose? – „Lietuvos rytas“ paklausė „Regitros“ generalinio direktoriaus Daliaus Prevelio. „Būtent vaizdo kameros ir turėtų paneigti gandus apie “Regitros„ darbuotojų papirkinėjimą. Galbūt kartais mūsų darbuotojai ir nusižengia taisyklėms, pavyzdžiui, kreipiasi į būsimą vairuotoją žodžiu “tu„ ar panašiai. Tačiau pasitaiko daug atvejų, kai egzamino neišlaikęs asmuo išplūsta “Regitros„ darbuotojus. To tikriausiai nuo šiol nebebus. Įdiegus centralizuotą stebėjimo sistemą, ir egzaminuotojas, ir būsimasis vairuotojas turės elgtis korektiškiau.“ LIETUVOS RYTAS
Dešimtis milijonų litų pramoniniu parku vadinamuose laukuose palaidojusi Šiaulių miesto valdžia nusprendė neduoti šios teritorijos laisvąją ekonominę zoną (LEZ) čia steigti norinčiai valstybei. Vyriausybei peršama 218 ha ploto plynė su fiziniams asmenims priklausančiais sklypais. Siekis žūtbūt išlaikyti metalo vagių nuniokotą pramoninio parko teritoriją buvo toks didelis, kad staiga viešai prabilta apie tūkstantį darbo vietų sukursiantį paslaptingą investuotoją. Ne mažiau keistas buvo sprendimas ypač skubiai patvirtinti sklypą būsimajai LEZ, kurią kontroliuos valstybė. Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys įspėjo politikus, kad tai sužlugdys savivaldybės įmonės plėtros perspektyvą. LIETUVOS RYTAS
Norvegų žirgai ne pirmus metus laigo Ukmergės rajone, Radiškio kaime esančio Augustinų dvaro pievose. Ryšius su savo tautiečiais jau senokai užmezgė norvegas Vidaras Bjerkelandas. Šis telekomunikacijų specialistas į Lietuvą atkako vos mūsų šaliai atkūrus nepriklausomybę. Vedęs lietuvę, jis nusprendė čia ir pasilikti. Vidaras padėjo žmonai darbuotis iš jos senelių paveldėtoje žemėje, Augustinų dvare jie abu įkūrė žirgyną. Žirgai ir jų veisimas buvo jo žmonos šviesaus atminimo Inos idėja. Ina mirė prieš maždaug aštuonerius metus, tačiau žirgynas išliko. Vidaro kontaktai su norvegais – taip pat. Pasak Augustinų dvaro vadybininkės Gražinos Alijošiūtės, per metus žirgyne prižiūrima ir treniruojama apie 15–20 norvegų žirgų. LIETUVOS RYTAS
Zita Čepaitė (Anglija.lt nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Kęstutis Celiešius („Dankse bank“ nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
P. Singeris (nuotr. Wikipedia)
Nauris Treigys (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo) (nuotr. Balsas.lt)
